Išpažintis Krikščionybėje

#433
QUOTE(Una Li @ 2008 10 01, 12:06)
Žiūrint iš psichologinės pusės (matau, kad religinė neįdomi), ar ne keista, kad vakaruose vos ne kiekvienas save gerbiantis žnogus turi savo psichologą, kuriam pasakojasi, net nesaistomas išpažinties paslapties ir negaudamas jokio išrišimo. Gal žmogaus prigimtyje įrašytas toks poreikis?


bet psichologas juk neliepia atgailaut smile.gif
be to, psichologas gilinasi į problemas, padeda jas spręsti, jis nesmerkia, nevertina, o kunigas kanstatuoja faktą, kad nusidėjai ir liepia atgailaut smile.gif
Atsakyti
#434
QUOTE(adaptacijaa @ 2008 10 01, 12:37)
bet psichologas juk neliepia atgailaut smile.gif
be to, psichologas gilinasi į problemas, padeda jas spręsti, jis nesmerkia, nevertina,  o kunigas kanstatuoja faktą, kad nusidėjai ir liepia atgailaut smile.gif

Jei atėjai išpažinties ir sakai savo nuodemes, tai tu jas atrenki iš viso savo gyvenimo ir sakai, kad nuodėmės, o kunigas, tau tik padeda susivokti jose ir perduoda kaip atlikti atgailą. Beje, atgaila yra nuostabus dalykas ir keista kaip daug žmonių nesupranta jos reikšmės. Ne saviplaka, o atgaila. Kunigas irgi nesmerkia, nevertina ir net neliepia. Tu pati ateini prie klausyklos langelio, pati klaupiesi ir pati išpažįsti nuodemes, kurios tavo supratimu yra nuodėmės, kiek tavo moralė leidžia suvokti, kad viena ar kita mintis, darbai ir apsileidimai yra nuodėmingi, tave apnuodija, tau sunkina gyvenimą ir tu pati nori apsivalyti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo RamuneM: 01 spalio 2008 - 13:15
#435
QUOTE(RamuneM @ 2008 10 01, 14:14)
Jei atėjai išpažinties ir sakai savo nuodemes, tai tu jas atrenki iš viso savo gyvenimo ir sakai, kad nuodėmės, o kunigas, tau tik padeda susivokti jose ir perduoda kaip atlikti atgailą. Beje, atgaila yra nuostabus dalykas ir keista kaip daug žmonių nesupranta jos reikšmės. Ne saviplaka, o atgaila. Kunigas irgi nesmerkia, nevertina ir net neliepia. Tu pati ateini prie klausyklos langelio, pati klaupiesi ir pati išpažįsti nuodemes, kurios tavo supratimu yra nuodėmės, kiek tavo moralė leidžia suvokti, kad viena ar kita mintis, darbai ir apsileidimai yra nuodėmingi, tave apnuodija, tau sunkina gyvenimą ir tu pati nori apsivalyti.


na aš nuodėmių nedarau smile.gif o dėl kiekvienos smulkmenos bėgti pas kunigą.. na kaip čia pasakius.. gal paprasčiau gerą darbą padaryti? smile.gif
imkim pvz, padarei blogą darbą (tikrai blogą, sąžinė graužia), nueini ir pasakai kunigui, tas liepia sukalbėti dešimt sveika marija (nors gal šiais laikais jau kitokie nurodymai, nežinau) ir ar nuo to poteriavimo palengvėja žmogui, ar nukrenta kaltės našta, ar tiek užtenka, kad susitaikytum su savimi ir sąžinė būtų rami? mano manymu, atgaila yra konkretūs darbai, atsiprašymas ir susitaikymas su tais, kuriems blogą padariei, kaltės išpirkimas gerais darbais.
Atsakyti
#436
QUOTE(adaptacijaa @ 2008 10 01, 12:37)
bet psichologas juk neliepia atgailaut smile.gif
be to, psichologas gilinasi į problemas, padeda jas spręsti, jis nesmerkia, nevertina,  o kunigas kanstatuoja faktą, kad nusidėjai ir liepia atgailaut smile.gif

