Sorry, jei ka izeidziau 
tautieciai, labai atsargiai su kaklo operacijomis. Nepagailekit laiko, pasitarkit su kitais kraujagysliu chirurgais. Pakartokit ultragarsini dvigubo skenavimo tyrima. As nesakau, kad jo technika bloga, bet yra didele hiperdiagnostika mineto daktaro ir operuoja sveikus zmones. Jei jums reikia rando kakle ir uzkritusio voko, tada neklausykit manes. Sorry, jei ka izeidziau
Sorry, jei ka izeidziau
QUOTE(Gravis @ 2008 03 01, 22:35)
tautieciai, labai atsargiai su kaklo operacijomis. Nepagailekit laiko, pasitarkit su kitais kraujagysliu chirurgais. Pakartokit ultragarsini dvigubo skenavimo tyrima. As nesakau, kad jo technika bloga, bet yra didele hiperdiagnostika mineto daktaro ir operuoja sveikus zmones. Jei jums reikia rando kakle ir uzkritusio voko, tada neklausykit manes. Sorry, jei ka izeidziau
Sorry, jei ka izeidziau 
ir as uz tai kad nedaryt bereikalingu operaciju
QUOTE(tula @ 2008 02 28, 19:30)
na nėra tai kosmetinė operacija, tą raumenį ne prapjauna , o visai pašalina, nes jis užspaudžia kraujagyslę, todėl smegenyse atsiranda kraujotakos nepakankamumas.Yra atitaisoma arterijos padėtis, man pvz. ji buvo ištiesinta, pritvirtionta prie pirmo šonkaulio.O kita tiesiog išlaisvinta.Jei kam įdomu, galiu parašyti pagrindinius šios ligos simptomus;
1.Regos sutrikimas:
hemianopsija
nistagmas
2.Kalbos sutrikimas dizartrija
+ disfonija, disfagija = bulbarinis paralyžius(liaudiškai-pinasi liežuvis)
3.Įvairūs motorikos ir
jutimo sutrikimų deriniai
4.Galvos svaigimas, pykinimas/vėmimas
5.Sąmonės sutrikimas
6.Ataksija (lygsvaros sutrikimas)
Drop atakos
(dėl staigaus kojų motorikos sutrikimo)
Pas mane buvo visi šie simptomai, gal pas jus tikrai viso šito nėra, todėl aišku pirma reik išsitirti, o ne pulti operuotis.
Chirurginis gydymas (esant SA patologijai) rekomenduojamas, kai;
1)yra 1 ar 2 SA(slankstelinės arterijos) susiaurėjimai
2)yra 1 ar 2 SA hemodinamiškai svarbūs perlinkimai
3)simptominis pradinės SA dalies užakimas ar suspaudimas kauliniame kanale
4)įgimtos SA anomalijos, sukeliančios vertebrobraziliarinę simptomatiką:
SA atsišakojimas nuo užpakalinio a. subclavia paviršiaus;
SA lateralinis atsišakojimas ir anomalus priekinis laiptinis raumuo;
SA suspaudimas iš išorės raiščiais, nervais, raumenimis;
Aukštas SA įėjimas į stuburo kanalą
SA anomalus atsišakojimas nuo Ao lanko ir jos perlinkimas, persmaugimas ar įėjimas aukštai į stuburo kanalą;
Sutrikus anomalinės arterijos kraujotakai ir esant nepakankamai kolateralinei kraujotakai Vilizijaus rate, vystosi smegenų vertebrobazilinio baseino kraujotakos nepakankamumas.
Brachiocefalinių arterijų anomalijų operacijų metodų yra labai įvairių. Visų operacijų metu stengiamasi atstatyti normalią anatominę padėtį arba koreguoti vystymosi nukrypimus taip, kad jie netrukdytų normaliai kraujotakai.
