Mano būsimasis tajs juokauja, sako, kad rinksis mano pavardę, mat jo giminėj tokiom pavardėm tikri burundukai vaiksto ir tik apie save galvoja, blogus darbus organizuoja ir statosi aukščiau už dievus... Neprieštaraučiau, nors manoji nėra per daug graži...
O aš tajs norėtau savo vyro pavardės, Jis x-aitis, o aš norėtau būti x-aitė.
Nes x-aitienė ne per gražiausiai skamba, labiaus tinka senyvom moteriškėm, o be to - kam vienam žodyje gausybė priesagų?...
Per brūkšnelį nelabai noriu - nesu tokia statusą turinti visuomenėj mergina.
Tajs vat... sėdžiu ir galvoju...
Dar norėjau paklaust - kai tuokies tik bažnyčioj, taj jau reikia žinot būsimą savo pavardę, ar dar ne?... o jeigu po pirmos nakties imsiu ir pergalvosiu....