Kamilyte galima butu pavadinti lauktu netyciuku...Vos apsigyvenus kartu, vyras (tada dar draugas) pradejo kalbeti apie vaikiuka. As tik nutyledavau, nes nezinojau ar jau esu pasirengusi tokiam zingsniui. Visada tikejau, kad vaikai turi gimti santuokoje. Bet vyras neprarado vilties. Jis ir toliau mane ikalbinejo pasiryzti siam zingsniui, o vasara atsokti vestuves... Si karta likimas buvo vyro sajungininkas... nesulaukusi "savo dienu" is karto nuskubejau i vaistine nusipirkti testa, bet jo pasidaryti nedrisau...Cia mane padrasino geriausia drauge, ji buvo ta akimirka kai laukiau pasirodanciu bruksniuku... testas parode II, drauge sokinejo mane apsikabinusi is laimes, o as stovejau apstulbusi, pilnomis akimis asaru - jos buvo ir baimes, ir laimes, ir didelio jaudulio reiskinys... Sia zinia vyrui pasakiau tik kita ryta, man reikejo laiko susivokti, suprasti savo jausmus... Jo akys nusvito is laimes... Nuo tos dienos ir prasidejo ilga kelione iki laimingiausios dienos musu gyvenime
Nestumas buvo labai lengvas, tik paskutinemis savaitemis, mane vis dazniau aplankydavo nerimas, baime... Labai bijojau gimdyti per naujuosius metu, todel sventes praleidau strese... Apsilankymai pas gydytoja tapo vis daznesni... Vis laukdavau kokio zenklo, kad jau kazkas vyksta, bet deja.. Gydytoja paskyrusi vizita sausio 11 pasake - jei nepagimdysi iki tos dienos, guldom i ligonine... Sausio 11 as pas gydytoja, gaunu siuntima i ligonine, isejusi beveik verkiau, labai nenorejau gultis, bet vyras tikino kad jei guldo reiskia reikia...
Ligonineje dienos slinko labai letai. Kiekviena vakara meldziausi, kad jau rytoj butu ta diena... Stai sulaukiau sausio 13 - dienos kuria tikrai nenorejau gimdyti
Po pietu pradejo "sukti pilva", laksciau i wc. Labai sunerimau, nes zinojau kad taip buna, jog pries gimdyma organizmas pats issivalo... Todel vakare nuejau i dusa, atlikau (del visa ko) visas grazinimosi proceduras ir nuejau anksciau miegoti 
Atsigulusi meldziausi, kad vaikiukas palauktu kitos dienos...12 val pabudau nuo nepakeliamo noro i wc, nuejus pastebejau nemazai gleiviu (pagalvojau kamstis), su nerimu grizau i lova, uzsnudau... 4 val prabudau nuo astraus skausmo pilvo apacioje. Pirma mintis - JAU!
taip pragulejau iki 5 ryto beskaiciuodama saremiu daznuma... saremiai reguliariai kartojosi kas 7 min. Nuejus pasakiau budinciai, paklause toniukus - saremius fiksavo dar labai silpnus. man pasiule dar pamiegoti, tada nueiti i dusa ir taip sulaukti pamainos pasikeitimo 
Bandziau miegoti, pasnuduriavau iki 7 val, nuejau i dusa... saremiai daznejo... 8 val pasikeitus pamainai gydytoja mane apziurejo - atsidarymas 4 cm, kraustomes i gimdykla 
Puoliau skambinti vyrui, kad atvaziuotu, liepiau nesijaudinti, nors paciai drebejo ir kojos, ir rankos...Truputi po 9 val mes jau gimdykloje (isikurem 2 gimdykloje - wc toliausiai
), vel sulaukiau pasiulymo pamiegoti, o vyra isleisti pavalgyti... paklausiau... Su nerimu isleidau vyra ir liepiau niekur nepaleisti is ranku mobilaus ...11 val apziura - atsidarymas 5 cm, prakerpami vandenys ir paguoda, kad dabar saremiai bus skausmingesni
Skambinu vyrui,kad jau lektu pas mane ...Akusere atnesa kamuoli - issigelbejimas
Sokinejant ant kamuolio saremiai ne tokie skausmingi...Vyras dar bando mane kalbinti, juokinti, rasineju sms (reikia zinas SM perduoti 
) visaip bandau nukreipti demesi nuo skausmo... Apie 15 val apziura - atsidarymas 7 cm, laukiam toliau...toliau sokineju ant kamuolio, vyras saremiu metu masazuoja nugara, kenciu ir laukiu kitos apziuros, laukiam geresniu naujienu
Nebesiorientuoju laike, tarp saremiu luzineju, vyras mane gaudo, kad nenukrisciau nuo kamuolio... Apziura - atsidarymas 9 cm, liko visai nebedaug
Kazkur 9 val apziura - tie patys 9 cm, veikla sustojo, skatins
Atsimenu atsiguliau, prijunge laseline, ir gydytojo zodziai - dabar jau greitai Sausmas buvo nepakeliamas, norejosi ir rekti, ir verkti, ir greiciau stumti, bet vis nesulaukiau leidimo... Kentejau is paskutiniu, kol akurese pasake, dabar jau stumsim Vos sulaukus pirmo saremio per pora stumimu pagimdziau galvyte... ausere liepe palaukti, bet as neiskenciau ir... stai gime musu dukryte Atsimenu dar akuseres zodzius - na ir kam taip skubejai, dabar reikes siuti... o man buvo taip gera, taip lengva, kad niekas neberupejo, tik tas mazas zmogutis paguldytas man ant krutines ...Vyras svytejo is laimes, o as tiek visko jauciau: dziaugsma, jauduli, nuovargi, laime ir dar milijona visokiu jausmu, kuriu net nesupratau...
Dukryte gime 3702 g ir 55 cm, tokia grazi, tokia trapi... Atsisukusi i vyra paklausiau, kaip pavadinsim sita stebukleli, o jis riztingai atsake - Kamile
Taip ir gime musu Kamilyte, o pasirinko ji pacia graziausia diena - musu dvieju metu draugystes sukakti
