Doktorantūra

Straipsnius rašai iš savo darbo (bakalauro, magistratūros ar vėlesnių darbų). Paprastai straipsnių parašymu pasirūpina vadovas. Šiaip jau nuo straipsnio rimtumo, aktualumo, duomenų, gal būt kai kada ir bendraautorių pavardžių, priklauso kuris žurnalas spausdins. Kai kurie žurnalai yra mokami, t.y. spausdina tik tada kai susimoki už spausdinimą. Dar stojamasis balas gali priklausyti ir nuo žurnalo, kuriuose spausdinamas straipsnis, koeficiento. Kuo didesnės, tuo didesnis balas bus. Koeficientą turi visi tarptautiniai ir kai kurie lietuviški žurnalai. Dydis priklauso nuo įvairių faktorių: kokia kalba leidžiamas (aišku, kad angliški daugiausiai cituojami), kokio lygio žurnalas ar dažnai cituojamas ir t.t. Lietuviam dažnai sunku patekti į geriausius pasaulio žurnalus, nes jie dažnai būna mokami, o ne visi univerai tam skiria pinigų. Tad dažnai tenka tenkintis žemesnės lygos žurnalais.
Vienu žodžiu į lietuvišką žurnalą parašyti yra baika, bet vat į užsienio ne visada. Ten dažnai keliami kitokie reikalavimai, pvz. duomenų pateikimui.

O kodėl turėtų ?

Tikrai vadovas neturi tuo rupintis, tai studento reikalas. Vadovas gali paskatinti rasyti, bet nerupintis

Man būtų labai įdomu pamatyt studentą ir jo straipsnį parašytą ir išspausdintą žurnale be vadovo (ar kito mokslinio darbuotojo) pagalbos. Nes tai yra neįmanoma. Visų pirma todėl, kad vadovas turi būti įrašytas kaip bendraautorius. O antra ar duomenys tikrai yra nauji ir niekur nepanaudoti? Nes būtent tokius straipsnius paprastai spausdina. Be to, straipsniai ne vien studento rūpestis, tai ir vadovo kaip ir bet kurio mokslinio darbuotojo darbas. Dabar kai docento ir profesoriaus pareigos yra laikinos, t.y. vykdoma atestacija tose pareigose, yra nustatyti reikalavimai, iš kurių vienas yra straipsniai. Tad vadovui straipsnių reikia nemažiau nei studentui.
Jei vadovas yra tik teorinis, tai straipsnius rašyti vis tiek kažkas kitas iš mokslo darbuotojų padeda, kurie vėliau į daktaro darbą įrašomi kaip konsultantai.
Parašyti straipsnį nėra taip paprasta. Tam neužtenka vien duomenų, dar reikia ir patirties rašant, atskiriant kas yra svarbu kas nelabai. O kur dar teorinė, metodinė dalys. Nelabai įsivaizduoju kaip būtų įmanoma per 4 metus fiziniuose ir technologiniuose moksluose padaryti darbą ir išspausdinti 2 straipsnius (ar bent jau kad būtų priimti spausdinti) be vadovo pagalvos.
Nors žinau ir atvejų, kai vadovas viską padaro už doktorantą: ir darbą, ir straipsnius. Bet čia jau santykiai kiek kitokie būna: giminės ar labai geri pažįstami.

na ka cia bepridursi... be abejo nera paprasta straipsni parassyti, bet imanoma Studijuodama magistranturoje parasiau 4 straipsnius, be vadovo pagalbos ir jie yra isspausdinti, ir? Taip vadovui ir reikia straipsniu, todel po magistro gynimo, neatstojo, prase, jog parasyciau straipsni. Rasiau, nes geri buvo santykiai, nesinorejo ju gadinti. Nors jei neplanuoju stoti i doktorantura, tai dzin man tie straipsniai.

