Turiu gera drauge su vienu dideliu trukumu. Ji pastoviai guodziasi kaip jei sunku. Kos jos gyvenimas sunkus. Ji labiausiai nuskriausta. Man atsibodo. Kai tik noriu su ja pasisneketi , ir pasakyt kad nera taip blogai kaip atrodo, ji pradeda sneke t " taip as kvailiausia, as durniausia" erzina. nekreipiant i tai demesio ji tikrai nuostabus zmogus. Na bet kartai taip uzknisa. kaip elgtis su tokiu zmogum,? nutraukti santykiu tikrai nesinori.
QUOTE(simacabana @ 2008 02 06, 21:03)
Turiu gera drauge su vienu dideliu trukumu. Ji pastoviai guodziasi kaip jei sunku. Kos jos gyvenimas sunkus. Ji labiausiai nuskriausta. Man atsibodo. Kai tik noriu su ja pasisneketi , ir pasakyt kad nera taip blogai kaip atrodo, ji pradeda sneke t " taip as kvailiausia, as durniausia" erzina. nekreipiant i tai demesio ji tikrai nuostabus zmogus. Na bet kartai taip uzknisa. kaip elgtis su tokiu zmogum,? nutraukti santykiu tikrai nesinori.
Taip ir pasakyti ri paklausti ar nemato, kad aplinkui zmones gyvena blogiau? Lai nebuna savanaude. Cia zinok tokia demesio prashymo forma
Kol nepasakysi grazioj formoj tiesiai sviesiai, kad paprastai aplinkiniams amzinai verkslenantys zmones yra neidomus, manau, nesupras. Patyriau tai savo kailiu, todel dabar niekam niekuo nesiskundziu. Viskas lieka seimoje.
Tiesiog toks zmogaus charakteris ir nelabai cia ka pakeisi, arba priimi ji toki koks yra, arba tiesiog nebebendrauji, jei tai erzina ir neimanoma kentet.. 
Manau kad ir tiesus pasakymas nepades.
Tiesiog turejau panasiu atveju, kai pasakydavau, o zmones sureguodavo, kad ka cia kalbi, pasikelus esi , pikta, blogos nuotaikos ir vel toliau savo varo.Zodziu pykdavo uz teisybe...
Isvada-bendravima sumazinau iki minimumo-nebera poreikio
Tiesiog turejau panasiu atveju, kai pasakydavau, o zmones sureguodavo, kad ka cia kalbi, pasikelus esi , pikta, blogos nuotaikos ir vel toliau savo varo.Zodziu pykdavo uz teisybe...
Isvada-bendravima sumazinau iki minimumo-nebera poreikio
na bet esme tame kad ji labai nori bendrauti. . bendraujame jau 10 metu. nesenai mire jos tevelis . ji liko visiskai viena . ji turejo labai bloga vaikyste. ir niekada nepasikuklina visiem tai priminti. Kai bandai paguosti ji dar labiau verkslena. Kai nekreipi demesio jis visvien sneka kad tik ja kasnors suprastu. kaip jei sunku. As gal netaip pasakiau. ji nevisada sitaip bet uzeina tokios dienos kai su ja bendraugi apie nieka nebeimanoma. kartais pasako tokiu dalyku kad visi pasimeta. isivaizduokit sedite draugu kompanijo diskutuojate o ji nei is sio nei is to pasako uoj atsimenu kaip tete mano mama muse. nu nei 10 nei 9 ner nei ka pasakyt. 
tu irgi pradek verkslenti, galbut ji pastebes, kaip tai vargina ir pasikeis, bandyk ja keisti jos ginklais... 
As irgi turiu tokia drauge, kurios net ir i svecius nekvieciu, nes man labai nusibosta klausytis jos nesekmiu del prarastu meiliu, tai ji pati isisiulo, o del ko as jos nepakvieciu niekada, tai jai ir klausimai nekyla(aciu Dievui). 
O ka galima patarti tavo atveju..? Aisku, kad nesinori skaudinti zmogaus, bet, jei ji tave vertina ir gerbia, tai gal vertetu kada nors prie progos jai uzsiminti, kad gal dabar nelaikas, ar ne vieta, kad nereikia to visiems zinoti, galu gale ir duoti pavyzdziu, kaip kiti gyvena, gal pamineti, kad negrazu zmones apsunkinti savo nusiskundimais. Sukus aplink per aplink gal supras? O jei ne... tai manau , kad tu pati laikui begant pasistengsi isvengti susitikimu su ja, nes labai nusibos...
