Graužikų "fabrikėliai"

O gal žiurkėnui smagiau su žiurkėnu žaisti, o kanarėlei su kanarėle čiulbėti . Pvz., arklį prisijaukino, kad artų, vėžimą trauktų, jodinėtų; karvę,kad pieno būtų; paršą maistui. Gamtoje šie gyvūnai kuo puikiausiai be žmogaus gyvena ir bėga vos tik jį pamatę.
Norėjau pasakyti, kad nevisi gyvūnai jau taip trokšta tų žmogaus rankų, va maisto, tai jau tikrai.

Auginu keturias žiurkes, jos visos labai mėgsta būti ant rankų, lipa lauk ant peties kai tik atidarau groteles.. nesuprantu apie ką čia kalba užvirė, kad juos palikti narvuose ir niekad neimti į rankas? Turėjau vaikystėje jūrų kiaulytė, mielą tokią, Pinčius vardas buvo.. atsiliepdavo į vardą, kvyksėti labiau pradėdavo, pažindavo mane net koridoriuje iš žingsnių, visada mielai įsikuisdavo pas mane po kaldra ir t.t. nesuvokiama laikyti gyvą padarą visada narve ar terariume su juo nepabendravus. Suprantu tik nebent kai kalba eina apie gyvates, nors ir tai, bendrauti manau reikia...

Aš nesakau, kad nereikia gyvūnams skirti dėmesio.
Tiesiog perskaičiau temą ir nesupratau kuo reikia šerti auginamus mėsėdžius? Gal juos paversti vegetarais?

Šert pakaitalais, o galų gale, gerai, tais pačiais peliukais, bet ar dėl to jų nereikia prižiūrėti? Jeigu esi humaniškas tai jais rūpinsies, o jei matai tik pinigą tuomet atsikalbinėsi ilgai ir nuobodžiai apie tai, kad jiems ir taip gerai.

O kas sakė, kad nereikia jų prižiūrėti? Tiesiog nevisi vienodai tą priežiūrą supranta. Vieniems užtenka patenkinti pagrindinius poreikius, o kiti mėgsta dar pažaisti, pabendrauti.
Pvz., mano vėžlys manimi labai domisi kol gauna maisto, o kai jau sotus, galiu nors ant galvos stovėti prieš jį, aš jam neįdomi.

Kiek daug dalykų išsirutulioja iš vienos paprastos žinutės.... Ir turbūt tik todėl, kad į iškeltą klausimą tuo pat metu bandoma pažiūrėti ir iš veisėjo (daugintojo) ir iš pirkėjo pozicijų.. o ten jau prasideda filosofiniai/moraliniai išvedžiojimai ir diskusijų subtilybės prilygstančios retorikai a la "ar dievas yra?". Ir į daugumą tų klausimų net po klaustuku paminėtas dievas matyt nesugebėtų atsakyti vienareikšmiškai. Jei jis visgi būtų. Deja.

Grįžtant arčiau prie temos, tai užkliuvo kažkieno pasakymas, kad "biznis yra biznis" ir kad "vienas dalykas kai augini sau o kitas kai pardavimui". Labai keistas požiūris, ypač kai tas "biznis" yra daromas iš mažų ir matyt visiškai nereikšmingų gyvybių.

Ką reiškia "auginti sau" ir "auginti pardavimui"? Kuo tai iš esmės skiriasi?
Grubiai interpretuojant... Tarkim jei aš veisčiau (graužikus), tai turėčiau narvus, kur gyventų mano "sau" laikomi (graužikai) kurie būtų šeriami kokybišku maistu, gydomi, su jais būtų reguliariai bendraujama, patinai gyventų atskirai nuo patelių, stebėčiau jų sveikatą, charakterį, poruočiau tik tinkamus dauginimui gyvūnėlius; o atskirai dar kažkur gyventų (graužikai) "pardavimui", t.y., poruotųsi kas kiek ir su kuom gali, gymdytų non-stop kol jau nebegalės ar tiesiog numirs ir pan.. Matyt su mano požiūriu kažkas netvarkoj, bet netikiu, kad sugebėčiau taip išsidvejinti...

