Išpažintis Krikščionybėje

#457
QUOTE(Sufi @ 2008 10 03, 16:02)
Nelabai įsivaizduoju normalaus neturinčio problemų (kurias būtina spręsti) vaiko specialiai daužančio vazą. Taip nebūna. Jeigu specialiai sudaužė, vadinasi reikia aiškintis, kokios pas jį problemos. Šiuo atveju sakyčiau, kad bandomas atkreipti dėmesys į save, kas reiškia, kad tėvai neskiria pakankamai dėmesio ir meilės arba tik įsivaizduojamai skiria vaikui dėmesį.

Ar ne per daug šioje temoje nukrypstama nuo pačios temos? mirksiukas.gif Juk kalbame apie išpažintį (kad ir pateikdami įvairius palyginimus), o ne apie vaikų auklėjimą. 4u.gif O jeigu kalbėsime apie vaikų auklėjimą, tai mes, tėveliai, turime pareigą ne tik patys vis atlikti sąžinės ataskaitą, bet ir vaikus to mokyti.
Atsakyti
#458
QUOTE(Simense @ 2008 10 03, 17:43)
O jeigu kalbėsime apie vaikų auklėjimą, tai mes, tėveliai, turime pareigą ne tik patys vis atlikti sąžinės ataskaitą, bet ir vaikus to mokyti.


manau, visi su tuo sutinka. diskusija tik dėl pačios išpažinties atlikimo formos.

sakykit man, mielosios, tai kaip šiais laikais ta išpažintis atliekama. kaip suprantu, nebereikia sakyti tam tikrų mintinai išmoktų žodžių, kaip kad "daugiau neatsimenu, gailiuosi dėl jų ir laukiu išrišimo"?
vienas vaikinukas prieš kokius 5 metus ėjo išpažinties ir pasakė kunigui "laba diena" vietoj "garbė Jėzui Kristui". tai kunigas jam liepė iš naujo ateiti.
nebėra tokių baikų? atsišviežino gal Bažnyčia?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Meškuolė: 04 spalio 2008 - 08:15
#459
QUOTE(Meškuolė @ 2008 10 04, 09:15)

nebėra tokių baikų? atsišviežino gal Bažnyčia?


Na čia ko gero nuo kunigų priklauso. Bet man kažkaip nesisekė su katalikais sutarti. Prieš santuoką abu su vyru pasitarėm ir perėjom į liuteronų tikėjimą. Ten išpažintis visiškai kitokios formos. Kaip kurie sako, kad ten išpažinties nėra, tai iš tikrųjų yra, tik kitokios formos. Bet ten atsiskaitai prieš Dievą už tai kas tau ant širdies. O ne eini, nes todėl, kad reikia prieš Kalėdas ir Velykas būtinai, ir atkali tas frazes, o apie atgailą ir realų pasižadėjimą nusidėti nėra nei kalbos. Aš aišku nesakau, kad visi taip daro, bet tikrai yra ne vienas ir ne du.
Atsakyti
#460
QUOTE(MrsRAT @ 2008 10 04, 09:17)
Prieš santuoką abu su vyru pasitarėm ir perėjom į liuteronų tikėjimą. Ten išpažintis visiškai kitokios formos.

Jeigu keisi bendruomenę, kad kažkas joje nepatinka, tai galima vis vaikščioti ir vaikščioti per įvairias bendruomenes. doh.gif O juk svarbu gylis, ne plotis. 4u.gif Perėjus į kitą bendruomenę, juk vėl viską reikia išmokti nuo ABC, tik tada gali eiti toliau.
Man, pavyzdžiui, išpažintis kunigui netrukdo. Ir jeigu kada vengiau ją atlikti, tai žinojau, kad tai mano problema, tikrai ne Bažnyčios. 4u.gif
Atsakyti
#461
QUOTE(Simense @ 2008 10 04, 12:05)
Jeigu keisi bendruomenę, kad kažkas joje nepatinka, tai galima vis vaikščioti ir vaikščioti per įvairias bendruomenes.  doh.gif
Ir jeigu kada vengiau ją atlikti, tai žinojau, kad tai mano problema, tikrai ne Bažnyčios.


Na aš keičiant bendruomenę nelėkiau kaip akis išdegus į pirmą pasitaikiusią. Prieš tai pasidomėjau, kas kur ir kaip. Ši bendruomenė man buvo priimtiniausia.
Dievas ir bažnyčia skirtingi dalykai, aš tikėjau Dievu, tačiau netikėjau bažnyčia, tol kol neatradau tokios bendruomenės, kuri man artima.

