Vėdinimas

katiline - viena is nedaugelio patalpu kur ventiliacija veikia taip, kaip turi veikti - t.y. traukia...

Sveikinu, tikrai sutaupėte!
Kad veiktu tokia sistema, kaip Korida rašę - reikia kad kiekviename kambaryje pro langus patektu bent truputi oro. Gal praverti langus būtu kiek per daug ,
tačiau hermetiškai uždaryti negalima. Naudokite mikroventiliacijos režimą (kai lieka tarpelis tarp lango ir rėmo).

Išsamiau čia: Kuom blogas natūralus vėdinimas?

Edai, dėkui už nuorodas. Išties įdomu. Kaip suprantu pagrindiniai ŽŠ tikslai - oro pašiltinimas žiemą ir oro atvėsinimas karštą vasarą... gal galima būtų konkrečiau apie praktiškus alternatyvius sprendimus tiems patiems tikslas įgyvendinti.

Dėl pašiltinimo tai kaip suprantu ir pačiuose rekupuose išspręsta (gal ir neekonomiška, bet išspręsta), o kaip dėl atvėsinimo?

Tiesa sakant, nesupratau jūsų. Jei užduotumėte konkretų klausimą, būtu galima atsakyti konkrečiau.
Galiu tik paminėti, kad kalbant apie mažas vėdinimo sistemas namams, ne labai apsimoka prasidėti su atskiro ŽŠ įrengimu. Vien tik žemės darbai kiek pareikalaus pastangų (ir pinigų)! O dar reikės kanalinio šildytuvo, cirkuliacinio siurbliuko, sumaišymo mazgo su varikliu valdomu vožtuvu, temperatūros daviklių ir automatinio valdymo bloko.
Kadangi, vidutinė šildymo sezono temperatūra yra 0"C, tai žiema nauda iš ŽŠ skaičiuojama kaip devintas skaičius po kablelio. 
Rotorinis rekuperatorius su k=83% pakankamai gerai atlieka savo funkciją ir be ŽŠ. 

Vėsinime naudos nepalyginamai daugiau. Tačiau yra vienas niuansas. Pvz., 200m3/h našumo rekuperatorius, net jei paduodamą orą atvėsinsite iki +16"C, te sugeba  duoti 0.66 kW efekto. Vargu ar pajusite skirtumą.
Aišku, jei įrengta sistemą tiekianti 2000 m3/h oro - tai efektas bus 6.6kW. Tuo pilnai pakaks atvėsinti visą namą.

Išvada - ŽŠ apsimoka, jei name montuojama kompleksinė vėdinimo-kondicionavimo sistema.

Dar geriau - jei įrenginėjama geoterminio šildymo sistema, kurį minėtą žemės kontūrą su šilumos siurblio pagalbą naudoja namo šildymui. Vienas kontūras - dvi funkcijos. 

Rotorinis rekupas nereikalauja papildomo oro pašildymo, tad jokio "neekonomiškumo" ten nėra. Vėsinimo funkcijos rekuperatorius neturi. DAIKIN gamina hibridus kondicionierius+rekuperatorius, tačiau jie ne namams skirti.

Be Daikino, yra ir paprastu buitiniu rotoriniu, ploksteliniu rekuperatoriu su saldymo funkcija (nasumas nuo 400m3/h), tik ten freonine ausinimo sekcija montuojama i tiekimo ortaki. Zinoma, reikia pasitikslinti, ar rekuperatoriaus valdymo automatika gales valdyti ta ausintuva. Automatika turi valdyti tiekiama ora ne vien pagal paduodamo oro temperatura, bet ir pagal patalpos istraukiama oro temperatura (kaskadinis valdymas)

Neišlaikiau neįsikišęs. Pabandykime be emocijų, konstruktyviai sudėlioti ir palyginti.
Jūsų užuomina apie kanalinį, siurbliuką mazgą ir valdiklį perša išvadą, kad kalbate apie glikolinį ŽŠ, teigiate, kad daug žemės darbų - taip, jei kloti kokius apčiuopiamus 100m į bent jau 2m gylį žemės darbai nėra smulkmena.
Jei kalbame apie ŽŠ yra mažiau žemės darbų reikalaujantis sprendimas - skalda. Net įrengiant plynam lauke žemės darbų žymiai mažiau, jie paprastesni - iškasama duobė o gruntas paskleidžiamas. Dar patogiau dubliuoti su pamatų žemės darbais.
Nors žemės darbus derinti su pamatais yra labai realu ir glikolinio kontūro atveju, todėl nereikėtų nuvertinti ir šio varianto.

Vėsinimo nauda yra visiškai pakankama vidutiniškam namui, tik apie vėsinimą reikia galvoti kompleksiškai: langų šešėliavimas, pastato šiluminės varžos ir sandarumas. Pasyviam namui (o tokius jau labai greitai bus privalu statyti pagal atnaujinamą STR) su mažais energijos nuostoliais vėsinimo galia bus labai nedidelė, manau ~1,5...2kW užteks. Jau minėjau šioje ir kitose temose ŽŠ vėsinimui statomi ne tik individualių namų bet ir didžiulių supermarketų reikmėms patenkinti.