Gal dėl to jiems taip sunkiai sekasi padėt mirksiukas.gif .
Jei išpažinties ateini per metines šventes, kaip prie klausyklos laukia aštuoniasdešimt žmonių, gal kunigas ir tik konstatuoja faktą bei liepia atgailaut, bet jei išpažinties eini sistemingai, pas tą patį kunigą (dvasios vadą), jis tikrai gilinasi į problemas, padeda ieškoti priežasčių, pasiūlo pažvelgti kitu rakursu, netgi įžvelgia tai, ko tu nepastebi. Kažkaip nė karto neteko išgirsti smerkimo ar vertinimo g.gif .
Atsakyti
#437
QUOTE(Una Li @ 2008 10 01, 11:06)
Žiūrint iš psichologinės pusės (matau, kad religinė neįdomi), ar ne keista, kad vakaruose vos ne kiekvienas save gerbiantis žnogus turi savo psichologą, kuriam pasakojasi, net nesaistomas išpažinties paslapties ir negaudamas jokio išrišimo. Gal žmogaus prigimtyje įrašytas toks poreikis?


man kažkaip atrodo, kad tai paprasčiausias atsakomybės permetimas: tiek psichologai, tiek kunigai. Elgiuosi kažkaip negerai, nueinu, pasisakau, o dabar jau jūs spręskit, ką su manim daryti.
Taip, žinoma, jeigu tau sunku, nebesupranti, kur eiti, tuomet tikrai naudinga nueiti pas kunigą ar psichologą. Bet net nežinau, ar tai išpažintis?
Prisimenu, kai vaikystėje ėjau išpažinties, buvau padariusi vieną dalyką, kurį bijojau kunigui pasakyti. Žinojau, kad jei per išpažintį pamirši nuodėmę, tai ji su kitomis bus atleista. Tai labai jau stengiausi aš ją pamiršti. Štai ir atgaila. O gal baimė?
Atsakyti
#438
QUOTE(Meškuolė @ 2008 10 01, 16:06)
buvau padariusi vieną dalyką, kurį bijojau kunigui pasakyti. Žinojau, kad jei per išpažintį pamirši nuodėmę, tai ji su kitomis bus atleista. Tai labai jau stengiausi aš ją pamiršti. Štai ir atgaila.

Jeigu pamiršti nuodėmę, ją reikia pasakyti kitą kartą. Kam nešiotis visą gyvenimą? g.gif
Atsakyti
#439
O man tai keista ko kimbama prie išpažinties, jei jos jau nebedarote? Buvo vaikystės patirtis, ji kažkodėl neprigijo jūsų gyvenime ir taškas. Bet turbūt kažkas neramina, kad vis reikai kalbėti, kalbėti ir kalbėti. Kasdien prausti kūną normalu, bet sielą prausti, kažkodėl sunku ir dar ieškoma kaip tai išvengti. Metuose kartą ją nuprasti nelengva ir dar klausimas ar įmanoma. Bet, kai tai darai pastoviai, tai ir vaizdelis kitas ax.gif
Atsakyti
#440
QUOTE(Meškuolė @ 2008 10 01, 17:06)
Prisimenu, kai vaikystėje ėjau išpažinties, buvau padariusi vieną dalyką, kurį bijojau kunigui pasakyti. Žinojau, kad jei per išpažintį pamirši nuodėmę, tai ji su kitomis bus atleista. Tai labai jau stengiausi aš ją pamiršti. Štai ir atgaila. O gal baimė?

