Įkraunama...
Įkraunama...

Išpažintis Krikščionybėje

A, supratau, kad žemiška Karusia turi vilties pakilti arba mus nutupdyti. Na...abejoju kad pavyks.
Atsakyti
QUOTE(Karusia @ 2008 03 31, 19:21)

o tikėti - koks tolkas? mastau.gif gyvenimas nuo to nepasikeis, tik dar pridės sunkumų, moralinių įpareigojimų, kažkokių apeigų ar pan. bent man - pakenkė. tikrai.

Kodėl tikėjimas turi pridėti sunkumų, apeigų? Čia greičiau religija. O moraliniai įsipareigojimai ar kartais ne sąžinės reikalas? Juk ir netikintis žmogus sėkmingai gali karšinti senus tėvus metų metus, nors tikrai nėra smagu.Aš kaip tik sakyčiau, kad tikintis ir Dievo buvimu neabejojantis žmogus išsilaisvina nuo religinių pančių, kada ritualai nedaromi, jei nematai to prasmės, jei žmogus jaučia, kad tai darytų tik dėl aplinkinių nuomonės, na, daro tai visi, o ką apie mane pagalvos kaimynai ir visi kiti ne savo reikalais suinteresuoti asmenys? Tikintis žmogus klauso savos širdies, religingas- aplinkos.
Atsakyti
QUOTE(Luknė @ 2008 03 31, 20:29)
Jei svarbiausia ramybė, laimė - ieškok to pas Jį  wub.gif
Kaip gali apmąstyti kas pasikeistų jei įgytum tai ko dabar net nesupranti? Neap[mąstysi, nesistenk. Jei pabandytum įtikėti  pajustum, kad (perfrazyuosiu) Jo jungas švelnus, Jo našta lengva. wub.gif


hah.gif
QUOTE(norako @ 2008 03 31, 21:47)

Ir dar...jei jums nepadėjo, kodėl taip inirtingai atiminėjat iš kitų viltį (jums ką, gera be jos? kodėl norit, kad ir kitiems taip būtų?...), na juk logikos dėsniai sako, jei vienam netinka, tai dar nereiškia, kad netiks kitam, pagal vieną juk nedera spręst apie visus. Beje, jei kiti sako, kad jiems padėjo, kodėl nenorit (netikit jais?...), kad kažkam padėtų dar,

žinok labai geras klausimas. perskaičiau vakar, bet iš karto atsakyti nesugebėjau. reikėjo pamąstyti.
rašau turbūt todėl, kad kai man buvo sunku, atsirado šalia išmintingas žmogus, kuris sugebėjo paklausti taip kad susimąstyčiau, ar tai, kuo tikiu, kuo užsiimu, yra tikra, ir ką tai duoda man. Pamačiau. tikrai pamačiau, kad duoda perlenkimus, iliuzijas, ir save skriaudžiu tais visais postulatais. būtent - savve skriaudžiu. kad prisiimu kaltes už dalykus, kurie nutiko be mano valios, kad baudžiu save už normalias žmogiškas emocijas ir pan.
o paskui atsitiko kas atsitiko...
bet tam žmogui esu tikrai dėkinga. nes būtų privedę visi tikėjimai iki nežinau ko.


Barsukėle - normali sąžinė yra vienas dalykas, o reikalavimai sąžinei yra kas kita. (pvz dekalogas).
Atsakyti
QUOTE(Karusia @ 2008 04 01, 09:15)

rašau turbūt todėl, kad kai man buvo sunku, atsirado šalia išmintingas žmogus, kuris sugebėjo paklausti taip kad susimąstyčiau, ar tai, kuo tikiu, kuo užsiimu, yra tikra, ir ką tai duoda man. Pamačiau. tikrai pamačiau, kad duoda perlenkimus, iliuzijas, ir save skriaudžiu tais visais postulatais. būtent - savve skriaudžiu. kad prisiimu kaltes už  dalykus, kurie nutiko be mano valios, kad baudžiu save už normalias žmogiškas emocijas ir pan.

Barsukėle - normali sąžinė yra vienas dalykas, o reikalavimai sąžinei yra kas kita. (pvz dekalogas).

Žinai, Karusia, čia tik mano asmeninė nuomonė, bet tik čia ir prasideda tikro, nesugalvoto, niekieno neprimesto Dievo paieškos.Nors manau, kad jau radau Tai, bet ir aš save skriaudžiu, nes prisiimu bereikalingą vargą, pergyvenu dėl to, kad kažkas šalia kenčia, na, vis mokausi neprisirišti ir negyventi kitų skausmu ir vis mokausi nebūti visiems gera ax.gif . Bet tai nėra Dievas, jei kažkas tvirtina, kad būtinai reikia eiti į Bažnyčią, atlikti išpažintį ir pan. O dėl dekalogo g.gif Juk meluoti, gulėti su svetimais vyrais ar vogti negerai, nes darant blogą kitam(sąmoningai) dėl savo gerovės sau nepadėsi.Bet ir tai nėra Dievas.Mano manymu, stipriausias įsakymas yra Mylėk Viešpatį Dievą visa širdimi, o savo artimą- kaip pats save , nes jei visi žmonės jo laikytųsi, pasaulis taptų tobulas. gal ir visos karmos nustotų veikti, nes pamokos baigtųsi g.gif na, pamąstymai...
Atsakyti
neturiu tikslo nei mylėti iliuzijas, nei kažką kaip save. pirmiausia - save reikia mylėti... o visa kita... sutinku kad dekalogas blogo nemoko. bet. gero taip pat.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Karusia: 01 balandžio 2008 - 08:50
Mąstant ir vyniojant temą toliau, išdrįsiu paklausti- o išpažintis ar moko mylėti save?
Atsakyti
ne.
Atsakyti
QUOTE(Karusia @ 2008 04 01, 09:50)
neturiu tikslo nei mylėti iliuzijas, nei kažką kaip save.

