monogamija vs poligamija

neseniai skambino vyro, su kuriuo aš miegu, žmona. Ji taip ir prisistatė, kai aš paklausiau, su kuo šneku. Tada ji mane vadino įvairiais epitetais, tokiais, kaip: kūrva, prostitutė, šeimos ardytoja ir pan. Aš tylėjau, kol ji manęs paklausė, ko aš tyliu. Tada pasakiau, kad jos turima monogaminė šeimos koncepsija man nėra priimtina, kad aš esu už poligamiškus santykius. Ji penkiom sekundėm susimąstė, o po to išvadino įžūlia kale ir paklausė , kiek man vyrai moka už valandą, aš atsakiau, kad myliuosi nedarbo metu ir todėl pinigų neimu. Po to darsyk isterišku balsu suminėjo visus žinomus keiksmažodžius ir pagrasinus, kad jei neatstosiu nuo jos vyro, ji su manim susidoros, numetė ragelį.

Tad čia mes turime tris veikiančiuosius (neveltui ir tema taip pavadinta) mane, vyrą ir jo žmoną. Su vyru apie jo šeimą, žmoną ir kt. nešneku, nes matau, kad tai jį šiek tiek slegia ir kenkia jo potencijai lovoje. Su žmona pašnekėjau ir supratau, kad ji pripažįsta tik vienos rūšies šeimą – t.y. monogaminę. Tačiau faktas, kad tokia šeimos samprata toli gražu nėra itin populiari daugelyje kultūrų, ji netgi itin stipriai kertasi su žmogaus instinktais.

. Šiaip kuo puikiausiai suprantu, kad kultūra mumyse išugdė būtent tokį šeimos modelį. Jau nuo pat vaikystės ir vaikinams, ir merginoms vienu iš „sėkmingo“ gyvenimo tikslų tampa „to vienintelio“ partnerio paieškos. Juk viena iš pokalbio temų kartais būna tokia: kiek jis (ji) turėtų uždirbti, ką jis (ji) turėtų veikti gyvenime ir kokį seksą jis (ji) turėtų mėgti, kad galėtų būti tuo „vieninteliu ir tikru“. (o ne: gyvensiu su trimis vyrais, vienas bus pianistas, kitas pradinių klasių mokytojas, o trečias rugpjūčio mėnesį marinuos nuostabius agurkėlius ir turės dar dvi puikias meilužes mūsų nuostabiuose namuose). Taip konstruojamas suvokimas apie teisingus santykius mūsų visuomenėje, tik, kadangi, jis, kaip ir daugelis teorinių modelių, yra utopiškas, turime begalę nelaimingų isterikų (pvz.: prieš valandą man skambinusi moteris, jos vyras, kuris susinervina ir nuliūsta, kai jam užsimenu apie jo šeimą).

Čia jau išsiplėčiau, bet iš esmės, tenorėjau sužinoti Jūsų nuomonę, esate už ar prieš monogaminę santuoką, ar visgi leistų Jums vyras parsivesti į namus dar vieną draugą (arba Jūs sutiktumėte gyventi trise su dar viena žmona), kodėl manote, kad tai kenktų vaikams (o gal – nemanote?), ir ar sutinkate, kad toks kultūriškai diegiamas idealių santykių tarp vyro ir moters supratimas priverčia mus kasdiena šalia savęs matyti galybę nepatenkintų veidų (kurie turi meilužius ir dėl to jaučia sąžinės graužątį, arba nori turėti, bet jiems neleidžia sąžinė – ir vėlgi kenčia negavę šio malonumo) ir kad verta ugdyti laisvesnį požiūrį į vyro ir moters santykius (labai atsiprašau, kad visuose svarstymuose šnekėjau tik apie heterosexualus, jokiu būdu nenorėjau diskriminuot homosexualų, visa tai, ką rašiau, taikytina ir jiems).

