Aš savo pirmą vaikelį pratinau ant puoduko nuo to momento, kai pradėjo gražiai savarankiškai sėdėti (~ 8 mėn.), jauna buvau klausiau savo, vyro mamų

Kai buvo metukų laiko jau gražiai sėdėdavo ir padarydavo, bet teko keisti gyvenamąją vietą, kraustėmės į erdvesnį būstą, tai vaikučiui toks stresas buvo, kad visiškai pamiršom savo įgūdžius puoduko klausimu

Dar kokį mėnesį bandžiau sodinti, bet veltui. Nenorėjau vaikučio dar daugiau stresinti ir pamasčiau, kad palauksiu kol pats vėl sėsis. Vėl pradėjome puoduku domėtis, kai buvom apie 1 metukus ir 10 mėnesių

Kokią savaitę žaidėm

, o per sekančią gražiai išmokom juo naudotis

Su broliuku pavyko dar geriau. Kadangi pametukai, tai jis dirbo kopijavimo aparatu, ką brolis vyresnėlis daro, tą ir jis iš paskos. Tai ir sėdėti, stovėti, vaikščioti, valgyti ir su puoduku draugauti išmokom galima sakyti visiškai nepastebimai

Paskui netikėtai perskaičiau straipsnį, kad tik sulaukę 1,5 metukų vaikučiai suvokia ką daro ir tada yra prasminga juos pratinti prie puoduko. Tad dabar augindama dukrelę per daug galvos nesuku dėl to puoduko

Matau, kad dar vonioje prausiantis kartais ji daro sysiuko ir net nesureaguoja, kad jei kas bėga tarp kojyčių, arba šiaip vėdindamos užpakaliuką jei mažą reikaliuką padarom - nulis reakcijos. Reiškiasi - anksti