QUOTE(alfa159 @ 2008 03 30, 10:39)
Mastau, ka man tai Heart daba atsakyti. Del MP klausau profesionaliu gydytoju rekomendaciju. Kas dar? Mustis i krutine, kad ne, as ne tokia, mano vaikai ne tokie? Patikesi? Gi ne.
Tiesiog Tau patogu galvoti taip, kad visi, kas gyvena ne pagal Tavo modeli, yra niekam tike, o ju vaikai- psichologu kabinetu nuolatiniai lankytojai.
Heart, zmones yra skirtingi (gal koki simtaji karta sioje temoje tai kartoju). Leiskit jiems gyvent, kai jie nori. Negruskit tu savo tiesu. Vakar tyliai tyliai paslampinejau kitose maitinimo temose. Visur ta pati armija ilgai maitinanciu "rasborkes" veda, beje. Na ir agresyvios jus. Buciau pirmakarte, begciau jau dabar misiniu uzsipirkti, nes labai jau bijociau patapti tokia, kaip jus.
Gerai, kad zinau, kad sugebu kontroliuot procesa ir save, maitinsiu su protu.
Bet ne apie tai dabar. Paskaitinejau, tai daznas ilgai maitinamas visokiu problemu turi- ir del elgesio, sujautrejimu, del autizmo reiskiniu, del sveikatos, ypac gelezies kiekio kraujyje, del atpratinimu nuo pienuko, pripratinimo prie puoduko. Na ner panaceja tas MP, o po metuku tai vaikui kaip sampanas be burbuliuku- pripratimas gerti yra, o naudos realios tai nesimato. Mano akimis. Beje, del sveikatos- na ir argumentai ilgai maitinanciu kartais buna- mano vaikui ketveri, jo dantys sveiki. Na, mano vakams jau vienuolika ir penkeri su puse. Abieju dantukai idealus. Nes dideli demesi skiriam tinkamai higienai, dukart per metus profilaktiskai visa seima einam pas stomatologus- bent kedej pasivazineti, nes taisyt ner ko, vaikams tai tikrai dar neteko (tfu tfu tfu). Praeita savaite kaip tik dukra nusiunciau silantus susideti ant naujai sudygusiu dantuku. Sake, pasikviecia gydytoja is gretimo kabineto parodyt, kaip siais laikais yra vaiku, kurie taip gerai dantis priziuri. Na ir? Kas tai neklausia manes gydytojai, kiek maitinau. Klausia- kaip valom.
Net nezinau, ka man dar Heart atsakyti i ta pliupsni purvo. Ar tikiuosi naudos is savo vaiku jau suaugusiu- ne, turim tvirta nusotata del to. Esam gerai finansiskai apsirupine, vaiku prie saves rist MP ar pinigais neiruosiam- kaip sakoma, vaikams reikia duoti tiek, kad jie galetu pasiekti, ko nori, bet negaletu sau leisti nieko nesiekti. Norim, kad vaikai laimingi butu, tai linkim jiems laimes savose seimose, o patys turim vienas kita.
Zodziu, viska stengiames daryti su galva.
Vakar vyras sako- negalejau nakti uzmigt, galvjau, kaip man viskas gerai gyvenime klostosi, kad turiu tokia zmona, tokius vaikus...
Keista, kad jus tai erzina ir bet kokiom priemonem norit sumenkinti kitoki gyvenimo buda. Pasakykit, kad vyrai jus- ilgai maitinancias myli, kad seimos tvirtos ir su polekiais- pasidziaugsiu uz jus, nepaisant musu skirtingu nuomoniu ape MP.
Galvojau, kodel mano aplinkoj ner tu ilgameciu maitintoju... Tai anokia cia dilema, dabar suprantu. Matosi, kad skiriasi ne tik musu poziuriai i MP, skiriasi poziuriai i daugybe esminiu dalyku gyvenime, kurie, is pimo zvilgsnio, gal su MP nieko bendro neturi. Bet tai tik is pirmo zvilgsnio, kaip parodo si diskusija, jei galima sita kratini parekavimu taip pavadinti.
