Draugas, nepatinkantis tėvams ir/ar giminėms

Nepavadinčiau to bėda. Ją tokią, jei galima taip sakyti, ir mes šiek tiek turime. Visgi manau, kad taip ir turėtų būti, nes pritapti svetimoje šeimoje nėra lengva, žymiai opiau reaguoji kad ir į menkutę pastabėlę, lengviau prisigalvoji būtų nebūtų poteksčių ir pan.

o mano mamai MB iškart labai patiko na ji nemoka reikšti savo jausmų, bet matosi, kad jis visai mano giminei ir draugams prie širdies
savo atžvilgiu nepastebėjau iš jo giminės kažkokių prieštarų. tikrai šiltai elgiasi, o jo močiutės ir seneliai nuolat apie mane klausinėja, jeigu paskambina MB

kita vertus, jeigu yra kažkoks priešiškumas iš tėvų pusės, manau, tikrai verta įsiklausyti į jų argumentus, o po to jau pačiai spręsti. juk būna, kad iš tos meilės apanki ir nematai kai kurių neigiamų išrinktojo bruožų. juk tėvai vis tiek nori savo vaikams kuo geriausio (žinoma, jeigu neperlenkia lazdos)

Aš pvz jau ankščiau aprašiau savą situaciją. Ir žinok tikrai mes prieš vestuves na netoli trijų metų draugavom, tai kai tik mama susipažino su juo, jai jis iškart neįtiko, ir ji pati negali pagrįsti kuo. Aš manau, kad tai jos savininkiškumo jausmas, kad vat mano dukrai rūpi kažkas daugiau nei aš. Ji kartą buvo užsiminusi, sakė aš jam tavęs pavydžiu. Aš galvojau, kad ji juokauja, bet dabar pradedu galvoti, kad gal tame yra tiesos. ...nes jokių kitų priežasčių tiesiog nematau. Jis pats geriausias kokį galėjau įsivaizduoti. Ir kuo man daugiau bruko, kad jis man netinka, tuo labiau jis mane traukė. Ir jau metai su truputuku, kaip mes gyvename santuokoje ir aš iki šiol nepastebiu jame jokio blogio, na aišku būna visokių dienų, kai nuotaikos nėra ir t.t., bet net tada laukiu po darbų kada su juo susitiksiu, nes kai su juo pasišneku, man nuo visko palieka lengviau, jis labai aiškiai moka sustatyti viską į vietas ir jei aš pati išsimušu iš vėžių, jis įstato mane atgal. Aš jaučiuosi su juo stabiliai. Iš tiesų labai bijojau buities, nes mes kartu iki vestuvių negyvenom, o aš buvau prisiklausiusi, kad kai atsiranda buitis, neva viskas keičiasi, bet pas mus nepasikeitė. šiaip gal jis tvarkingesnis nei kiti vaikinai, nes jis ir kojinių savo niekur nepalieka ir indus išplauna, užtai tenka matyt kaip mūsų nuomininkas gyvena, na savo bute esam išnuomavę vieną kambarį draugui, tai pas jį kas dedasi, kojinės galima sakyti ant šviestuvo kabo, jei mano vyras taip tvarkytųsi, gal irgi pyktumėmės.
Papildyta:


Kas pagal horoskopą tavo mama? Ar kartais ne šaulys? Mano anyta tokia yra, nu lipšnumo įsikūnijimas, man net nepatogu, kad ji man tiek dėmesio ir meilės rodo. Ir mano močiutė tokia pat, ji tėvą myli labiau už mamą, jei taip glaima pasakyt, na jei kur nors susiduria jų interesai, tai močiūtė visada palaiko mano tėvą, o ne savo dukrą (mano mamą). Ir aš tarp savo anytos ir savo močiutės atradau bendrą zodiako ženklą, sakau gal kartais tai turi įtakos.

sutinku kad nori geriausio, tik tą geriausią labai jau savaip supranta. maniškiams padorus vyras skaitosi tas, kuris būtinai su keliais aukštaisiais, su prestižine specialybe, su namu, ir su perspektyvom tapti jei ne nobelio premijos laureatu, tai bent jau seimo nariu
dėjau aš ant tokio gėrio, tai jie ir pyksta

