Išpažintis Krikščionybėje

Bet kažkaip jie ten sulindo , gal tam turėjo įtakos ir nežinojimas? Sveikintinas noras pažinti ir suprasti, tuo labiau, kad šiais laikais informacijos pakankamai, nebereikia remtis vien močiutės "žinojimu".

Tai visgi pripažįsti, kad tavo pyktis yra problema. Problema ir tau ir tavo šeimai. Sprendi šią problemą su specialistais, o gal jų neprireiktų, jei atrastum išpažinties naudingąsias savybes?

Kai kyla klausimas ir atsakymas paraštėje nepatenkina, reikia ieškoti priežasčių, kodėl atsakymas nepatenkina. Ar tu jo nesupranti (tada skaityti papildomai straipsnių, pasiklausti pas tuos kas galėtų žinoti), ar supranti, bet atsakymas tau neparankus ir nesinori juo vadovautis ( tada reikėtų ieškoti galimybių įsitikinti, ar tikrai tu ne iš paikystės, puikybės, tingulio atmeti teisingą teiginį, kas lemia tavo nepasitenkinimą atsakymu, diskutuoti su žmonėmis, kuriems atsakymas atrodo teisingas, gal kažko nepastebėjai ir po kiek laiko jis ir tau atrodys teisingas, lyginti su visuomenių papročiais, normomis ir pan...)

aišku valdomas, tik reikia išmokti tą pyktį valdyti
Papildyta:


bandai įkalbėt? kas iš tos išpažinties, jeigu man pats tikėjimas nepriimtinas. psichoterapeutas mane išklauso, nesmerkia manęs, neliepia atgailaut
nes jis supranta iš kur tas mano pyktis ir skaudulys.



žodžiu Bažnyčios atsakymas yra vienintelis teisingas ir neginčijamas. o jeigu tu jam prieštarauji, vadinasi esi apsėstas arba kvailas. tada kam iš vis tuos klausimus kelti? tiki, kas parašyta ir viskas. kam bereikalo sukt galvą, jeigu atsakymas yra tik VIENAS. nors jokių įrodymų ir nėra

adaptacijaa, kam tu save skaudini ir dalyvauji tokiose temose, per kurias patyrei daug negatyvaus? Man atsakymo nereikia. Tu pati sau atsakyk. Juk tai mazochizmas ir net labai skaudus. Nepyk, kad taip parašiau. Tiesiog nesinori, kad save žmogus kamuotų ir tiek.

O man būna kitaip: jei aš iškeliu klausimą ir jo atsakymas visiškai skiriasi nuo Bažnyčios, tai ieškau Bažnyčios išsamių paaiškinimų, daug skaitau ir ieškau ką aš tokio esu praleidusi, kad matau kitaip. Dažniausiai būnu praleidusi

Ir kam apskritai diskutuoti apie išpažintį tam, kuriam nepriimtinas pats tikėjimas? Eini ten, kur žmonėms nereikalingi Dievo įsakymai (bet vis tik kažkodėl jais vadovaujamasi, nes kodėl tada laikomasi – nedaryk to, ko pats nenorėtum ) ir būni sau tarp bendraminčių.

Papildyta:

Psichoterapeutas išklauso. Taip, retkarčiais mums reikia, kad suprastų, užjaustų, paguostų. Bet kas būtų, kad mes „laisvai“ darytumėm, ką norim , o niekas ir niekada jokio nepasitenkinimimo mumis nereikštų? Atleisk, šiek tiek pasodrinsiu. Juk bet kuris kalinys dejuoja, kad tai jo vaikystė sunki buvo, tai tėvai griežtoki buvo, todėl jis vėliau dėl nepasitenkinimo kitais padarė nusikaltimą. Žodžiu, jis lieka, kaip ir be asmeninės atsakomybės. Ir atgailaut nereikia.