Ar kur nors sakiau, kad reikia gyventi pagal mano modelį? Kad man trukdo gyvenantys kitaip? Paskaityk dar kartą. Aš tik išdėsčiau savo nuomonę.
Sakai, tareisi su profesionaliais gydytojais. Įdomu, kas slypi po ta fraze. Ar tik nebus taip, kad pirmiausia buvo nuspręsta, o tada nueita pas kokį nors prieš žindymą nusiteikusį šundaktarį, kurių dar ir dabar pas mus pilna, ir su juo "pasitarta"?
Beje, labai džiaugiuosi, kad Tau gyvenime sekasi, kad vaikai sveiki. Tikiu, kad juos labai myli. Nesakau, kad nemaitinanti mama vienareikšmiškai yra bloga. Blogų tėvų išvis nebūna, kaip ir idealių. Vaikų auginimas yra toks įdomus reikalas, kuris kasdien pateikia naujų iššūkių. Nenuostabu, kad čia visi darome klaidų. Bet tai nereiškia, kad neturime stengtis. Vaikų auklėjimas yra pernelyg atsakingas darbas, kad žiūrėtume į jį atmestinai. Todėl man keistokai atrodo mamkos, kurios įsivaizduoja esančios protingesnės už PSO ir, remdamosi vien savo subjektyvia nuomone nusprendžia, kad pvz. nebemaitins
O dėl tariamo MP kenksmingumo, tai tikrai būtų labai įdomu, jeigu pateiktum čia nuorodas, šaltinius. Norėtųsi paskaityti.
Beje, argumentai, kad neva maitinant nėra normalaus sekso, nukenčia bendravims su vyru ir kitais vaikais, man atrodo, tiesą sakant, juokingi. O jeigu taip ir yra, tai labai verta gerai pasvarstyti, su kuo čia daliniesi lova
Maitinančios mamos, kaip paskutinės apsileidėlės ir apkiautėlės, portretas, mane asmeniškai irgi galėtų žeisti, bet neturiu noro erzintis. Nesiruošiu įrodinėti, kad yra priešingai. Man užtenka to, kad pati su veidrodžiu nesipykstu, o ir vyras myli, gerbia
Apsileidimas yra žmogaus yda, nesusijusi su motinyste ar kitom aplinkybėm. Ir nemaitinanti mama, ir išvis ne mama gali būti apkiautusi. Normali moteris niekada nespjaus į savo išvaizdą, bet ir nedarys iš jos kulto objekto. Su maitinimu ar nemaitinimu tai visiškai nesusiję.
Beje, jeigu visai atvirai, tai šia tema diskutuoti mes nelabai galime, nes mūsų vaikai dar mažiukai. O su mažais vaikais ryšys visada stiprus. Kompetetingai čia pasisakyti galėtų nebent vyresnės moterys, turinčios jau suaugusių vaikų. Arba galime apversti tą diskusiją ir pasisakyti iš dukrų pusės. Kalbant apie mano santykius su mama, tai galiu pasakyti, kad ji manęs beveik nemaitino. Dabar mes nesipykstame, nesipešame, padedame viena kitai ir šiaip gyvename taikiai (nors praeityje visko yra buvę
), bet mūsų ryšys tikrai nėra toks, kokio norėčiau. Neatvirauju su mama apie labai asmeniškus dalykus. Negaliu vienareikšmiškai tvirtinti, kad tai dėl to, kad nemaitino. Gal greičiau dėl jos požiūrio apie mane. Na, ji yra tipiška autoritariška mama, apie kokią rašiau ankstesniame poste. O pirmas žingsnis į tą autoritariškumą buvo, manau, būtent nenoras ilgai maitinti
Smerkti nenorinčių maitinti mamų aš neturiu teisės ir nesmerkiu. Bet suprasti irgi negaliu ir niekada nesuprasiu
patys ar ne patys, tai koks gi mums skirtumas? 
manau, kad gan aiskiai isdesciau savo nuomone apie tai, jog lyginimas saves su zverimi yra nelogiskas 
juk rasiau, kad mes nuo pastaruju skiriames tuo, jog gyvenam zymiai sudetingesni gyvenima ir nesitenkinam tik primityviais poreikiais 