Per magistrą 4 straipsnius Čia kokioj srity ir į kokius žurnalus? Aš per doktorantūrą parašiau 4 ir tai visi stebisi kad tiek daug. O kaip tu galėjai vadovo neprirašyt? Gal ir temą pati pasirinkai ir viską nuo iki darei pati? T.y. vadovas buvo tik popieriuje?
Nors magistratūroje mano vadovas buvo niekam tikęs, bet darbo viena vis tiek nebūčiau padariusi, tą kartą padėjo kiti darbuotojai. Ir vadovas neleido straipsnio parašyti, nes jam atrodė, kad duomenys nevertingi, aišku vėliau jis tą patį darbą davė daryt kitai doktorantei ir išleido su ja straipsnį, bet be mano pavardės. Nors privalėjo įrašyti, nes tos medžiagos buvo aprašytos mano magistriniame darbe ir pristatytos vienoje konferencijoje. Buvau labai užpykusi ant jo, ir dabartinis mano vadovas su juo ilgai dėl to kovojo, bet, deja, nelaimėjo. Net neatsiprašė manęs už šią vagystę. O neseniai iš Mokslo tarybos gavo premiją už savo darbus, tarp kurių buvo ir iš manęs pavogtas. Oi negaliu kaip aš ant jo pykstu Dabartinis vadovas visiškai kitoks, labai man daug padėjo tiek darant, tiek rašant straipsnius ir darbą. Kai kas sako, kad dėl to, kad jis mano uošvis, bet tai netiesa, nes ir kitai doktorantei, kuri yra visiškai svetima jam, labai daug padėjo. Man gal tik lengviau tuo, kad aš galiu daugiau pazysti, kad greičiau perskaitytų darbą arba aptarti rezultatus savaitgalį. Bet šiaip tai turiu pasakyt, kad spaudžia daug labiau nei kitus.
P.S. Magistrinio vadovas man visada sakydavo, kad mano darbas niekam tikęs ir bus keista jei aš apsiginsiu (gavau 9, jei ne vadovas būčiau gavusi 10). Tad apie straipsnių rašymą net nebuvo kilusi mintis, nes juk darbas nieko vertas

Vadybos zurnalai, kurie yra ir tarptautinese duomenu bazese. Vadovo neprirasiau, nes straipsniai buvo rasomi ne magistro darbo tema, visiskai kita tema. Ir as juos rasiau pati, be darbo vadovo pagalbos. Tiesa karta prasiau parasyti recenzija, tik tiek. Nes turbut zinote, kad siunciant straipsni, reikia vieno recenzento atsiliepimo, kita recenzenta skiria mokslinio zurnalo redaktoriu kolegija. Taip tema pasirinkau pati ir viska nuo iki padariau pati. Vadovas buvo magistriniui o ne straipsniams.

Tuomet aišku.

Nemanau, kad tai keičia esmę, jog straipsniai rašyti ne magistrinio darbo tema Šaunuolė Nainai

kaip ir viskas čia tiesa, bet ne taisyklė.
mano vadovas buvo "popierinis" ir dzin jam buvo mano straipsniai, kadangi ruošėsi pensijai tad rašiau viena, kaip sugebėjau taip. (T) Ilgos "kėdės trynimo" valandos. Blogai tik tiek, kad po šiai dienai turiu perdėtą nenorą dalintis su kitais O gal nuoskaudą, kad kai man reikėjo niekas nepadėjo, tad dabar man jų ir nereikia

beje, dėl giminių - gali parašyti super darbą, bet dalies visuomenės vertinimas visada bus tik dėl to, kad turi "užnugarį"

Pukiai tave suprantu, teko ir man susidurti su rezultatų "vagyste" ir net ne iš tiesioginio vadovo pusės. Labai jau dažnai pas mus pasinaudoja jaunais specialistais

Jei straipsniai būtų rašyti magistrinio tema, vadovą būtų privalėjusi įrašyti, net jei jis nieko ir nepadėtų. Žinau, kad kai kurie vadovai netgi mėgsta save įsirašyti pirmu numeriu straipsnyje. Kas turėtų reikšti jog jų indėlis didžiausias.