Daug esu sukaupus tos informacijos, gal ši surašyta dalis jos kažkiek padės suvokto apie ką čia iš vis kalba eina
Linkiu visoms pasveikti ir jaustis gerai
1.Regos sutrikimas:
hemianopsija
nistagmas
2.Kalbos sutrikimas dizartrija
+ disfonija, disfagija = bulbarinis paralyžius(liaudiškai-pinasi liežuvis)
3.Įvairūs motorikos ir
jutimo sutrikimų deriniai
4.Galvos svaigimas, pykinimas/vėmimas
5.Sąmonės sutrikimas
6.Ataksija (lygsvaros sutrikimas)
Drop atakos
(dėl staigaus kojų motorikos sutrikimo)
Pas mane buvo visi šie simptomai, gal pas jus tikrai viso šito nėra, todėl aišku pirma reik išsitirti, o ne pulti operuotis.
Chirurginis gydymas (esant SA patologijai) rekomenduojamas, kai;
1)yra 1 ar 2 SA(slankstelinės arterijos) susiaurėjimai
2)yra 1 ar 2 SA hemodinamiškai svarbūs perlinkimai
3)simptominis pradinės SA dalies užakimas ar suspaudimas kauliniame kanale
4)įgimtos SA anomalijos, sukeliančios vertebrobraziliarinę simptomatiką:
SA atsišakojimas nuo užpakalinio a. subclavia paviršiaus;
SA lateralinis atsišakojimas ir anomalus priekinis laiptinis raumuo;
SA suspaudimas iš išorės raiščiais, nervais, raumenimis;
Aukštas SA įėjimas į stuburo kanalą
SA anomalus atsišakojimas nuo Ao lanko ir jos perlinkimas, persmaugimas ar įėjimas aukštai į stuburo kanalą;
Sutrikus anomalinės arterijos kraujotakai ir esant nepakankamai kolateralinei kraujotakai Vilizijaus rate, vystosi smegenų vertebrobazilinio baseino kraujotakos nepakankamumas.
Brachiocefalinių arterijų anomalijų operacijų metodų yra labai įvairių. Visų operacijų metu stengiamasi atstatyti normalią anatominę padėtį arba koreguoti vystymosi nukrypimus taip, kad jie netrukdytų normaliai kraujotakai.
Daug esu sukaupus tos informacijos, gal ši surašyta dalis jos kažkiek padės suvokto apie ką čia iš vis kalba eina
Linkiu visoms pasveikti ir jaustis gerai
pasistengsiu pataisyt:
jei jau kalbam apie slankstelines arterijas, tai regos sutrikimas cia nieko detas- jis priklauso nuo miego arterijos baseino, analogiskai ir kalbos sutrikimas, bei motorika ir. t.t. Toliau 4-5 punktai tikrai priklauso nuo SA.
Vienos SA uzkaimas ar susiaurejimas esant normaliai kitos puses SA nera jokia indikacija operacijai- nieko daryt nerikia, nes abi sios arterijos suteka iviena bendra.
Uzpakalinis SA atsisakojimas yra anatominis variantas ir jei nesukelia kraujotakos sutrikimu yra visiska norma. Analogiskai aukstas SA iejimas i kaulini kanala arba atsisakojimas is aortos lanko.
Nepulkit spardyt.....
Deja, bet dažniausia būna abiejose pusėse ta anomalija.
O čia ne Pauliuko tekstas čia iš medicininių knygų, netikiu, kad ten ne teisybę rašo...
Taip, geriau turėti randus po kaklu(nebuvau sutikus užkritusiais vokais nei vieno, ar čia dėl šių operacijų?
), nei jaustis gyvu lavonu, kai nežinai kada kur išgriūsi, kai negali niekur nueiti, net į parduotuvę, nes netrukus reik viską metus lėkt lauk pro duris, kai pusę nakties turi prasėdėt, nes negali atsigulti, darosi bloga, kai sukasi galva taip, kad pagalbos prašyt gali tik keliais šliaužti, ką lydi didelis pykinimas, vėmimas....Kaip ir kiek galima taip gyventi?...gerai, kad nedirbau, vaikelį auginau, nes tikrai nebūčiau galėjus eiti į darbą, o biletenio nieks neduotų taip dažnai.O gatvėj eidavau dažnai svirduliuodama, jau net kaimynai kreivai žiūrėdavo, galvodavo nuo ryto prigėrus 
o prieš operaciją visai nebegalėjau išeiti iš namų, tiesiog nebepaeidavau, deguonies trūko ne tik smegenyse, bet ir raumenyse turbūt, kojos linkdavo, širdis iš krūtinės lipdavo...
