man tai kvailai skamba tas "mes" mamos taip susitapatina su vaiku ir tiesiog gyvena vaikucio ritmu... bet juk tiek mamyte yra atskira asmenybe tiek tas vaikutis jau asmenybe. kuo anksciau tai suvoksime tuo geriau
QUOTE(torasama @ 2008 10 27, 22:48)
Juk kai buni , šią padėtį kartais vadinu 2in1 , apibudini ne tik savo bet ir busimo mažylio buseną. Vaikus gimus nejučia kažkaip išlieka "mes". O kaip mažylis pamažu tampa savarankiškas, išnyksta "mes" atsiranda vėl "aš" ir "jis/ji"
prisipazinsiu, kad gana daznai save pagaunu (vis dar) sakant "mes" apie save ir savo 3 metu suneli . as dirbu, vaikas eina i darzeli, tad negaliu sakyti, kad esame labai jau prisirise vienas prie kito, kaip kad kt mamos mano, jog problema tame. siaip net nematau tame problemos . nemanau, kad taip trukdau savo vaiko asmenybei reikstis, nes jis jau dabar asmenybe ir ohoho koks . visi sako, kad net lb savarankiskas. o as - taip pat pakankamai savarankiska . manau, kad ir nekalbejime esme, o mokejime atskirti kalba nuo veiksmu, mastymo
Sveikos.
Skaitau ir galvoju,kad ko gero aš bloga mama Niekada nevartojau žodžio mes,jei norėdavau ar noriu pasakyti apie savo mergyčių pasiekimus ir nesėkmes. Nežinau kodėl,bet jis man neprigijo.
Skaitau ir galvoju,kad ko gero aš bloga mama Niekada nevartojau žodžio mes,jei norėdavau ar noriu pasakyti apie savo mergyčių pasiekimus ir nesėkmes. Nežinau kodėl,bet jis man neprigijo.
sakau tą mes, bet labai nenoriu jo, bet gaunasi automatu
Taip, sakau, ir, pasak psichologiniu-pedagoginiu knygu, nieko cia blogo, tai begalines meiles pasekme
atsakymas labai paprastas. motina kūdikį suvokia kaip savo dalį(taip teigia psichologai). todėl ji gali suvalgyti vaiko neprarytą kasnį ir nesusipriklinti, nuvalyt užpakaliuką nuo kakių ir nealpsti nuo smarvės, net snarglys neatrodo šlykštus. po visų šių dalykų ir gaunasi, kad mums kalasi dantukai, nors dantis dygsta tik vienam, tačiau nemiega abu - mamytė ir kūdikis. sergam taip pat abu - jei vaikutis peršalo, mamytė suserga rūpesčiu. ir t.t. asmeninis gyvenimas čia niekuo dėtas, nors blondinė mano kitaip. tiesiog kartais taip smagu jausti tvirtą ryšį su vaiku ir pasakyti - "mes"...
Man as esu "as",o mano mazylis yra "jis".Netapatinu saves su juo.Tai atskira individualybe,auganti asmenybe...
Kai kada pasakau "mes",bet butent turedama omenyje veiksma,kuri atliekame kartu."Mes einame i lauka"-tai juk darome kartu;"Mes valgome"-taip pat kartu ir pn pavyzdziai "mes" kai istiesu esame mes,o ne atskirai
Kai kada pasakau "mes",bet butent turedama omenyje veiksma,kuri atliekame kartu."Mes einame i lauka"-tai juk darome kartu;"Mes valgome"-taip pat kartu ir pn pavyzdziai "mes" kai istiesu esame mes,o ne atskirai
QUOTE(ciuke @ 2009 04 24, 16:43)
Taip, sakau, ir, pasak psichologiniu-pedagoginiu knygu, nieko cia blogo, tai begalines meiles pasekme
ir aš sakau "mes" išskyrus keletą atvejų...pvz nesakau "mes pakakojom" bet šiaip tas "mes" mums artimas, nes dar su dukryte tikrai esam labai artimos...
Gal su pirmu vaiku tas "mes" ir būdavo, bet dabar net klausytis keista to susitapatinimo. Ypač, kai mamos kalba apie jau mokyklinį vaiką.