QUOTE(netaip* @ 2008 04 20, 19:20)
Man tai irgi nepatinka,kai prizada ir neistesi.Jei tai kartojasi nuolat,tikriausiai zmogus turi toki iproti.Megstu konkretuma,nemegstu pazaduku
va, ir man tas pats. Nu negaliu pakest, kai prisneka - bus taip, eisim ten, ir paskui dar ta ir ana veiksim, o atejus tai dienai - ne krust, net pamirses buna ka prisnekejes ir pazadejes
nu as vis dar nesuprantu, nu kaip taip galima nejausti jokios atsakomybes uz savo zodzius, kaip sitaip galima nevaldyt liezuvio. Man tokie dalykai nepatinka
ir as jam aiskiai, tiesiai sviesiai tai pasakau, negaliu su tuo taikstytis, tiesiog man tai kenkia
as is tu, kurios iskart vaizduotej pradeda piesti tai, ka jis sako, idedu i tai daug vilciu, svajoniu ir t.t. su nekantrumu laukiu tos dienos, o kai va ateina .... pssssssssssss.... viskas pamirsta, aisku N priezasciu (jei ir ju nepamirsta ivardint
) atsiranda kodel taip nenutiko. Bet tos priezastys ne tokios jau ir svarbios, pvz. draugas pakviete, todel su manim tu planu negalima igyvendint, tai jam nuotaika kazko dingo ir t.t.
bet vis kažkokie force major sugriaudavo jo planus, trumpiau "durna aplinka kalta", tad pažadai apie geresnį rytojų, pasak jo, nusikeldavo netolimai ateičiai, tad ir vėl suglaudus ausis laukdavo saulės patekant, bet kaip buvo š..dinai, taip ir buvo 
va šitas mane knisdavo, nu kam žadėti tai, ko nesugebi. Gal geriau kukliau, bet užtikrintai. 
o tada meta ir savo darbus į šalį, bet nelabai imu į galvą kad netesi pažadų nes jis daug dirba o ir neišpildo nes dirbti turi, kartais ir man neišeina dėl darbo 