Mama vezys Pas mus tas pats, del to ir pykstu kartais. Mama labiau linkusi mane apsneketi, nei vyra mano Kazkaip ir kvailai, ir nemaloniai atrodo visa tai Ir vyrui nelabai patinka tokia perdeta meile rdoma

Tu matai kaip... O aš jau galvojau, kad čia tik šauliam tokia diagnozė...

tai tokio turbūt visi tėvai savo dukrom linkėtų

bet sutik, kai dukra susiranda kokį kiemo chuliganą, nebaigusį net vidurinės mokyklos, užsiimantį neteisėtais darbeliais ir panašiai. tai manau, natūralu, kad išsilavinusiems žmonėms toks bus visiškai nepriimtinas. o dukrai priimtinas gal dėl to, kad jis pinigų turi ir šiaip galvą apsuko. tai ką tokiu atveju tėvams daryt?

jei dukrai 16, tai duot pendelį į sėdimąją ir neišleist į kiemą
o jei 26, tai pakviesti gerti kavos

Mano tėvams nepatinka, nes išsiskyręs ir ankščiau išgerdavo, bet dabar ne daugiau jokių minusų nematau, ach dar prikaišiodavo ir amžių, nes jis vyrenis už mane penkiolika metų, tai vat ir pavargstu su tuo priešiškumu savo tėvų kovoti,
Šiaip išsilavinimas aukštesnysis, po skyrybų viską paliko savo buvusiai, nieko nepasiėmė, per metus su puse sugebėjo nusipirkti butą, viską įsirengti ir susipirkti, na žinoma dar nėra išbaigta viskas iki galo......tačiau santykiai mano su tėvais kritiški......iki šio laiko, niekas nesikeičia.Pati jaučiu viduje, kad kartais ir skaudinu savo vyrą, nes kartais, kai mano vyras mane kažkuo nuliūdina ( na kad ir indų neišplauna ir kt. smulkmenos), aš tada priimi savo tėvų žodžius, ir man tada labai sunku psichologiškai.Kaip tą nugalėti aš nežinau. Vyras mato dėl ko aš liūdna, bet padėti negali:"sako juk aš tavo tėvų nuomonės nepakeisiu".Šiaip sutariame tikrai gerai....

Papildyta:


Mano meilė jau aštuonerius metus tęsiasi.
Juk aš matau koks jis yra....
Taip neneigsiu, visuomenei nepriimtinių bruožų gal jis ir turi:išsiskyręs, už mane vyresnis penkiolika metų, ankščiau išgerdavo, nes turėjo su tuo problemų........bet šiaip viskas gerai, sutariame irgi gerai......vienas kitą išklausome, turim bendrą nuomonę ir t.t.......jei man negera būtų su juo gvyenti, tai manau aš ir negyvenčiau.....tik tas tėvų priešiškumas mane -žlugdo psicholigiškai.....išsilaikom patys save ir jokios paramos neprašom, o ir neimtume....

Labas
Užjaučiu, merginos. Ir kodėl taip yra gyvenime, kad jau tada, kai gali būti viskas visaks labai gerai, būtinai turi kilti kažkokie kvaili nesklandumai Linkiu jums visoms kantrybės

Iš dalies sutinku. Mano mama nieko nesakė apie mano vyrą, niekada nesikišo į mūsų santykiu. aš tik jaučiau, kas ir kodėl jai nepatinka. Ir ką - dabar mes skiriamės. Tuomet tas nuojautas aš nustūmiau į šalį ir nesiklausiau, nes mylėjau. Myliu ir dabar, tik jau suprntu, dėl ko nerimavo mano mama. Žinau ir tai, kad jei tada ir būtų ką nors garsiai pasakius, nebūčiau paklausius Na bet čia asmeninis nukrypimas. Tikiu, kad jums taip neatsitiks

Dėl bendravimo su tėvais norėčiau duoti vieną patarimą. Kažkaip iš perskaitytų istorijų susidarė toks vaizdas, kad dažniausiai einate pas tėvus vienos, be savo išrinktųjų. Taigi man atrodo, kad tai yra klaida. Tegu mato jus kartu, tegu stebi. Be to, tegu supranta, kad jei nekvies jūsų išrinktojo, nematys ir dukters.

Vat būtent, jei pačios ignoruosim savo vyrus, tai kas beliks visiems kitiems, jie darys tą patį. Mes visur arba abu arba nei vieno.