Apskritai, aš taip ir nesupratau, ko konkrečiai reikalavo tavo mama.

joooo... patiketi praktiskai neimanoma kad taip ir yra

nea, aš krikščionybės nesieju su savo skauduliais man šiaip įdomu. psichoterapija tokia
Papildyta:


gal mes kalbam apie skirtingus dalykus. aš atgailą pripažįstu, jeigu aš sąmoningai padariau kažką negero (būna ir nesąmoningai), bet man nereikia eiti pas kunigą, kad jis man "atleistų" nuodėmes. be to, kai kurios nuodėmės, pagal RKB, man nėra nuodėmes, gal saiko praradimas, gal gyvenimo būdas, bet tikrai ne tai, dėl ko turėčiau atgailauti.
nedaryk to, ko pats nenorėtum, kad tau darytų, ne Jėzus sugalvojo. tokios mintys aptinkamos ir budizme ir pagoniškam tikėjime. tai iš kur jie tai sužinojo, jeigu dievas jų neapšvietė? tai yra natūralūs žmogaus norai. nereikia pabaksnoti pirštu, kad atskirtum gėrį nuo blogio. taip pat nuo senų laikų buvo ir įstatymai, kurių žmonės laikėsi, gal garbindami kitus dievus, bet tam tikros moralės normos (nežudyk, nevok) buvo. Vėliau bažnyčia prigalvojo prigalvojo daugiau savo įstatymų, kad jai būtų lengviau valdyti žmones, aiškinti bibliją tik ji viena turi monopolį.

Dievas buvo ir iki Jėzaus. Bet siuntė savo Sūnų, kai žmonija labai nukrypo nuo Tiesos, kad vėl jiems ją primintų. Ir natūralu, kad tai žino budistai ar pagonys. Juk jie taip pat yra kilę iš pirmojo žmogaus. Tai, ką ,,įrašė'' į jį Dievas, tą kiekvienas žmogus žino, ir gali išgirsti per savo sąžinės balsą. Bet žmogus susižavi šio pasaulio ,,laisvėmis'' ir ima to sąžinės balso nebegirdėti. Taip atsiranda: ,,nėra nuodėmės'', ,,kas kaip nori, tas taip daro''.

man rodos, jūs pati sau prieštaraujate, iš pradžių teigėte (gal ne jūs), jog dievas davė žmonėms įsakymus, kaip reikia gyvent (tarkim per Mozę, vėliau per Jėzų). po to jūs jau sakote, kad žmogus jau buvo ir taip kiekvienam įrašęs: pagonys, budistai. pirmykščiai žmonės, kažin ar buvo labai humaniški, jiems evoliucionuojat jie patys pradėjo kurti sau įstatymus, o vėliau atsirado ir kiti pamokymai.. visada bus tokių, kurie neturi sąžinės.
šiaip šią temą mes labai išplėtojome tad noriu paklausti klausimo ne į temą: Jėzus sakė, kad reikia išsižadėti turto (ar kažkaip panašiai), tai kaip čia yra, kad RKB yra viena iš turtingiausių (o gal ir turtingiausia) religinių organizacijų pasaulyje? ar jiems tai negalioja?

Kai trūksta klausytojui žinių, tai ir girdėjimas paraidinis. Perfrazuosiu kitaip: Dievas davė žmogui vidinį žinojimą, kokie yra įstatymai. Bet žmogus susižavėjęs pasaulietiniais dalykais, pradėjo labiau matyti išorinius, akimis regimus dalykus. Todėl reikėjo žmonėms duoti išoriškai matomus (užrašytus) įstatymus. Bet tai nereiškia, kad žmogus, labiau atsigręžęs į savo vidų, negali išgirsti Dievo įrašytų įsakymų (todėl ir palyginau su kitų religijų atstovais ar pagonimis, laikomais netikinčiais).
Nežinau, ką tu vadini pirmykščiais žmonėmis? Ar mes taip jau gerai žinome, kokie buvo tie žmonės, kuriuos mes įsivaizduojame su kailiais ir kuokomis? Koks buvo jų mąstymas nepriklausomai nuo fizinio kūno.
O vat kad visada bus tokių, kurie neturi sąžinės, tai tu tik iš dalies teisi. Nė vienas nėra tiek nuodėmingas, kad neturėtų ko nors gero, ir nė vienas nėra toks tobulas, kad nereikėtų atgailauti. Žmogaus gyvenimas netrumpas, daug kas per jį keičiasi. Mes taip pat.
Papildyta:

