Ryšys su vaikais kuriuos trumpai maitino krūtimi

na siaip as niekada nesu teigusi, jog MP lygus misineliams...

vienintele mintis, kuria as skleidziu yra ta, kad truksta tolerancijos ir skaidraus mentaliteto kai kurioms fanatizmo apsestoms moterims

Susireikšminimo tikrai netrūksta , jau net diagnozės pradedamos nustatinėt, kam to reikia deresija ne depresija, nu viršūnė, atėjo mamytė, pasisakė, o db visos lipa ant sprando, kas jeigu būtų, verta neverta, ir dažnai šitaip, ar negalit susiliaikyt nuo tokių savo komentarų

Oi, ne man seniai neskauda..
Todėl taip drąsiai ir sakau-nėra tas maitinimas kažkas tokio, dėl ko reiktų tiek draskytis..
Niekad nepatarsiu kažkam-kad net nebandykit pačios maitint..Nes tai būtų neteisinga..Visiškai nesuprantu mamos kitoj temoj, kuri dar tik būdama nėščia su pirmu vaiku jau turi išankstinę nuostatą nematint..
Pabandyt manau tikrai verta ir tikiu, kad tai gali būt ir lengva, ir gražu, ir malonu..

Bet, na nespręskit už visus, nemaukit ant vieno kurpalio..Tikrai būna įvairių sunkumų, apie kuriuos jūs gal net nesapnavot, jums taip nenutiko..
Čia tas pats kaip kažkas turi kažkokį negalavimą, net tarkim mažą negalią-ar jūs smerkiat tokį žmogų ir aiškinat jam-kodėl nedarei taip ar kitaip, nemokėjai technikų, neieškojai pagalbos, tai vat dabar pats kaltas, kad sergi..
Tai kodėl puolat tas, kurioms nepavyko maitint? Kodėl turit išankstinę nuostatą, kad tai tik klaidos ir nežinojimas..

Ar galima imt ir pasakyt-visi žmonės GALI būt sveiki..Lygiai taip pat skamba tas jūsų teiginys-visos gali maitint, tik ne visos nori..

Galbūt aš pasikarščiavau išvadindama robotais, bet patikėkit-tiek metų skaitant vis tuos pačius pamokslus tiesiog norisi pasakyt-atsibodo!!

Aš pritariu, kad krūtys mums gamtos duotos kūdikiui maitint..Nei minties nebuvo, kad jas kažkaip saugot, kad neišsitampytų ar kažkokių kitų panašių motyvų..Pirmą dukrą gal pusmetį prieš galą maitinau tik viena krūtimi,tai vaikščiojau su dviejų skirtingų dydžių krūtim ilgą laiką ir dėl to nei stresavau, nei slėpiausi..

Bet, dabar žinau, kad krūtis irgi tam tikras organas, kuris deja ne visada funkcionuoja tinkamai-mano atveju tos funkcijos pažeistos, audinys deformuotas...
Čia ne aš tai sugalvojau-tai man pasakė specialistai..

Ir dar -anksčiau man atrodė, kad jau su tais mišinukais, tai jau bus vienareikšmiškai blogai-blogas maistas, ligos, negudrus vaikas, o ir pačiai jau koks vargas..( )
Bet auginant antrą, paaiškėjo, kad jokių tų baubų ištikrųjų nėra..Auga tas vaikas lygiai taip pat, ir su tuo ryšiu viskas yra gerai, niekur jis nedingsta, mišinuko buteliukas jo nesutraukia kažkur
O ir pačiai-jokio streso,jokio nepatogumo, jokios įtampos..

Todėl, jei kam reikia paprasto patarimo, tai pasakau-matinkit pačios, pabandykit būtinai, bet jei nesiseka, vargstat ir kankinantės, tai perdaug ilgai to netęskit..Nepamirškit, kad yra dar ir mišinukas..

kažkam gerai ir nuostabu maitint, kažkas to nedaro ir vargo nemato. nereikia dramatizuot- ui, ai, vaikas be MP bus nelaimingas vargšiukas. nebus, jei turės mylinčią, sveikos nuovokos mamytę, kuri darys, tai kas jam geriausia ir bus rami, kad elgiasi taip, kaip geriausia jai ir jos vaikui. genys margas, pasaulis dar margesnis.

Ginasi, nors nieks nepuola Kažin kodėl, jei dedamas lygybės ženklas? Nebenoriu kartotis, pasakiau ką norėjau

Visiska tiesa , pirmaji maitinau labai neilgai, bet tarp musu rysys stipresnis, nei tarp manes irantrojo broliuko, kuri maitinau ilgai..

na manu kad ryšys toks pat išlieka nes aš maitint galėjau gal savaitę bet ir tai pieno nebuvo tai verkė pastoviai, o nemaitinau todėl kad po gimdymo buvo opercijos, kraujo perpylimas ...mane tai siutina kai teigia kad tik motinos pienas yra geriausiai o mišiniai ne, bet ką daryti tai mamai kuri negali vaiko savo pienu maitinti?
Papildyta:


svarbiausia man atrodo meilė ir dėmesys vaikui nes jei vaikas dėmesio ar meilės nejaus tai ir to ryšio kad ir MP maitinsi nelabai bus...

gyventi savo gyvenima

tai, kad kas nors del kokiu nors priezasciu negali maitinti kudikio savo pienu, nepanaikina motinos pieno vertes kudikiui ir nepavercia misinio tuo, kuo jis nera - ty motinos pienu, o buteliuko su zinduku - motinos krutimi.

Nezindziau ne vieno vaiko(turiu krutu patalogija), bet mano vaikai gabus, mokosi devintukais, desimtukais, rysys super Kuri gali pasigirti, kad vakarais su paaugliu sunumi lovoje aptaria visas jo problemas?
Vienas sirgo ilgiau ir dazniau, kitas buvo stipresnis ir labiau uzgrudintas, tad ligu isvengem.
Siuo metu laukiuosi trecio ir dziaugiuosi, kad neteks man jo zindyti Galit dabar apkaltinti mane psichologinemis problemomis

nesuprantu o ko čia siust . juk tikrai mp už mišinius yra nepalyginamai geresnis. ką daryti mamai, kuri negali savo vaiko maitinti? maitinti mišiniu ir nesiust. ką gi jau čia dabar pakeisi siusdamas





nematau ko čia džiaugtis . čia gi nelaimė. čia tolygu džiaugsmui kad sergi. arba džiaugsmui, kad negali vaikšiot, nes kojos neatlieka savo funkcijų.
nu negali maitint, nes krūtys su patologija. na gal ir negali nieko pakeist. bet džiaugtis dėl to - nematau jokios logikos.

Atsakiau kitoj temoj O ko cia verkti? Toks ispudis, kad jei negali zindyti, tai esi arba debilas, arba privalai keliais apie baznycia eiti ir i krutine mustis.
Zmones sedi invalidu vezimeliuose ir DZIAUGIASI, kad yra gyvi bent jau Juos taip pat erzina ivairus gailestingi komentarai-tai tikrai normaliam zmogui ivaro psichologini diskomforta.