Norėjau paklausti, kalbant apie išpažinti, sakei, kad kartais vengi ją atlikti. O kokios to priežastys?
Atsakyti
#462
QUOTE(MrsRAT @ 2008 10 04, 16:02)
Norėjau paklausti, kalbant apie išpažinti, sakei, kad kartais vengi ją atlikti. O kokios to priežastys?


Na, priežastys labai natūralios. Kartais taip įtraukia pasaulis, jo pareigos, kad rečiau lankais bažnyčioj. O kartais turi laiko užbėgt tik į mišias, tai ir laiko išpažinčiai nebelieka. Negaliu aš mišių metu dar ką nors papildomai daryti, turiu kiekvienam atskirai susikoncentruoti. Gal kada nors bus kitaip. 4u.gif
Atsakyti
#463
QUOTE(Meškuolė @ 2008 10 04, 09:15)
vienas vaikinukas prieš kokius 5 metus ėjo išpažinties ir pasakė kunigui "laba diena" vietoj "garbė Jėzui Kristui". tai kunigas jam liepė iš naujo ateiti.
nebėra tokių baikų? atsišviežino gal Bažnyčia?

Tas kunigas, kuris klauso išpažinčių stadione ant suolo, tikrai nepavarys, o štai kuris konservatyvesnis iš to "labą dieną" gali nuspręsti, kad žmogus atėjo pasityčiot (būna ir taip). Nemanau, kad formulės sudaro esmę, bet juk turime ir daugiau formulių, tokių, kaip tas pats labą dieną, skanaus, sveik, sudie, pokalbį telefonu pradedame nuo prisitatymo ir pan. Ar tikrai išpažintis tampa nuoširdesnė, jei nesilaikom struktūros, ateinam tiesiog išsipasakot, net neanalizuodami, kas nuodėmė? Tam galėtų būti pokalbis, bet nebūtina to vadinti išpažintimi.

QUOTE(MrsRAT @ 2008 10 04, 10:17)
Bet ten atsiskaitai prieš Dievą už tai kas tau ant širdies. O ne eini, nes todėl, kad reikia prieš Kalėdas ir Velykas būtinai, ir atkali tas frazes, o apie atgailą ir realų pasižadėjimą nusidėti nėra nei kalbos. Aš aišku nesakau, kad visi taip daro, bet tikrai yra ne vienas ir ne du.

Ar tie dalykai nepriklauso nuo paties žmogaus, nuo jo suvokimo?
Atsakyti
#464
QUOTE(Una Li @ 2008 10 05, 20:00)
Tas kunigas, kuris klauso išpažinčių stadione ant suolo, tikrai nepavarys, o štai kuris konservatyvesnis iš to "labą dieną" gali nuspręsti, kad žmogus atėjo pasityčiot (būna ir taip). Nemanau, kad formulės sudaro esmę, bet juk turime ir daugiau formulių, tokių, kaip tas pats labą dieną, skanaus, sveik, sudie, pokalbį telefonu pradedame nuo prisitatymo ir pan. Ar tikrai išpažintis tampa nuoširdesnė, jei nesilaikom struktūros, ateinam tiesiog išsipasakot, net neanalizuodami, kas nuodėmė? Tam galėtų būti pokalbis, bet nebūtina to vadinti išpažintimi.


ar tikrai nuoširdumas priklauso nuo struktūros? g.gif manau, kad jokie suvaržymai nuoširdumo neprideda.
pamenu, vaikystėj du kartu ėjau išpažinties. kadangi su atmintim buvo striuka, viską, ant lapelio susirašydavau biggrin.gif ir nuodėmes smile.gif po to išbraukydavau, kad kunigui nepasirodytų per daug. tai va, struktūros laikiausi, ale nuoširdumo ten tikrai nebuvo. o dabar pagalvoju, kad ten jau tikrai ne nuodėmės buvo, ką aš ten kunigui porindavau biggrin.gif ir jokios analizės nebuvo nei iš mano, nei iš kunigo pusės. bent jau nepamenu, labai baisu man būdavo. eidavau tik tam, kad tą ostiją (ar kaip ten) galėčiau suvalgyti, nes atrodydavo, jeigu neisiu, tai žmonės žiūrės į mane kaip į nusidėjelę biggrin.gif pavydėdavau tom babulkom, kurios kiekvieną savaitgalį eidavo išpažinties, galvodavau, va kokios jos šventos ir geros. tai čia toks buvo mano vaikiškas mąstymas biggrin.gif (man atrodo nenormalu, kad mažas vaikas galvoja apie tokius dalykus ir pergyvena dėl tokių niekų). dabar aš ateistė.
Atsakyti
#465
QUOTE(adaptacijaa @ 2008 10 05, 19:20)
manau, kad jokie suvaržymai nuoširdumo neprideda.

