Man irgi toks jausmas, kad apie mano pupą visos kalbat

Nu man tai jau stogą rauna nuo jos amžinų zyzimų, kaprizų, klykimų ir priešinimųsi VISKAM

Ir iš tiesų kartais kai ji taip klykia dėl visokių menkniekių n kartų per dieną, man atrodo, kad kaimynai neapsikentę man kokias nors vaikų teises iškvies

Bet žinau, kad tai krizė, reikia ją KAŽKAIP pergyventi... Ir kad jei savo monstriukei nusileisiu, bus iš viso blogai... Bet kitą kartą nebeišmanau nei ką bedaryt, nei kaip su savo emocijomis tuo periodu tvarkytis

Man atrodo, kad ji visus kiek įmanoma mano nervų siūlelius tuo metu tampo

Aš kaip ir daugelis - į kitą kambarį "ištremiu" išsibliaut, kartais prie savęs glaudžiu, nu visokius žinomus metodus bandau, bet kol kas niekas nepadeda

Vis tiek nusiraminus, neužilgo, nepatenkinus kokio nors princesės noro ar įvykiams klostantis ne pagal ją, vėl viskas kartojasi iš naujo

Nerandu to kelio į jos širdutę

nors abi liūtės esam, turėčiau ją suprast labai... bet... Ir aplamai, perskaičius visų mintis, belieka viena išeitis - LAUKTI ir kentėti (linkint visoms kantrybės ir kad į beprotnamį mūsų neišvežtų)... Bet mūsų pupai, jaučiu, tos krizės viršūnė, kulminacija, matyt yra dabar

nes sakau rėkia dėl visko ir beveik nuolat jau kokia antra savaitė

Vienintelė paguoda, kad po kulminacijos, kreivė ima leistis žemyn ir baigiasi... nu labai ir labai tikiuosi, kad taip bus...