QUOTE(Kamėja88 @ 2008 02 10, 21:09)
Bandžiau jau su juo kalbėtis kai tik viską sužinojau, kažkaip neišdrįsau pasakyti, kad žinau viską. Labai skaudu buvo, bet myliu jį ir labai bijau, kad pasakys, jog nebenori kartu gyventi
Bandžiau išsiaiškinti kas blogai, ar aš kažką blogai darau. Sakė neprisigalvoti nesąmonių ir kad viskas yra gerai. Kitą dieną vėl buvo pas ją
Labai labai nenoriu skyrybų, bet ir kartu būti labai skaudu...


Taip zinau, ta jausma, kai ieskome priezasciu savyje... Kai bandome kalbetis, o ju atsakymas viskas gerai, neissigalvok, ka cia nusisneki. Zinoma jiems taip patogu, turi kekse seksui, o zmona, kam, kad namai butu svarus, rubai sutvarkyti, siltas maistas ir t.t. ir uz tai dar galima ant jos issirekti... Maniskis toks pat, buvau per akla, per daug mylejau, pasitikejau... itardavau, dabar jau islekia neslepdamas, nes viska zinau, zinau, kad tai pragaras. Po 7 kartu pragyventu metu, kai gimsta kudikelis, kuriam tik 7 men dabar, tai sunku, kad norisi staugti ir sunku priimti sperndima, baisu, del vaiko, del saves, ypac kai nera i ka atsiremti... Jo kekese turi seima, nezinau, turbut laiminga, kad isskiria mus. Gal jau ne viena taip isskyre, bet vyras lekia tekinas... Laukiu teismo proceso, skirybos jau pradetos
O tu viska apgalvok, neskubek... Taip dariau as, susirinkau ikalcius, siek tike pasitaupiau, sunku bus, bet ka daryt, visi mes zmones, ir nenusipelnem zeminimo, nepagarbos. Laikykis