Ateidami į svečius mes irgi pasikeičiame tam tikromis frazėmis. Be „laba diena“, mes dar pasakome ir „kaip laikotės, kaip sekasi, seniai matėmės“ ir panašiai. Atsisveikiname mes irgi juk ne vien iššaudami pro duris, o pasakome „iki pasimatymo“, „užsukit pas mus“ ir t. t. Taigi tos frazės mums padeda „pereiti“ prie nuoširdesnio, atviresnio bendravimo ir paskui užbaigti tuo kartu jį.
Man, pavyzdžiui, ta įžanga per išpažintį padeda susitelkti, atsiriboti nuo aplinkos ir vėl sugrįžti baigus į ją.
Papildyta:
QUOTE(adaptacijaa @ 2008 10 05, 19:20)
dabar aš ateistė.

O kodėl? g.gif Ar tik dėl išpažinties?
Atsakyti
#466
QUOTE(Simense @ 2008 10 05, 20:53)
Ateidami į svečius mes irgi pasikeičiame tam tikromis frazėmis. Be „laba diena“, mes dar pasakome ir „kaip laikotės, kaip sekasi, seniai matėmės“ ir panašiai. Atsisveikiname mes irgi juk ne vien iššaudami pro duris, o pasakome „iki pasimatymo“, „užsukit pas mus“ ir t. t. Taigi tos frazės mums padeda „pereiti“ prie nuoširdesnio, atviresnio bendravimo ir paskui užbaigti tuo kartu jį.
Man, pavyzdžiui, ta įžanga per išpažintį padeda susitelkti, atsiriboti nuo aplinkos ir vėl sugrįžti baigus į ją.
Papildyta:


nežinau, kaip būtų dabar, bet po vaikystės man nebesinorėjo daugiau eiti išpažinties smile.gif žinot kodėl? kai dar laikiau save katalike, nerasdavau tokių nuodėmių, kurias būčiau padariusi ir kurias būtų verta pasakoti kunigui ir prašyti atleidimo. kita vertus nejauku būdavo, kad visi eina prieš šventes, o aš ne. veliau išgaravo poreikis melstis, eiti į bažnyčią ir t.t. (tiksliau tokio poreikio niekada neturėjau, buvo taip įskiepyta - reikia ir viskas. mama net mane "bedieve" leisdavo sau pavadinti. nepamenu, kokiam kontekste. atseit, labai blogai. nematau aš tame nieko blogo.

QUOTE
O kodėl? g.gif Ar tik dėl išpažinties?


nemanau, kad dėl išpažinties. išžaintis tėra vienas iš dalykų, kuris man nepatinka "katalikų tikėjime". paprasčiau tariant, noriu pažinti, o ne aklai tikėti.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo adaptacijaa: 05 spalio 2008 - 20:05
#467
QUOTE(adaptacijaa @ 2008 10 05, 22:03)

nemanau, kad dėl išpažinties. išžaintis tėra vienas iš dalykų, kuris man nepatinka "katalikų tikėjime". paprasčiau tariant, noriu pažinti, o ne aklai tikėti.

O kas sutrukdė pažinti katalikų tikėjimą?
Manau pažinus esmę išpažintis visai kitaip atrodytų. Tik suvokus apeigų prasmę galima pilnai jose dalyvauti ir jomis pasinaudoti, kaip įrankiu tikslui pasiekti.
Aišku, jei tikslas neišsiskirti iš minios tai... g.gif Bet jei tikslas artėti link Aukščiausio proto, meilės, gyvenimo ir gyvybės esmės, tada mirksiukas.gif
Atsakyti
#468
QUOTE(Luknė @ 2008 10 05, 22:22)
O kas sutrukdė pažinti katalikų tikėjimą?
Manau pažinus esmę išpažintis visai kitaip atrodytų. Tik suvokus apeigų prasmę galima pilnai jose dalyvauti ir jomis pasinaudoti, kaip įrankiu tikslui pasiekti.
Aišku, jei tikslas neišsiskirti iš minios tai... g.gif  Bet jei tikslas artėti link Aukščiausio proto, meilės, gyvenimo ir gyvybės esmės, tada  mirksiukas.gif


o kas jums pasakė, kad būtent katalikų tikėjimas atveda link Aukščiausio proto? bigsmile.gif
Aklame tikėjime ir apeigose aš prasmės nematau. Ir neturiu laiko prasmės ieškoti ten, kur jos nėra. smile.gif
Atsakyti