Tai va, skeptikai, tikiu kad jūs ne taip baisiai ir sergate, sorry jei klystu, nes dar prieš operacijas labai daug skeptikų buvau sutikusi, kuriems buvo gera kalbėt, kai patys taip žiauriai nesijausdavo ir neįsivaizdavo kaip jaučiasi žmonės sirgdami tokia liga...Tikrai nieks negali priversti operuotis,prievarta nieks neoperuos , net pats gydytojas tepasakė , kad reikia šios operacijos, po kurios visiškai pasveiksiu.Ir beja, nemelavo...O nusprendžiau tai aš pati, nes tai buvo jau paskutinė mano viltis, nes buvau išbandžius ir masažus ir visą velnią...
Įdomu su jumis padiskutuoti, bet manau nuomonė vieninga nebus, ši operacija nėra dažna, todėl ir susilaukia tiek abejonių, diskusijų, dėl kitų operacijų, labiau įprastų kažkaip niekam nekyla jokių abejonių...Nors kitą kart gal irgi tikrai nėra jos būtinos.
O čia ne Pauliuko tekstas
čia iš medicininių knygų, netikiu, kad ten ne teisybę rašo...Taip, geriau turėti randus po kaklu(nebuvau sutikus užkritusiais vokais nei vieno, ar čia dėl šių operacijų?
), nei jaustis gyvu lavonu, kai nežinai kada kur išgriūsi, kai negali niekur nueiti, net į parduotuvę, nes netrukus reik viską metus lėkt lauk pro duris, kai pusę nakties turi prasėdėt, nes negali atsigulti, darosi bloga, kai sukasi galva taip, kad pagalbos prašyt gali tik keliais šliaužti, ką lydi didelis pykinimas, vėmimas....Kaip ir kiek galima taip gyventi?...gerai, kad nedirbau, vaikelį auginau, nes tikrai nebūčiau galėjus eiti į darbą, o biletenio nieks neduotų taip dažnai.O gatvėj eidavau dažnai svirduliuodama, jau net kaimynai kreivai žiūrėdavo, galvodavo nuo ryto prigėrus o prieš operaciją visai nebegalėjau išeiti iš namų, tiesiog nebepaeidavau, deguonies trūko ne tik smegenyse, bet ir raumenyse turbūt, kojos linkdavo, širdis iš krūtinės lipdavo...Tai va, skeptikai, tikiu kad jūs ne taip baisiai ir sergate, sorry jei klystu, nes dar prieš operacijas labai daug skeptikų buvau sutikusi, kuriems buvo gera kalbėt, kai patys taip žiauriai nesijausdavo ir neįsivaizdavo kaip jaučiasi žmonės sirgdami tokia liga...Tikrai nieks negali priversti operuotis,prievarta nieks neoperuos
, net pats gydytojas tepasakė , kad reikia šios operacijos, po kurios visiškai pasveiksiu.Ir beja, nemelavo...O nusprendžiau tai aš pati, nes tai buvo jau paskutinė mano viltis, nes buvau išbandžius ir masažus ir visą velnią...Įdomu su jumis padiskutuoti, bet manau nuomonė vieninga nebus, ši operacija nėra dažna, todėl ir susilaukia tiek abejonių, diskusijų, dėl kitų operacijų, labiau įprastų kažkaip niekam nekyla jokių abejonių...Nors kitą kart gal irgi tikrai nėra jos būtinos.
o kodėl taip atsitinka, kad kraujagyslės užsispaudžia?
mano mama dabar skundžiasi galvos svaigimu ir sakė, kad lygtai kakle kažką maudžia paspaudus. kad tik nebūtų ko...
mano mama dabar skundžiasi galvos svaigimu ir sakė, kad lygtai kakle kažką maudžia paspaudus. kad tik nebūtų ko...
QUOTE(tula @ 2008 03 01, 23:06)
Deja, bet dažniausia būna abiejose pusėse ta anomalija.
O čia ne Pauliuko tekstas čia iš medicininių knygų, netikiu, kad ten ne teisybę rašo...
