Draugas, nepatinkantis tėvams ir/ar giminėms

Bandziau ieskoti kazko panasaus, bet arba prastai ieskojau, arba tokios temos dar nebuvo. Klausimas paprastas, ka daryti, kai draugas nepatinka tevams? Mes draugaujam dar tik 2.5 men, as gyvenu su tevais, tad sunku isvegti ju komentaru bei pastebejimu. O is tu komentaru, nors ir netiesioginiu, aisku, kad mano drauga jie laiko man netinkamu. O ju argumentai tokie, kad mano draugo mokslia nerimti (nors jis studijuoja universitete), kad jis turi per daug laisvo laiko ir pan. Na, net nezinau, ar pakankamai cia aiskiai viska aprasiau Gal kas yra susidures su panasia situacija? Kaip issaugoti gerus santykius su abiem pusemis? Nes dabar truputi apkarsta ir pati draugste, ir santykiai su tevais

Niekada nerasi vaikino, kuris anot tėvų būtų jų dukrelei tinkamas..Tokia jau gyvenimo realybė

Jei gyventum atskirai nuo gimdytojų tai patarčiau mažiau imt i galvą ką jie svaičioja, bet esant tokiai sitaacijai tai daryt būtų sunku..

Gal tu jiems 1karta paaiškink koks jis tau mielas ir brangus (jei pati taip galvoji), išklausyk jų argumentus ir uždarykit šita tema. Bet būtinai išklausyk tėvus, nes tu dar nesenai pažysti savo draugą ir į jį žiūri pro rožinius akinius. Gal jie mato tai ko nepastebi tu.

Anksčiau ar vėliau tėvai susitaikys su tavo apsisprendimu.

Sėkmės

vaje man iskart prisimine mano ir mamos konfliktai kai pradejau draugaut su savuoju Kosmaras kazkoks.riejomes kas diena po tris kartus,niekas neitiko,pradejo draust susitikinet,niekur neisleist O man nervai,asaros...bet issilaikem mes,todel kad jausmai buvo stiprus ir tvirti...o su mama susitaikiau kai isejau gyvent pas vyra kai pamate kad as laiminga, kad jis mane myli...o dar beto vaikiuko jau laukiausi-tai teko apsiprast
dabar suneliu vadina

as manau cia amzina problema buvo ir bus ja reikia paprasciausiai pergyventi..

O aš siūlyčiau dar kurį laiką su tuo draugu nesimaišyti tėvams prie akių. Po to gali paaiškėti, kad tėvai buvo teisūs

aha cia tai neblogas pasiulymas
na ka, manua kad skubeti niekur nereik, juolab kad dar neseniai draugaujat. tevams tai manua kad niekas niekad simtu procentu neitiks, kad ir ka tu bepasirinktum-sis per daug laisvo laiko turi, kitas per mazai tau laisvo laiko tures ir t.t. niekad "tobulinimams" galo nebus...

vot as su saviskiu beveik 2.5 metu kartu. po siai dienai pas mano tevus apie ji nera kalbama- super duper tabu tema. kai anksicau jo nemego, taip ir dabar. svenciu sujais nesvenciu,nes jie mat manojo pakest negali, pas juos apsilankau irgi veina ir tik keliom valandom ir t.t.
vienas pasikeits dalykas-tai kad as su jais negyvenu, ir nuo tik man geriau maziau nervu gadinasi, ko nepasakysi apie ta laika kuomet kartu su jais gyvenau
taigi, ne vienai tau taip buvo ir nevienai dar taip bus, tiesiog pabandyk nusiraminti ir ilgiau pradraugavusi pamatysi ar tai jau tavo ar ne

Надо выслушать мнение родителей, а потом постараться критично посмотреть на своего избранника Родители могут быть и правы

Dekui, kad apraminot mane truputeli As irgi galvoju, kad laikas dar parodys... Tiek kad kai tevai ima vardyti tai, kas nepatinka jiems, pradedu ieskoti trukumu ir pati. Tada kiekviena smulkmena ima neitikti. Bet juk idealiu zmoniu nebuna. O siaip mano draugas man tikrai brangus

Kartais buna ir atvirkstine reakcija,- kuo tevai daugiau spaudzia, tuo labiau dauguma merginu stengiasi irodyti, kad jos nepriklausomos ir verziasi buti su vaikinu...
Man irgi taip buvo,- kuo daugiau tevai spaude, kad pabaigciau su juo, tuo labiau as ji mylejau ir visaip bandziau pateisinti jo ydas... Ko jie tik nesiule- automobili, kelione i uzsieni,- bet viskas su viena salyga- kad jo nebebutu musu namuose...
Kai jie pagaliau su tuo susitaike, po 5.5 draugystes metu pagaliau man jis is tikruju pasirode.... per kvailas ir pagaliau pati ji meciau...
Nesigailiu, kad su juo draugavau, bet dziaugiuosi, kad issiskyriau ir turiu dabartini vyra