O ka galima patarti tavo atveju..? Aisku, kad nesinori skaudinti zmogaus, bet, jei ji tave vertina ir gerbia, tai gal vertetu kada nors prie progos jai uzsiminti, kad gal dabar nelaikas, ar ne vieta, kad nereikia to visiems zinoti, galu gale ir duoti pavyzdziu, kaip kiti gyvena, gal pamineti, kad negrazu zmones apsunkinti savo nusiskundimais. Sukus aplink per aplink gal supras? O jei ne... tai manau , kad tu pati laikui begant pasistengsi isvengti susitikimu su ja, nes labai nusibos...
Mind, aciu. tikrai demesio verti patarimai. Aciu ir visoms. o del tos vieteles kad pati pradeciau skustis tai zinokit nelabai iseitu. nes ji nesiklauso. ji desto savo tiesas. 
o del tos vieteles kad pati pradeciau skustis tai zinokit nelabai iseitu. nes ji nesiklauso. ji desto savo tiesas.
Yra žmonės kurie jaučiasi gyvenantys prisimindami ir matydami tik blogus dalykus... Aš turėjau tokią draugę, bet ji mane taip išsunkdavau, kad rodės pačiai dingdavo gyvenimo džiaugsmas...
Netyčia, jai sugalvojus kad nuskriaudžiau ją mūsų keliai išsiskyrė...
Bet jos tipas buvo absoliutus negatyvumas, niekada nepasidžiaug, nepagirs to ką gražiai darai, pastangų...
Manau, kad reikėtų jai padėti žiūrėti į priekį ir mažiau dairytis į praeitį... Tik kaip sunku pasakyti...
Netyčia, jai sugalvojus kad nuskriaudžiau ją mūsų keliai išsiskyrė...
Bet jos tipas buvo absoliutus negatyvumas, niekada nepasidžiaug, nepagirs to ką gražiai darai, pastangų...
Manau, kad reikėtų jai padėti žiūrėti į priekį ir mažiau dairytis į praeitį... Tik kaip sunku pasakyti...
na jei sitai nebudinga. karatis jis buna geros nuotaikos neseja. viskas jei teikia dziaugsma o kartais vaiksciojanti nelaime. seip artaip aciu Kristina
seip artaip aciu Kristina
Jei ji jusu drauge, gal pradziai pabandykite ja suprasti?
Pasakykite, kad ja vertinate, priminkite jos geras savybes.
Bet...
Pasakykite jai atvirai , ka JUS jauciate, kai ji skundziasi.
Nesakykite, kad ji ne taip supranta ivykius, ar kad jos blogas charakteris. Jai tikriausiai vis dar skaudu del tu dalyku, todel jie vis islenda. Kai atsiskote ja isklausyti, ji galbut pasijunta atstumta ir reikalinga tik pramogai? Pasistenkite pateikti pastabas taip, kad kritika jai butu priimtina.
Padekite jai suprasti, kad nuolat kalbedama apie praeities nuoskaudas ji pati neleidzia joms "iseiti". Kad praeitis egzistuoja tik musu atmintyje ir yra tiek svarbi, kiek svarbos jai patys suteikiame.
Padekite draugei suprasti savo klaidas. Turekite kantrybes. Ji nepasikeis per viena diena. Bet juk rasete, kad ji verta jusu laiko?
P.S. Nors pateikti liepiamaja nuosaka, tai tik pasiulymai. Siuo momentu man kazkodel taip "rasosi".
Pasakykite, kad ja vertinate, priminkite jos geras savybes.
Bet...
Pasakykite jai atvirai , ka JUS jauciate, kai ji skundziasi.
Nesakykite, kad ji ne taip supranta ivykius, ar kad jos blogas charakteris. Jai tikriausiai vis dar skaudu del tu dalyku, todel jie vis islenda. Kai atsiskote ja isklausyti, ji galbut pasijunta atstumta ir reikalinga tik pramogai? Pasistenkite pateikti pastabas taip, kad kritika jai butu priimtina.
Padekite jai suprasti, kad nuolat kalbedama apie praeities nuoskaudas ji pati neleidzia joms "iseiti". Kad praeitis egzistuoja tik musu atmintyje ir yra tiek svarbi, kiek svarbos jai patys suteikiame.
Padekite draugei suprasti savo klaidas. Turekite kantrybes. Ji nepasikeis per viena diena. Bet juk rasete, kad ji verta jusu laiko?
P.S. Nors pateikti liepiamaja nuosaka, tai tik pasiulymai.
Siuo momentu man kazkodel taip "rasosi".