Taip, geriau turėti randus po kaklu(nebuvau sutikus užkritusiais vokais nei vieno, ar čia dėl šių operacijų? ), nei jaustis gyvu lavonu, kai nežinai kada kur išgriūsi, kai negali niekur nueiti, net į parduotuvę, nes netrukus reik viską metus lėkt lauk pro duris, kai pusę nakties turi prasėdėt, nes negali atsigulti, darosi bloga, kai sukasi galva taip, kad pagalbos prašyt gali tik keliais šliaužti, ką lydi didelis pykinimas, vėmimas....Kaip ir kiek galima taip gyventi?...gerai, kad nedirbau, vaikelį auginau, nes tikrai nebūčiau galėjus eiti į darbą, o biletenio nieks neduotų taip dažnai.O gatvėj eidavau dažnai svirduliuodama, jau net kaimynai kreivai žiūrėdavo, galvodavo nuo ryto prigėrus o prieš operaciją visai nebegalėjau išeiti iš namų, tiesiog nebepaeidavau, deguonies trūko ne tik smegenyse, bet ir raumenyse turbūt, kojos linkdavo, širdis iš krūtinės lipdavo...
Tai va, skeptikai, tikiu kad jūs ne taip baisiai ir sergate, sorry jei klystu, nes dar prieš operacijas labai daug skeptikų buvau sutikusi, kuriems buvo gera kalbėt, kai patys taip žiauriai nesijausdavo ir neįsivaizdavo kaip jaučiasi žmonės sirgdami tokia liga...Tikrai nieks negali priversti operuotis,prievarta nieks neoperuos , net pats gydytojas tepasakė , kad reikia šios operacijos, po kurios visiškai pasveiksiu.Ir beja, nemelavo...O nusprendžiau tai aš pati, nes tai buvo jau paskutinė mano viltis, nes buvau išbandžius ir masažus ir visą velnią...
Įdomu su jumis padiskutuoti, bet manau nuomonė vieninga nebus, ši operacija nėra dažna, todėl ir susilaukia tiek abejonių, diskusijų, dėl kitų operacijų, labiau įprastų kažkaip niekam nekyla jokių abejonių...Nors kitą kart gal irgi tikrai nėra jos būtinos.
O čia ne Pauliuko tekstas
čia iš medicininių knygų, netikiu, kad ten ne teisybę rašo...Taip, geriau turėti randus po kaklu(nebuvau sutikus užkritusiais vokais nei vieno, ar čia dėl šių operacijų?
), nei jaustis gyvu lavonu, kai nežinai kada kur išgriūsi, kai negali niekur nueiti, net į parduotuvę, nes netrukus reik viską metus lėkt lauk pro duris, kai pusę nakties turi prasėdėt, nes negali atsigulti, darosi bloga, kai sukasi galva taip, kad pagalbos prašyt gali tik keliais šliaužti, ką lydi didelis pykinimas, vėmimas....Kaip ir kiek galima taip gyventi?...gerai, kad nedirbau, vaikelį auginau, nes tikrai nebūčiau galėjus eiti į darbą, o biletenio nieks neduotų taip dažnai.O gatvėj eidavau dažnai svirduliuodama, jau net kaimynai kreivai žiūrėdavo, galvodavo nuo ryto prigėrus o prieš operaciją visai nebegalėjau išeiti iš namų, tiesiog nebepaeidavau, deguonies trūko ne tik smegenyse, bet ir raumenyse turbūt, kojos linkdavo, širdis iš krūtinės lipdavo...Tai va, skeptikai, tikiu kad jūs ne taip baisiai ir sergate, sorry jei klystu, nes dar prieš operacijas labai daug skeptikų buvau sutikusi, kuriems buvo gera kalbėt, kai patys taip žiauriai nesijausdavo ir neįsivaizdavo kaip jaučiasi žmonės sirgdami tokia liga...Tikrai nieks negali priversti operuotis,prievarta nieks neoperuos
, net pats gydytojas tepasakė , kad reikia šios operacijos, po kurios visiškai pasveiksiu.Ir beja, nemelavo...O nusprendžiau tai aš pati, nes tai buvo jau paskutinė mano viltis, nes buvau išbandžius ir masažus ir visą velnią...Įdomu su jumis padiskutuoti, bet manau nuomonė vieninga nebus, ši operacija nėra dažna, todėl ir susilaukia tiek abejonių, diskusijų, dėl kitų operacijų, labiau įprastų kažkaip niekam nekyla jokių abejonių...Nors kitą kart gal irgi tikrai nėra jos būtinos.