Toliau - koks "biznis" yra veisti pvz. žiurkes? Geriausiu atveju tai yra pakankamai brangus hobis, jei gyvūnu tinkamai rūpintis, šerti kokybišku maistu ir pan. Tarkim NFRS (National Fancy Rat Society, UK) akredituoti žiurkių veislynai vienai patelei leidžia poruotis max 3 kartus gyvenime, o paprastai ne daugiau dviejų. Požiūris kitas - ten kažkodėl gyvūno sveikata ir gyvenimo kokybė yra vertinami. O pas mus veisia beleką su belekuo, gaunasi kažkas, patelė vos spėja išmaitinti jauniklius žiūrėk ir vėl jai metas gimdyti... žiurkiukų charakteris neprognozuojamas, sveikata po klaustuku (ir beje reta žiurkė išgyvena ilgiau pusantrų metų), žiurkiukai nepratinami prie rankų - yra praktiškai laukiniai ir bijo žmonių..

Ir dar pažiurėkim iš pragmatiško pirkėjo pusės. Jei aš perku gyvūną, tai tikrai noriu turėti pirmiausia sveiką, draugišką ir stabilios psichikos augintinį. Kokios "kokybės" gali būti žiurkiukas kurį parduoda už 3 litus ir vadina tai "bizniu"? Nu niekaip nesuprantu. Ir net ant pirštų paskaičiuoti neišeina - jei tarkim žiurkiukų vada 10 vienetų, tai mėnesio pajamos iš jos 30 Lt. (leidžiant gimdyti non stop ir jei žiurkė pastoja per pirma savaite po gimdymo). Vien normalus maistas panašiai tiek kainuoja...

Nežinau, turbūt aš visai durna

jei ji rastum, galetum jo adresa perduoti mokesciu inspekcijai....
tai yra finansinis nusikaltimas... vaikisku mastu....

jo.... baisu..

Kai dėl egzotų gyvūnų, man atrodo žiauru namie augiti pvz. gyvatę, ir veisti žiurkėnus, kiekvieną dieną spręsti, kuris šiandien neteks gyvasties... baisu. O tie "verslininkai"........nu tokiems reikia sutrukdyti. kaip gyvūnai laikomi be tinkamų gyvenimo salygų, gero pašaro ir galimybės būti apžiūrėtam veterinaro

Perkeliu temą iš savo žiurkių forumo. Kadangi tema liečia ne tik žiurkes, bet ir kitus graužikus, manau daug kam gali būti įdomu pamatyti iš kur atkeliauja jų gyvūnėliai perkami parduotuvėse (pagrinde didžiuosiuose tinkluose).

Biologijos studentė iš Olandijos Carla sutiko pasidalinti savo nuotraukomis iš vizito graužikų fermoje - nuotraukos padarytos legaliai, t.y., su šeimininko leidimu oficialios ekskursijos metu. Ferma yra viena iš dviejų didžiausių Olandijoje.
Čia veisiami pagrinde gyvūnai-augintiniai, taip pat pelės "maistui". Šitoj fermoj gimsta pelės, žiurkės, visų rūšių žiurkėnai, jūrų kiaulytės, triušiai, degu, smiltpelės....

Žiurkės čia apgyvendintos po dvi ar tris, o maitinančios patelės su jaunikliais atskiriamos. Patelės nuolat maitina jauniklius arba yra nėščios, o kai jos baigia veistis, tampa gyvačių maistu. Tas pats likimas laukia ir senyvų ar sergančių, taip pat apsigimusių gyvūnėlių - t.y, tų, kuriuos sunku parduoti gyvus.
Šeimininkas naujų žiurkių vežasi iš Čekijos, kur jo teigimu yra pigiau, bet gyvūnėlių kokybė prasta; taip pat iš Anglijos, kur žiurkės "geresnės kokybės".

(nuotraukos pirmą kartą buvo paskelbtos UK žiurkių augintojų forume FancyRats, autorė - Carla)

Vaizdelis ne koks

jo...