Bet sutik, kad kažkokia bendra energija yra, ta, iš kurios viskas prasidėjo, kuria persmelkta visa Visata, kiekvienas augalas, grumstas, vandens lašas, kiekvienas iš mūsų. Ar ne?
o dėl išpažinties, ir aš manau, kad ne thumbup.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo barsukele: 01 balandžio 2008 - 09:00
Nujaučiu, kad ne tikėjimai, Karusia, vedė į...kažkur ten, o religija.
Nuolatinė išpažintis -apgaulė, ji pamažu žlugdo žmogų. Tai tik kartojama iliuzija "Dievas tavyje, Dievas manyje, bet esu kaltas, per amžius"-koks nonsensas, ar galima didesnių nesamonių prišnekėti. Pasirodo galima. Ir dar didesnių.
O išmintingos Barsukėlės verta paklausyti:
""Tikintis žmogus klauso savos širdies, religingas- aplinkos."" thumbup.gif
O šiaip tai tiesa tiesiog yra, ir jai net tikėjimo nereikia. Tikėjimo reikia melui. Tikėjimo stiprinimui-ritualų. Kuo bažnyčia sėkmingai rūpinasi.
Papildyta:
QUOTE(barsukele @ 2008 04 01, 08:58)
Bet sutik, kad kažkokia bendra energija yra, ta, iš kurios viskas prasidėjo,

jei Karusia nesutiks, tai žinok, kad aš sutinku drinks_cheers.gif
Todėl mums mergaitėms taip gera gyventi ir pakelti sunkumus.
Atsakyti
ai vai kaip galima žodžiais protingai pažaisti ir protingą pavaizduoti bigsmile.gif

na ir kas prasidėjo? koks skirtumas - energija iš sprogimo ar elektrinės? bigsmile.gif
Atsakyti
QUOTE(Karusia @ 2008 04 01, 10:15)
kai man buvo sunku, atsirado šalia išmintingas žmogus, kuris sugebėjo paklausti taip kad susimąstyčiau, ar tai, kuo tikiu, kuo užsiimu, yra tikra, ir ką tai duoda man. Pamačiau. tikrai pamačiau, kad duoda perlenkimus, iliuzijas, ir save skriaudžiu tais visais postulatais. būtent - savve skriaudžiu. kad prisiimu kaltes už  dalykus, kurie nutiko be mano valios, kad baudžiu save už normalias žmogiškas emocijas ir pan.
o paskui atsitiko kas atsitiko...
bet tam žmogui esu tikrai dėkinga. nes būtų privedę visi tikėjimai iki nežinau ko.
Barsukėle - normali sąžinė yra vienas dalykas, o reikalavimai sąžinei yra kas kita. (pvz dekalogas).

Nesuprantu schmoll.gif Bažnyčia nemoko perlenkimų, ji išvis prieš kraštutinumus g.gif , o juo labiau prieš nepagrįstas iliuzijas (nebent tuo žodžiu įvardini kažką kitą nei aš suprantu...). Ji moko džiaugtis taip nuostabiai sukurtu pasauliu bigsmile.gif Argi ji liepia prisiimti svetimas kaltes? Mes atsakingi tik už savo darbus. Visi jausmai Bažnyčios laikomi gerais, tik reikia mokėti juos valdyti, jei pernelyg pasiduodame kažkuriam, jo įtakoje darome ką bloga, tada blogai, bet emocijos, jausmai jokiu būdu ne blogai....
Tu kažką neteisingai supratai apie Dievą ir Bažnyčios mokymą, o apkaltinai, kad jie to moko, ir griežtai nusisukai... unsure.gif
Tavo valia galvoti ką nori, bet verta bandyti matyti gera. Jei gerai žiūrėsim tai ir pamatysim, o matantiems gera - geriau gyventi rolleyes.gif
Atsakyti
Lukne - pradėk prisiminti krūvas šventųjų, išsidirbinėjančių velniai žino dėl ko ir nuolatinį priminimą, kaip turime tobulėti, išsižadėti, septynias didžiąsias dorybes ir bla bla.. kai tai priimi - savęs nebematai. vat tai ir vadinu perlenkimu. ir išpažintį su visais pamokslėliais - pirmoje vietoje.
Atsakyti