Mastau, ka man tai Heart daba atsakyti. Del MP klausau
profesionaliu gydytoju rekomendaciju. Kas dar? Mustis i krutine, kad ne, as ne tokia, mano vaikai ne tokie? Patikesi? Gi ne.
Tiesiog Tau patogu galvoti taip, kad visi, kas gyvena ne pagal Tavo modeli, yra niekam tike, o ju vaikai- psichologu kabinetu nuolatiniai lankytojai.
Heart, zmones yra skirtingi (gal koki simtaji karta sioje temoje tai kartoju). Leiskit jiems gyvent, kai jie nori. Negruskit tu savo tiesu. Vakar tyliai tyliai paslampinejau kitose maitinimo temose. Visur ta pati armija ilgai maitinanciu "rasborkes" veda, beje. Na ir agresyvios jus. Buciau pirmakarte, begciau jau dabar misiniu uzsipirkti, nes labai jau bijociau patapti tokia, kaip jus.
Gerai, kad zinau, kad sugebu kontroliuot procesa ir save, maitinsiu su protu.
Bet ne apie tai dabar. Paskaitinejau, tai daznas ilgai maitinamas visokiu problemu turi- ir del elgesio, sujautrejimu, del autizmo reiskiniu, del sveikatos, ypac gelezies kiekio kraujyje, del atpratinimu nuo pienuko, pripratinimo prie puoduko. Na ner panaceja tas MP, o po metuku tai vaikui kaip sampanas be burbuliuku- pripratimas gerti yra, o naudos realios tai nesimato. Mano akimis. Beje, del sveikatos- na ir argumentai ilgai maitinanciu kartais buna- mano vaikui ketveri, jo dantys sveiki. Na, mano vakams jau vienuolika ir penkeri su puse. Abieju dantukai idealus. Nes dideli demesi skiriam tinkamai higienai, dukart per metus profilaktiskai visa seima einam pas stomatologus- bent kedej pasivazineti, nes taisyt ner ko, vaikams tai tikrai dar neteko (tfu tfu tfu). Praeita savaite kaip tik dukra nusiunciau silantus susideti ant naujai sudygusiu dantuku. Sake, pasikviecia gydytoja is gretimo kabineto parodyt, kaip siais laikais yra vaiku, kurie taip gerai dantis priziuri. Na ir? Kas tai neklausia manes gydytojai, kiek maitinau. Klausia- kaip valom.
Net nezinau, ka man dar Heart atsakyti i ta pliupsni purvo. Ar tikiuosi naudos is savo vaiku jau suaugusiu- ne, turim tvirta nusotata del to.
Esam gerai finansiskai apsirupine, vaiku prie saves rist MP ar pinigais neiruosiam- kaip sakoma, vaikams reikia duoti tiek, kad jie galetu pasiekti, ko nori, bet negaletu sau leisti nieko nesiekti. Norim, kad vaikai laimingi butu, tai linkim jiems laimes savose seimose, o patys turim vienas kita.
Zodziu, viska stengiames daryti su galva.
Vakar vyras sako- negalejau nakti uzmigt, galvjau,
kaip man viskas gerai gyvenime klostosi, kad turiu tokia zmona, tokius vaikus... Keista, kad jus tai erzina ir bet kokiom priemonem norit sumenkinti kitoki gyvenimo buda. Pasakykit, kad vyrai jus- ilgai maitinancias myli, kad seimos tvirtos ir su polekiais- pasidziaugsiu uz jus, nepaisant musu skirtingu nuomoniu ape MP.
Galvojau, kodel mano aplinkoj ner tu ilgameciu maitintoju... Tai anokia cia dilema, dabar suprantu.
Matosi, kad skiriasi ne tik musu poziuriai i MP, skiriasi poziuriai i daugybe esminiu dalyku gyvenime, kurie, is pimo zvilgsnio, gal su MP nieko bendro neturi. Bet tai tik is pirmo zvilgsnio, kaip parodo si diskusija, jei galima sita kratini parekavimu taip pavadinti.
.
...[/B]
ir patyriu nesekmes 
arba ekologiškos daugkartines sauskelnes, arba kiti panašus daikčiukai.... arba kiek kainuoja pvz gimdymai namuose jeigu gyveni JAV, o paprastas draudimas to neapmuoka - pažiurėsi, kad ne dėl pigumo arba savo bukumo moterys renkasi tokį gyvenimo būdą. Tiesiog tokie yra priroritetai ir kitos žinios - norisi vaikui suteikti geriausią. 