slanksteliniu arteriju tiesinimo operaciju Jusu minimas gydytoja padaro beveik 200 per metus. Ir operuoja lietuvoje praktiskai jis vienas. Jus tai dziugina. Techniskai operacija nera stebuklas. Gal atlikti dauguma. Bet kodel neatlieka? Arba nemoka, arba nelaiko to gydymo tikslingu. Antras pasaulyje po gerb. prof. yra centras paryziuje, kur koncentruojamos visos prancuzijos sia patologija sergantys zmones. Ten per metus ju atliekama ~140. Kodel taip mazai? Kitur dar maziau. Vel gi kyla klauimas, ar dziaugtis ar issigasti , kad vieno daktaro deka pirmaujam pasaulyje? Gal lietuviai labiau ligoti?
o jus sveikinu. Jei operacija taip zenkliai padejo, reiskia jus viena is labai nedaugelio, kam si operacija tikrai buvo reikalinga. Ai, risu cia savo komentarus, bo nenoriu daugiau stumt ant daktaro, kuris ir siaip jau nelabai gerbiamas kolegu. Patys galvokit, ka daryt.
QUOTE(tula @ 2008 03 02, 00:06)
Deja, bet dažniausia būna abiejose pusėse ta anomalija.
O čia ne Pauliuko tekstas čia iš medicininių knygų, netikiu, kad ten ne teisybę rašo...
Taip, geriau turėti randus po kaklu(nebuvau sutikus užkritusiais vokais nei vieno, ar čia dėl šių operacijų? ), nei jaustis gyvu lavonu, kai nežinai kada kur išgriūsi, kai negali niekur nueiti, net į parduotuvę, nes netrukus reik viską metus lėkt lauk pro duris, kai pusę nakties turi prasėdėt, nes negali atsigulti, darosi bloga, kai sukasi galva taip, kad pagalbos prašyt gali tik keliais šliaužti, ką lydi didelis pykinimas, vėmimas....Kaip ir kiek galima taip gyventi?...gerai, kad nedirbau, vaikelį auginau, nes tikrai nebūčiau galėjus eiti į darbą, o biletenio nieks neduotų taip dažnai.O gatvėj eidavau dažnai svirduliuodama, jau net kaimynai kreivai žiūrėdavo, galvodavo nuo ryto prigėrus o prieš operaciją visai nebegalėjau išeiti iš namų, tiesiog nebepaeidavau, deguonies trūko ne tik smegenyse, bet ir raumenyse turbūt, kojos linkdavo, širdis iš krūtinės lipdavo...
Tai va, skeptikai, tikiu kad jūs ne taip baisiai ir sergate, sorry jei klystu, nes dar prieš operacijas labai daug skeptikų buvau sutikusi, kuriems buvo gera kalbėt, kai patys taip žiauriai nesijausdavo ir neįsivaizdavo kaip jaučiasi žmonės sirgdami tokia liga...Tikrai nieks negali priversti operuotis,prievarta nieks neoperuos , net pats gydytojas tepasakė , kad reikia šios operacijos, po kurios visiškai pasveiksiu.Ir beja, nemelavo...O nusprendžiau tai aš pati, nes tai buvo jau paskutinė mano viltis, nes buvau išbandžius ir masažus ir visą velnią...
Įdomu su jumis padiskutuoti, bet manau nuomonė vieninga nebus, ši operacija nėra dažna, todėl ir susilaukia tiek abejonių, diskusijų, dėl kitų operacijų, labiau įprastų kažkaip niekam nekyla jokių abejonių...Nors kitą kart gal irgi tikrai nėra jos būtinos.
O čia ne Pauliuko tekstas
čia iš medicininių knygų, netikiu, kad ten ne teisybę rašo...Taip, geriau turėti randus po kaklu(nebuvau sutikus užkritusiais vokais nei vieno, ar čia dėl šių operacijų?