Tai baimė, baimė pasirodyti blogesniu. Tikriausiai visi vaikai ją patiria. Ne išimtis ir aš, bet tos nuodėmės negalėjau pamiršti tol, kol, jau gerokai ūgtelėjusi, išpažinau. Pati nuodėmė tuo metu jau atrodė menka, o nuslėpimo faktas bjaurus. Kunigas labai mane sustiprino ir patarė nesigręžioti perdaug atgal. Iš tos baimės išaugama, o kartais ir ne. Man rodos, išpažintis pratina mus matyti save tokiais, kokie esame, nesiteisinti ir nesidangstyti, kad visi taip daro, pratina prie asmeninės atsakomybės už savo mintis, žodžius, darbus ir apsileidimus. Juk nieko nėra paslėpta, kas nebus atidengta.
Atsakyti
#441
na gerai g.gif kunigas baigė seminariją, daug meldžiasi bendrauja su Dievu, ir t.t. o kodėl jis turi nuspęsti kiek man Sveika Marija reikia sukalbėti g.gif taigi nėra jokių įstatymų, jokių nuobaudų ir t.t.
o aš paprasčiausiai dalyvauju mišiose, negiedu giesmių su visom davatkom, klausau pamokslą, kartais jie būna įdomūs, kartais ne, ir net nepritaikomi mano gyvenime, tuomet aš atlieku išpažintį. mintyse bigsmile.gif kalbu su Dievu, jo atsiprašau, prašau sveikatos sergantiems artimiesiems, dėkoju už sėkmingas dienas (beje net jei tą pačią dieną, kažkas labai svarbaus mano gyvenime pasiseka, visuomet mintyse "pabučiuoju" Dievulį į skruostą ir padėkoju, kadangi kaip sakiau jis man draugas, ne sultonas, jis visada šalia, man už peties ir bet kuriuo momentu aš su juo bendrauju, tai mano ir Jo minčių dialogas)
beje man l.patinka teologijos daktaro R. Kaušo požiūris wub.gif
gi viskas keičiasi doh.gif laikai, technologijos ir t.t. gi pereikim nuo tų viduramžių pažiūrų doh.gif o kas tai viduramžiais darėsi su mūsų kunigais?.. skaitės nors kie istorijos??? 4u.gif
Atsakyti
#442
Juxt, kas tave neramina? Kunigas gali duoti per daug ar per mažai atgailos? Nežinai kodėl jis tiek tau skyrė, o ne kitaip? Ar dar kažkoks kirminėlis griaužia?

Asmeniškai aš, atgailą atlieku kasdien ir maždaug kartą mėnesyje su kunigu kalbuosi. Na, nei truputį jie man nekliūdo, nei truputį. Vientelis dalykas ko vengiu, tai eiti išpažinties tuo laiku, kai eina daugelis ax.gif
Atsakyti
#443
QUOTE(RamuneM @ 2008 10 01, 21:15)
Asmeniškai  aš, atgailą atlieku kasdien ir maždaug kartą mėnesyje su kunigu kalbuosi. Na, nei truputį jie man nekliūdo, nei truputį. Vientelis dalykas ko vengiu, tai eiti išpažinties tuo laiku, kai eina daugelis  ax.gif


tai gal nebenusidėk daugiau ir nereikės atgailauti biggrin.gif
ar čia taip reikia, kad po to save graužt turėtum dėl ko? smile.gif

Atsakyti
#444
QUOTE(adaptacijaa @ 2008 10 01, 21:29)
tai gal nebenusidėk daugiau ir nereikės atgailauti biggrin.gif
ar čia taip reikia, kad po to save graužt turėtum dėl ko? smile.gif

Aš savęs negriaužiu biggrin.gif O šiaip esu žmogus ir tik žmogus ax.gif Ir tenka kasdien mokytis daug įvairių dalykų, žingsnis po žingsnio ... Dar nepavyko perprogramuoti save taip, kad nenusidėčiau mintimis, žodžiais, darbais ar apsileidimais ax.gif Jei kam tai pavyko, nuoširdžiai už tą žmogų džiaugiuosi wub.gif
Atsakyti