Dar vienas dalykas, dėl ko monogamiška šeima, mano nuomone, bent jau Lietuvoje, yra pasmerkta. Normalių vyrų, kurie būtų gražūs (geras sudėjimas, simpatiški veido bruožai, jokių nereikalingų plaukų ir kt.), pakankamai protingi (bent jau numanytų, kad Utrillas tai ne daržovė, o Kantas nebuvo popiežiaus meilužė) ir svarbiausia, pajėgūs tave mylėti ilgiau nei valandą, nėra labai daug, tad vienu tokiu, mielosios, mes esame priverstos dalintis. Čia kaip puiki knyga bibliotekoje. Ar nuostabus paveikslas muziejuje. Negali jo uždaryti savo namų tamsioje palėpėje ir niekada niekam nerodyti, tik retkarčiais pati pažvelgti ir nuvalyti dulkes.

Nesu labai išmintinga ir daug patyrusi (man 21eri, susituokus nebuvau, vaikų neturiu, savo asmeniniame gyvenime visuomet randu įdomesnių dalykų, nei santykių puoselėjimas, aiškinimasis ir kūrimas su priešingos lyties atstovais), tačiau labai prašau dėl to neatmesti mano svarstymų kaip per daug naivių ir nevertų šio forumo bei Jūsų atsakymo.

nu žinokit žvengiu balsu. alu nepavydžiu žmonėms šios situacijoj (jeigu jinai tikra)

Įdomu... tiesą sakant nebandžiau gyventi po vienu stogu su kitu vyru ir viena žmona dviems... Teoriškai tame neturėtų būti problemos, nebent tik tame, kad mėgstu ramybę. Jei man būtų 21-eri gal ir pabandyčiau, jei būtų tokia galimybė. Nors gal galima tam prilyginti gyvenimą bendrabutyje Manau kažkas panašaus ir buvo.
Pasakysiu taip - tam tikru gyvenimo momentu toks modelis įmanomas. Ar jį įmanoma palaikyti visą gyvenimą - nesu tikras. Čia kalbu apie vieną moterį ir keleta vyrų.

Kokia ydomi mintis O ka? Isvis geriausia seimu nekurti ir buti kas su kuo, o vaikus kaip jau kas isaugins... Visgi skirtumai yra tarp lyciu... Moterys nori monogamijos, vyrai poligamijos (dazniausiai)
Bet siaip ydomus pasvarstymai, kazkur jau panasaus kazka skaiciau
Papildyta:

Na, pritariu realiau dvi moterys ir vienas vyras

priklausomai nuo moters ,,apetito"

Meilužė išfilosofavo daug genialių minčių, idant save pateisinti, kad lenda į svetimą šeimą, ir tiek.



Nepripažįstu poligamijos, deja.

tai kad ner ka filosofuot - visais laikais ivairiose salyse visai teiseta ir paplitusi buvo poligamija
uztenka Saliamona prisimint

jooo
temos autorei turbūt geiausia būtų gyventi kokiam nors musulmoniškam krašte. tada jos pažiūros ten būtų visiems priimtinos ir norminės.
o teoriškai pasvarstant - na aš asmeniškai tai negalėčiau dalintis savo vyru su dar 1 moterim, man būtų šlykštu . apie dvasinę traumą, tai čia net iš vis nėra ko kalbėt. o jei su 2 vyrais gyvent - na iš pirmo žvilgsnio tokia situacija atrodo linksmai i juokingai, bet realiai tai irgi nemanau kad sutikčiau .

o temos autorę norėčiau įspėt - o tu nepraleisk savo meilužio žmonos žodžių pro ausis. taip įskaudinta moteris tikrai gali tau keršyt ir labai pakenkt - sugadint karjerą, apjuodint prieš bendradarbius, gimines, draugus, bendramokslius. na ir dar baisesnių dalykų padaryt. ar verta dėl to vyro taip rizikuot?

Man nuoširdžiai įdomu, kaip tai įmanoma? Nes šiaip jau gyvenimo sugadinimas nepageidaujamam asmeniui yra sunkus ir varginantis, bei subtilių proto vingių reikalaujantis darbas. Ne vienerius metus kartais gadini, gadini, o tas kaip gyvas, *****, taip šypsosi.... Jūs man pasakykit. Ką reikia padaryti? Kad sugadintum karjerą? man įdomu, ar labai jau čia daug tokių, kurie jas turi? (21m). Toliau giminės? Draugai... Kaip prieš juos? Apjuodinti?