Su raudonai pažymėtu jūsų teiginiu negaliu nesutikti, bet kai naudojame sąlygą "kompleksinė" (kompleksiniai sprendimai) labai daug sprendimų pasidaro tinkami ir atsiperkantys. Iš esmės ne tik namo šildymas-vėdinimas-kondicionavimas privalo būti kompleksinis sprendinys, bet VISO NAMO PROJEKTAVIMAS IR STATYBA privalo būti vienas kompleksinis sprendinys. Tik tokiu atveju pavyks ekonomiška statyba ir pastatas bus energetiškai efektyvus, tiek šildant, tiek vėsinant. Jei apie vasaros karštį galvosime nuo tuščio vatmano lapo (ar tuščio autocad failo) tai vėdinimas-šildymas-ventiliacija gausis kitokia, nei projektuojant esamam pastatui, dėl tos pačios priežasties - kompleksinio sprendimo. Čia tikriausia ir yra pagrindinė mudviejų nesutarimų priežastis, jūs apsiribojate savo ŠVOK sfera, aš teigiu, kad jūsiškė sfera neatitinka mano pastato.

Pratęsiant mintį apie kompleksiškumą, geoterminio įrengimas atrodo per daug brangus esant šildymo poreikiui iki 20kWh/m2a. Nebent horizontalų kolektorių kloti pačiam, šilumos siurblio ieškoti už realią jo kainą, nes mokant už sistemą "nuo a iki ž" kaina išeina labai didelė. Iš esmės šis šilumos siurblio tipas (geo) yra pats efektyviausias dėl pastovios horizontalaus kolektoriaus temperatūros beveik nepriklausančios nuo aplinkos klimatinių sąlygų. Kuo giliau užkastas, tuo tas mažiau priklausomas, technologija labai patraukli

Šiaip ed@ pateikta informacija teisinga, bet tik nedidelis pastebėjimas: 2000 m3/h vėdinimo sistema nebus įrenginėjama name, kuriam užtektų 6,6 kW šaldymo galios. Neįvertinant papildomų šilumos šaltinių (vitrininių langų, buitinės įrangos ir panašiai) 1 kW šaldymo galios gali vėsinti ~ 10 m2 plotą. Taigi 6,6 kW šaldymo galios pakaks 66 m2 o gal ir mažesniam plotui. Jei į tokio ploto patalpas pajungsim 2000 m3/h vėdinimo sistemą, tai gausim oro kaitą apie 11 kartų per valandą, taigi geru 10 kartų daugiau, nei reikia normaliam vėdinimui

O šiaip tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl individualiame name neracionalu apjunginėti vėdinimo ir kondicionavimo (ar orinio šildymo) sistemas. Norint pasiekti reikiamą efektą šioms sistemoms reikia labai skirtingų oro kaitos rodiklių. Aišku jeigu vasarą vėdinimo sistema padavinės į patalpas vėsesnį orą, nuo to bus tik geriau, bet kaip ir minėjo ed@, tai bus tik nedidelis procentas tos šaldymo galios, kuri reikalinga patalpoms.

Negaliu su jumis sutikti, jūsų informacija senstelėjusi. Vienas iš pasyvaus namo reikalavimų yra šildymo galia neturi būti didesnė nei 10W/m2, šis parametras nenurašytas "nuo lubų" - būtent tokią šildymo galią pasiekia orinis šildymas neperžengdamas temperatūros, nuo kurios juntamas svylančių dulkių kvapas. Todėl apjunginėti šildymą, vėdinimą ir vėsinimą yra labai racionalu.
Atkreipsiu jūsų dėmesį, kad kalba vyksta apie pasyvų namą, kurio projektavimas turi būti kompleksinis sprendimas visų inžinierinių sistemų + architektūrinės dalies. Jau minėjau, kad didžioji vitrina, jei teisingai orientuota, duoda didesnius šilumos pritekėjimus žiemą nei jos pačios šilumos nuostoliai. Vasarą ji turi būti šešėliuojama idant išvengti tiesioginių saulės spindulių ir patalpų perkaitimo. Dėl labai gerų izoliacinių pastato atitvarų savybių vėsinimo galia yra labai maža, 1999-2000m statytuose pastatuose be papildomo kondicionavimo (apsiribojant tik padidintu vėdinimu naktį) temperatūra retai pakildavo aukščiau +25C.