Man irgi taip buvo Kai draugavau su savo ex.. mano seimoje buvo narpliojami visi vaikino minusai.. jokiu pliusu.. nors sutariau su savo ex puikiai..ir jis buvo labai geras zmogus.. su laiku is tiesu pradejau pergyvent, kad mano namiskiai galbut teisus, o as nesugebu izvelgt tu trukumu.. Esme tame.. kad taip jau gavos, kad mes issiskyrem.. Ir kai jau issiskyriau - isgirdau is savo namiskiu, kad vistik tai buvo puikus vaikinas...
Kai pradejau draugaut su savo dabartiniu vyriskiu.. kokius 2 metus nerodziau jo saviskiams ir pati nesipazindinau su jo tevais.. Savo namiskiams, kai jie pradedavo klausinet, kodel slepiu naujaji drauga(klausinedavo kas su juo negerai ir t.t. ) paaiskinau, kad tai yra mano gyvenimas.. ir as neleisiu aptarinet kiekviena kart mano vaikinu ir ieskot ju trukumu.. Kad jeigu man gerai - tegul jie ir dziaugiasi.. O kai ateis laikas - supazindinsiu.. Taip pat elgiausi ir busimu uosviu atzvilgiu.. Nesipazindinau tuos pacius 2 metus ir su jais.. Kad nebuciau aptarinejama ju suneliui.. Ir dziaugiuosi, kad taip elgiausi.. nes viskas susikloste puikiai.. Abieju tevai suprato, kad draugaujam mes, o ne jie... ir dabar santykiai puikus!
Siulau ir tau.. draugauk, jei tai tau brangus zmogus, o su mama apie tai nekalbek.. Tiesiog nesileisk i kalbas..

Iš savo patirties žinau, kad tėvams geriau savo išrinktojo nerodyti Su buvusiuosu jie buvo gerai pažystami, tai būdavo vienokį ar kitokį komentarą mesteli, o kadangi mano tėvai kažkokiu paslaptingu būdu sugeba man nemažą įtaką daryti, tai, kažkaip pati pradėjau jausti diskomfortą. Užtat apie dabartinį mano tėvai iš viso nežino, kad tokį turiu nors gyvenu su jais Ai, ilga istorija Nežinau, kaip baigsis, žinau tik kad jiems bus šokas ir gali iš viso kurį laiką sąntykiai su gimdytojais nutrūkti, kai sužinos tokį faktą. Bet ką padarysi - aš esu apsisprendus. O sužinos, manau, tada, kai jau paskelbsim vestuvių datą. Žinau, kad tą pačią dieną teks susirinkti savo šmutkes ir kraustysis pas išrinktąjį, nes namuose užvirs pragaras, kokio gyvenime neesu mačiusi Bet kažkuria prasme palengvės, o jiems nori nenori teks susitaikyti tik vis baisiau darosi, kuo labiau ta diena artėja. Žinau viena - aš jiems kištis neleisiu

oi, ir aš prisimenu kaip mum buvo. visų pirma kai pasakiau kad einu į pasimatymą pirmą ir paprašiau kad mane išleistų, buvo tardymo izoliatorius, ką dirba, ką veikia. kai viską papasakojau, jie pareiškė, kad jis š... malūnas, kad man meluoja ir taip toliau. na ir pradžios net atsiminti nenoriu, nes nuolat tardydavo. kaip man sakė, jiems reikia persilaužti ir susitaikyti, nes jie žinojo, kad vieną dieną tai atsitiks, bet taip netikėtai na kai kasdien ėmėm susitikinėti. kažkur po metų turėjau labai nemalonų pokalbį. na labai. kai jie visaip ant jo važiavo man į akis, šnekėjo blogus dalykus, darė prielaidas ir pasakė, kad labai maža tikimybė, kad mes liksim kartu. kas įdomu, prie jo nėra ko kibti. ir jie neranda priekabių, tačiau ir tai jiems labai įtartina, nes taip nebūna. o vat prieš metus mamos argumentas buvo būrėjos žodžiai, kuriuos būrėja mano močiutei sakė, jie skambėjo taip:"saugok anūkę". visų pirma močiutė turi 2 anūkes, visų antra apie vaikinus nei kalbos nebuvo. bet visi padarė interpretacijas savo ir pateikia man kaip faktus, kad jis yra aferistas ir mane apgaus išduos ir kas tik blogiausia ai, dar į užseny išveš parduoti. Juokinga. jau kokie metai ta tema su tėvais visai nešneku, net vengiu pasilikti viena, nes žinau, kad bus gvildenami mūsų santykiai. buvo man depresija tokia lengva, tai mama iškart paklausė:"tu man pasakyk, ar jūsų santykiuose kažkas negerai".
Kas liečia jo mamą, tai mes susipažinom po savaitės pažinties, labai atsitiktinai. tai ji manęs nepažinojusi pareiškė jam, kad aš per jauna ( 3 metais jaunesnė), o ji visada tikėjosi, kad jis susiras bendraamžę čia irgi nesuprantu.

Labai puikiai tave suprantu,nors mano vyras (busimas)patinka mano mamai,tevas kazkaip i ji nereaguoja jam nei blogai nei gerai.Bet vis tiek,kaip mes su tevais gyvename po vienu stogu neisvengiu skaudziu repliku kurios mane siutina....jie visa laika skauciuoja musu pinigus,kur kiek isleidom,kada kur buvome.Daznai girdziu kodel ta ir ta padarete kodel ne sitaip kaip mes patarem.Kaip mano mama pradeda sakyti kazka blogo apie mano mylimaji,as labai pykstu....musu saktykiai blogeja,as pykstu ant jo...jis nesupranta kas dedasi,nes negaliu visko sakyti jam,jug mes su mama pasibarame ir susitaikom,o jis tai vistiek pasijaus izeistas jei ka pasakyciau,na zodziu buna gyvenime tokiu akimirku kai su tevais negaliu susikalbet,ir jiem irodyti kad mes patys galime tvarkyti savo gyvenimu.
Pasistenk tevam iradyti,kad ne toks jis yra kaip jie apie ji skao....paodyk jiems kokiu yra....jug kai eini gatve tokiu vaikinu pamatai,tegul pagalvoja......