), nei jaustis gyvu lavonu, kai nežinai kada kur išgriūsi, kai negali niekur nueiti, net į parduotuvę, nes netrukus reik viską metus lėkt lauk pro duris, kai pusę nakties turi prasėdėt, nes negali atsigulti, darosi bloga, kai sukasi galva taip, kad pagalbos prašyt gali tik keliais šliaužti, ką lydi didelis pykinimas, vėmimas....Kaip ir kiek galima taip gyventi?...gerai, kad nedirbau, vaikelį auginau, nes tikrai nebūčiau galėjus eiti į darbą, o biletenio nieks neduotų taip dažnai.O gatvėj eidavau dažnai svirduliuodama, jau net kaimynai kreivai žiūrėdavo, galvodavo nuo ryto prigėrus o prieš operaciją visai nebegalėjau išeiti iš namų, tiesiog nebepaeidavau, deguonies trūko ne tik smegenyse, bet ir raumenyse turbūt, kojos linkdavo, širdis iš krūtinės lipdavo...Tai va, skeptikai, tikiu kad jūs ne taip baisiai ir sergate, sorry jei klystu, nes dar prieš operacijas labai daug skeptikų buvau sutikusi, kuriems buvo gera kalbėt, kai patys taip žiauriai nesijausdavo ir neįsivaizdavo kaip jaučiasi žmonės sirgdami tokia liga...Tikrai nieks negali priversti operuotis,prievarta nieks neoperuos
, net pats gydytojas tepasakė , kad reikia šios operacijos, po kurios visiškai pasveiksiu.Ir beja, nemelavo...O nusprendžiau tai aš pati, nes tai buvo jau paskutinė mano viltis, nes buvau išbandžius ir masažus ir visą velnią...Įdomu su jumis padiskutuoti, bet manau nuomonė vieninga nebus, ši operacija nėra dažna, todėl ir susilaukia tiek abejonių, diskusijų, dėl kitų operacijų, labiau įprastų kažkaip niekam nekyla jokių abejonių...Nors kitą kart gal irgi tikrai nėra jos būtinos.
As irgi panasiai jauciuosi,bet tik 1 is 3 angiochirurgu siule operuotis, spekit kuris ?
kiti gi patare kreiptis pas neurologus..galbut psichologus,nes tokia baime iseit is namu...tai cia jau ne kraujagysles kaltos 
O paciai ,man regis,isoperavo,psichologiskai nusiraminai..kad beda pasalinta..o juk saviitaiga svarbiausia..jei mes moketume y viska reaguot ramiau..puses bedu nebutu..
geros dienos
Man irgi siūlė pas psihologus kreiptis, jau netgi antidepresantus rašė, gėriau, deja...ne tame problema buvo...gali ir saujom juos gerti, jei tavo bėdos ne psihologinės, abejoju ar ką gali jie gelbėt.
Aš taip giliai nesiknaisiojau, kiek ten jis padaro tų operacijų, gerbia jį kolegos ar ne, man svarbiausia buvo sveikata.Ir jis man ją išgelbėjo, dėl ko būsiu dėkinga visą gyvenimą.
Husmor, tikrai ne iš kart po operacijos jautiesi puikiai, taigi tai tikrai ne psihologiniai dalykai, nes jai taip būtų buvę, tai galėjau gerai jaustis ir vaistus vartodama ir po masažų, deja, nieks nepadėjo.
Nenoriu čia ginčytis,geras tai gydytojas ar ne, man svarbiausia, kad jis gydo ir pagydo žmones, kiek ligos metu susipažinau su žmonėmis sergančiais šia liga ir tie kurie buvo operuoti, dabar visi jaučiasi gerai, o kelios moteriškės, viena jau beja buvo atsigulusi netgi į ligoninę operacijai, bet pabėgo sekančią dieną, prisiklausius tokių kalbų kaip čia pavojinga, kad gali likt invalide, kad tau nepadės, geriau vaistais ir t.to taip kalbėjo būtent kiti daktarai, sesutės, kurie net nenusimano nieko,na ir išsigandus tokių kalbų, ji nesioperavo, ir ką sutikau ją prieš mėnesį poliklinikoje, pakalbėjom, pasirodo nieks jai nepadėjo, važinėjo ir pas kitus gydytojus, ir į masažus ir vaistus tiek plečiančius, tiek antidepresantus tebegeria(jau 4 metai praėjo ) žodžiu tebevargsta, gyvenimo džiaugsmo nemato, nedirba...nepilnaverčiu žmogum jaučiasi...Sužinojusi, kad aš jau pamiršau apie tas bėdas, sakė bandys važiuot vėl pas Pauliuką, tik kad labai gėda...