Numaniau, kad iš tamstos panašaus komentaro sulauksiu . Bet priminsiu, kad čia ne pasyvaus namo, o vėdinimo tema . Ir kaip gražiai beskambėtų mintys apie pasyvų namą ir visi teaoriniai skaičiavimai, deja, deja tų pasyvių namų, kuriuose šitie teoriniai rodikliai būtų įgyvendinti yra tiek mažai, kad kol kas tai yra išimtis, o ne taisyklė. Ir tokia reta išimtis, kad praktiškai net netenka susidurti. Kol kas didesnei daliai besistatančių namus tenka ilgai ir nuobodžiai aiškinti kam name reikalinga rekuperacinė vėdinimo sistema ir kodėl neužtenka natūralaus vėdinimo. O apie namą, kuriame vėdinimo sistemoje esantis kanalinis kaloriferis kompensuotų namo patiriamus energijos nuostolius, kol kas galima tik padiskutuoti su panašiais entuziastais kaip Jūs, bet eiliniam lietuviui, tame tarpe ir besilankančiam šitame forume, tokia diskusija bus taip toli nuo jam rūpimų klausimų ir sprendžiamų problemų, kad jis net nesupras mūsų. Tam ir buvo sukurta specializuota tema apie pasyvų namą, kurioje būtent tokio namo specifika ir buvo (yra) aptarinėjama. Deja praktika kol kas yra tokia, kad man asmeniškai pasyviame name įrenginėti vėdinimo sistemos net nėra tekę - o tų sistemų tenka įrenginėti tikrai daug Be abejo visada yra įdomu susipažinti su naujovėmis ir jei visas savo idėjas įgyvendinsite savo pasyviame name, bus labai įdomu sužinoti kuo daugiau detalių ir konkrečių skaičių, bet kiek suprantu, netgi Jums tai kol kas daug kur teorija ir planai, o ne praktinė patirtis.

Su šia Jūsų nuomone turiu sutikti, tik pataisysiu - kas jei ne jūs turite nešti vėliavą! Prisipažinsiu, Jūsų "įvadinį" postą apie reikia ar ne reikia rekuperacinės sistemos esu išsisaugojęs ir karts nuo karto duodu paskaityti skeptikams ir konservatoriams, ten viskas labai puikiai išdėstyta . Bet ženkite toliau, nesustokite - PN bus privalomi ir labai greitai. Jei tema būtų "kaip 10m senumo name padaryti vėdinimo sistemą" čia net neužsukčiau. Bet jei vėdinimas apskritai - tai nagrinėkime pažangius sprendimus! Retas čia užsukęs ieško info kaip skyles vent šachtose pakeisti rekuperatoriumi, dauguma - besistatantys arba besiruošiantys, kuriems apie šildymą-ventiliaciją-vėsinimą reiktų galvoti nuo pirmųjų projektavimo dienų.
Kad neteko montuoti vėdinimo PN tai nereiškia, kad neteks. Anksčiau ar vėliau tikrai užsirausite
Juk protinga pradžioj galvoti, paskui daryti, pradžioj projektuoti o tik po to montuoti? Be teorijos praktika gali būti labai prasta. Dabar kaip tik esu tokiam etape,kai teorija virsta praktika - praeitą savaitę paleistas rekupas, dabar labai įdomu bėgioti ir kanaliniu termometru matuoti lauką, oro t iš ŽŠ, šalinamo oro t bei stebėti ką tiekia į patalpas. Netgi labai įdomu

Aš tikiu, kad tai įdomu Man asmeniškai visada yra labai smalsu pabendrauti su klientais, pas kuriuos teko įdiegti vienokią ar kitokią sistemą, sužinoti jų "gyvus" įspūdžius, arba tiesog pabendrauti su žmonėms, kurie neišsigąsta išbandyti kažką naujo. Ne retai tų atsiliepimų pagrindu tenka pakoreguoti savo siūlymus ir sprendimus ir tikrai nepretenduoju į absoliučią tiesą visais atvejais . Nestandartinių sprendimų ieškoti tenka nuolat, nes netgi iš pažiūros vienoduose namuose ar butuose kartais dėl skirtingų aplinkybių reikia visiškai skirtingų dalykų. Bet yra tokia anglų patarlė: "Gaidžiui miežio grūdas - brangesnis už deimantą". Ir statybų versle ne visada įmanoma įgyvendinti pažangiausius metodus ir technologijas - dažniausiai tenka tenkinti vidutinius poreikius pasitelkus vidutines technologijas. Nors įmonės, kurią atstovauju, veiklos pagrindas ir taip yra technologijos, apie kurias išgirdę žmonės dažnai ištaria frazę: "dar neteko apie tai girdėti". Bet naujovių siūlymas ir diegimas yra dažnai labai nedėkingas užsiėmimas - net šitoje temoje pavydžių tam rasti galima begalę

Beje, grįžtant prie tų Jūsų matavimų, tai tikrai smalsu kuo daugiau sužinoti apie rezultatus. Ir labai tikiuosi, kad to entuziazmo ir užsidegimo matuoti ir vertinti Jums užteks ne tik pirmosiomis dienomis, bet ir vėliau, nes svarbūs yra ne tik momentiniai rodikliai, bet ir tai, kokie pokyčiai vyksta name ir jo sistemose praėjus metams, dviems ir daugiau.

Kuom skiriasi rekupas nuo
'kanalinis kaloriferis kompensuotų namo patiriamus energijos nuostolius' ? Su kuom jis valgomas?