Jėzus sakė ne išsižadėti, bet atsižadėti turto. Tai reiškia, kad žmogus būtiniems poreikiams turi turėti turto ir juo naudotis. O katalikų organizacija turi pastatų, kuriuos reikia irgi išlaikyti, kad žmonės turėtų kur ateiti (nežinau, bent manęs į bažnyčią niekas varu nevarė ir mano aplinkinių taip pat ), taip pat ši organizacija užsiima begale labdaringų darbų (juk Motina Teresė irgi turėjo už lėšas pamaitinti paliegėlius), o beje, taip ir katalikų kunigai, kaip ir nė vienas, vien tyru oru negyvena. Aš pavyzdžiui, aukoju jiems, kiek mano pajamos leidžia (kiek pati manau galinti sau leisti) ir nė sykio neišgirdau priekaišto, kad mažai daviau ar kad visai nedaviau. O aukoju tikrai ne šimtais ir visokių nelengvų periodų gyvenime būna

Daug žmonių šioje temoje (jau dvi dalys!) išsakė savo nuomonę. Atidžiai perskaityk tų pasisakymus, kurie yra už išpažintį. Manau, kad tikrai turėtum rasti sau tinkamą atsakymą.
Bet jeigu tu esi jau perėjusi į liuteronų tikėjimą, tai kam tau gręžiotis atgal ir domėtis, „kas dedasi kaimynų darže“? Lyg savo naujų pareigų neturėtum.
Kiekviena benduomenė turi sistemą. Pagal katalikų sistemą išpažintis kunigui reikalinga. Žmonėms, norintiems toliau eiti katalikybės keliu, dėl to problemų nekyla (juk negalima kas rytą analizuoti – o kodėl mes turime praustis? ). Jeigu kam ir kyla, tai tam yra ne tik pažįstami tikintieji, įvairūs rašytiniai paaiškinamieji šaltiniai, bet ir pati kunigija. Jeigu kyla klausimų (kad ir iš smalsumo), gali paklausti per Kauno Arkivyskupijos tinklalapį (rasi per Google). Ten yra klausimai ir atsakymai. Kiek atsimenu, apie išpažintį irgi yra. Jeigu atsakymo nepakaks, galėsi paklausti atskirai (ten yra tokia galimybė). Man sykį kažko prisireikė, tą pačią dieną asmeniškai atsakė. Turėjau širdy neramumą dėl taisyklių (ar teisingai tuo atveju padaryta), pasirodo, viskas gerai.
Sėkmės einant pasirinktu keliu.

O kaip tada su tieginiu, kad katalikai iskreipe Jezaus tikejima
Papildyta:

Valdyti zmogus gali savo kuna, prota, pojucius ... net ir aistra, alki, pykti, meile ... ir tikejima taip pat manyciau, tik klausimas ar tikejimas prote ar sirdy
Papildyta:

prasyciau nepainioti - ne Baznycia, o Kataliku Baznycia, kuri uzsidejusi sventos ir neklystancios aureole
Jezus siandien apie KB matyt pasakytu ta pati ka sake fariziejam ir sadukiejam o su juo "neklystantieji" ir vel pasielgtu taip pat
Papildyta:


Rasai, kad dzaniausiai buni praleidusi, o kaip tie reti atvejai kai nebuni praleidusi o atsakymai nesutampa

Papildyta:

Va cia tai geras - is vieno kazkieno pasakymo padaryti visaapimancia ir apibendrinancia isvada geri sugebejimai tao kodel tu is desimties ar dvidesimties cia sakomu nuomoniu apie KB nepadarai isvados - gal is tiesu ne viskas yra taip jau gerai su ta kataliku baznycia
Papildyta:

va cia ir pasimauna visas Jezaus mokymas per KB dogmas, taip vadinama tradicija, taisykles, popieziu bules, susirinkimu ir magisteriumu nutarimus, interpretacijas, prasmiu suteikimus, kanonus .... apie baznycios turta, pajamas, ju panaudojima, prieinamuma visiems tikintiesiems ir kitus atrodytu tokius aiskius ir paprastus dalykus, jei zvelgti per NT prizme
o juk tie "turtai" (juk ne dvasiniai, tai baznyciai kaip ir neturetu rupeti) sukrauti per tukstantmecius is milijonu zmoniu vargo, kancios ir kraujo
O Pranciskui ar daug zemisku turtu reikejo Dievo zodziui sioje zemeje igyvendinti