Tai va, kiekvienas pasirenkame, kaip norime gyventi, kaip gydytis...Reikia klausyti savęs, o ne aplinkinių kalbų, geriau nuvažiuot pas kelis gydytojus ir viską išsiaiškinti, kad jie atsakytų į visus klausimus, o tada ir apsispręst lengviau...
Sveikatėlės Jums visiems, linkiu kuo greičiau pasveikti...
Aš taip giliai nesiknaisiojau, kiek ten jis padaro tų operacijų, gerbia jį kolegos ar ne, man svarbiausia buvo sveikata.Ir jis man ją išgelbėjo, dėl ko būsiu dėkinga visą gyvenimą.
Husmor, tikrai ne iš kart po operacijos jautiesi puikiai, taigi tai tikrai ne psihologiniai dalykai, nes jai taip būtų buvę, tai galėjau gerai jaustis ir vaistus vartodama ir po masažų, deja, nieks nepadėjo.
Nenoriu čia ginčytis,geras tai gydytojas ar ne, man svarbiausia, kad jis gydo ir pagydo žmones, kiek ligos metu susipažinau su žmonėmis sergančiais šia liga ir tie kurie buvo operuoti, dabar visi jaučiasi gerai, o kelios moteriškės, viena jau beja buvo atsigulusi netgi į ligoninę operacijai, bet pabėgo sekančią dieną, prisiklausius tokių kalbų kaip čia pavojinga, kad gali likt invalide, kad tau nepadės, geriau vaistais ir t.to taip kalbėjo būtent kiti daktarai, sesutės, kurie net nenusimano nieko,na ir išsigandus tokių kalbų, ji nesioperavo, ir ką sutikau ją prieš mėnesį poliklinikoje, pakalbėjom, pasirodo nieks jai nepadėjo, važinėjo ir pas kitus gydytojus, ir į masažus ir vaistus tiek plečiančius, tiek antidepresantus tebegeria(jau 4 metai praėjo
) žodžiu tebevargsta, gyvenimo džiaugsmo nemato, nedirba...nepilnaverčiu žmogum jaučiasi...Sužinojusi, kad aš jau pamiršau apie tas bėdas, sakė bandys važiuot vėl pas Pauliuką, tik kad labai gėda...Tai va, kiekvienas pasirenkame, kaip norime gyventi, kaip gydytis...Reikia klausyti savęs, o ne aplinkinių kalbų, geriau nuvažiuot pas kelis gydytojus ir viską išsiaiškinti, kad jie atsakytų į visus klausimus, o tada ir apsispręst lengviau...
Sveikatėlės Jums visiems, linkiu kuo greičiau pasveikti...
Radau keliatą straipsnių ta tema, gal kažkam bus naudinga:
http://www.sekunde.l...=read&tid=33670
http://www.sekunde.l...=read&tid=32850
http://www.sekunde.l...=read&tid=33670
http://www.sekunde.l...=read&tid=32850
Pauliuko straipsnis..parasyta,kad aptirpus kuriai nors kuno vietai-gresia insultas ir paralyzius...pusei mano draugiu yra ir kys aptirpe ir rankos..ir aciu Dievui..nei vienos neistiko paralyzius
Aptirpti gali ne vien dėl kraujotakos anomalijos, tai būdinga ir stuburo potologijai, ir išsėtiniai sklerozei ir dar turbūt ne vienai ligai, tai jei aptirpę, dar nereiškia ,kad čia arterios blogos.O šiaip aš medicininėj knygoj skaičiau(ne Pauliuko rašytoje 
), kad prie tokių ligų, kaip kad mano, galbūt ir jūsų,66 proc. ištinka insultai, 9 proc. miršta...
), kad prie tokių ligų, kaip kad mano, galbūt ir jūsų,66 proc. ištinka insultai, 9 proc. miršta...
tai nera mano atvejis,nes mano kraujagysles geros..nebesigincykim