"o temos autorę norėčiau įspėt - o tu nepraleisk savo meilužio žmonos žodžių pro ausis. taip įskaudinta moteris tikrai gali tau keršyt ir labai pakenkt - sugadint karjerą, apjuodint prieš bendradarbius, gimines, draugus, bendramokslius. na ir dar baisesnių dalykų padaryt. ar verta dėl to vyro taip rizikuot?"
Ačiū už įspėjimą, tačiau naudojuosi keliomis pagrindinėmis saugaus sexo taisyklėmis:

meilužio mob. tel. mano numeris įvestas ne mano vardu;
apie save, t.y. savo profesinę veiklą, šeimą ir draugus vedusiems vyrams, su kuriais nori mylėtis, detaliai nepasakoji, tuo labiau į šeimos šventes ar gimtadienius kartu nesiimi
turi du telefonus, vieną naudoji oficialiai ( įvedus jį google tikrai išmeta tavo vardą pavardę ir t.t.), kito numerį žino meilužis ir jį gali dalinti žaviems nepažįstamiesiems klube, o prireikus – tiesiog išmesti
taigi nežinant tavo tapatybės susidorojimas skamba gana miglotai, o jeigu dar esi paprasta namų šeimininkė, įsivaizduojanti, kad esi geriausias-artimiausias-vienintelis toks draugas savo vyrui ir savo vaikams („kitaip ir būti negali, juk aš rūpinuosi jais 24 val per parą!!!!!“), tai kaži ar sėdėdama tarp keturių sienų ir retkarčiais išvažiuodama pasidaryt manikiūro ar apsipirkt pažįsti žmonių, kurie pasakytų, kas kartais leidžia savaitgalius su tavo vyru

Tačiau ši tema ne apie tai. Tema apie poligamiją ir monogamiją mūsų visuomenėje ir neištikimybę, kaip to pasekmę.

Ar neklysti?
Tenai yra toleruojama tik vyru poligamija, t.y kelios moteru ir vienas vyras.
Apie atvirkstini varianta musulmoniskose salyse tikrai neteko isgirsti

Perskaičiau tą jūsų pasakojimą. Kad būtų aišku, pasakysiu išsyk - aš griežtai esu už monogamiškus santykius ir prieš lindimą į šeimą.

Jūs esate išsilavinusi ir mąstanti moteris. Bet to anaiptol neužtenka, kad būtų jus galima laikyti Asmenybe iš didžiosios raidės. Psichologine prasme jūs esate asmenybė, taip. gyvenimiškosios filososfijos prasme - toli gražu ne. Kodėl? Todėl, kad jūsų postas, nepaisant visų prikišamai demonstruojamų išsilavinimo pliusų, dvelkia šalčiu. Jūs neturite to, ką paprasti žmonės vadina "dūšia", t.y. sielos jautrumo, gerumo ir šilumos. Seksu vyrą paimti galima. Kažkurį laiką galima ir išlaikyti šalia savęs. Tačiau tam, kad jis norėtų gyventi gyvenimą šalia, reikia šio to daugiau nei vien tik seksas ir šaltas intelektas bei knyginės žinios. Iš viso jūsų posto dvelkia begaline meile vienam asmeniui - sau. Jūs esate egoistė ir tik savimi besižavinti persona. Kol kas jūs esate dar labai jauna ir gyvenimas jus traukia tuo, kuo jis dar yra jums nepažintas. Tačiau ateis laikas, kai jūs būsite išbandžiusi viską arba beveik viską. Jeigu per tą laiką nesugebėsite įsigyti "dūšios", tokia ir liksite, kaip dabar. Tik toje vietoje viduje, kurią dabar užpildo nauji įspūdžiai ir potyriai, pradės rastis tuštuma. Pradžioji ji bus labai maža, bandysit to sau nepripažinti ir užgožti įvairiais eksperimentais su savimi ir aplinkiniais, bet tas nepadės, tuštuma didės...O metai bėgs...Vienok, yra ir kita galimybė - kad jūs sutiksite žmogų, kurį sugebėsite pamilti, kuriam norėsite gimdyti vaikus ir užtikrinti savo ir savo vaikų emocinį saugumą. Tada labai gali būti, kad į šią situaciją pažvelgsite kitu rakursu...Sėkmės nelinkėsiu, nes sėkmė yra dvasios dalykas, o jūs, kaip jau minėjau, to neturite.