QUOTE(Eva... @ 2008 02 02, 22:58)
Galima ir man i jusu fronta?

Mes kazkada,senai,kai dukriui berods

du metukai tik buvo,buvom priglaude stafa.Zmones,mazai pazystami,vyro bendradarbis,isvazinejo is LT ieskojo,kam suni palikt...suo jau buvo sulaukes pirmojo gimtadienio. Buves seiminkas tik gerus atsiliepimus apie ji snekejo:drausmingas,nepiktybinis,nemyzantis kur papuola,myli vaikus,bla,bla,bla ir t.t....zodziu,priglaudem.Pas mus tas suo pragyveno apie...,kad nesumeluot,pora savaiciu gal,nes...Pasirodo,jis buvusio seimininko buvo pastoviai musamas,dauzomas ir t.t. ko pasekoje,suo pasidare labai bailus,o ypac mano vyro bijojo

jam uztekdavo tik suniui paliept ''i vieta'' tai tas uodega pabrukes skuosdavo ant savo kilimelio ir drebedavo

manem perauklesim, girdavom suniuka,glostydavom,uzsiiminedavom su juo iki kol... tas suo ''apsiuostinejes'' suprato,kad seimoje yra ir silpnasis narys,musu dukra... neprileisdavo jos prie savo bliudo,kaulo... (ka mes,suauge galejom laisvai paimt is jo nasru...) ir viena vakara,griebe ,beveik dukrai is burnos, sausaini,ir nasrais zanduka perdreske,nestipriai,bet to uzteko.jau sekancia diena tas suo vaziavo pasitikt amzino miego... aisku,gal mes patys cia kalti,kad emem stafa ir dar paauginta... bet niekada gyvenime,man suo,nebus svarbiau uz vaika

kam imėt tą, ko nežinot, nepažįstat, ne patys auginot... gal ne tiek kalti esat, kiek nepagalvojot, pagailėjot ir va kas gavosi... aišku vaikas labai brangus, jo labai gaila, nu bet šuo irgi nekaltas, kokia buvo jo praeitis... todėl šioje istorijoje pripažinkit auka visgi ŠUO