Ilindau i sita tema ne del savu priezasciu... Noriu papasakoti savo seses atveji, del ko ji padave skyryboms.
Seses santuokai tik metai su trupuciu, pries pora menesiu ji padave skyryboms. Su vyru turi dukryte, kuriai 10 menesiu...
Dar draugystes metu matesi, kad is to zmogaus nieko gero nebus - gere. taciau turbut akla meile mano sesei buvo uzverusi akis ir prota. Gal dar ir nebutu skubeje tuoktis, bet sesuo pastojo. Na, tevai, visi aplinkiniai sako, kaip dabar busite nesituoke ir t.t. (sesuo 22 metu, jis - 5 m. vyresnis). Zodziu, didziausia jo blogybe - gerimai. Kai sese buvo 8 men nescia, susipykes su uosviu isejo pas savo tevus, o buvo ziema, labai salta, zinoma girtas. Isejo, isjunge telefona, zodziu, sese tiek prisinervavo, pradejo galvot, gal kur nukrito girtas, dabar susals, numirs ir pan. galu gale paaiskejo, kad buvo pas tevus, nors tie sake jo neregeje.... nu, grynai vaiku darzelis, nesamone tokia.
zodziu, galeciau daug cia prirasyti, ko yra pridirbes.
kai blaivas, atrodo normalus, sako sesei kad ja myli, bet argi tai akstinas likti kartu, jei prisigeres grasina, kad ja uzmus?
zodziu, jau seniai sakiau, kad skirtusi, bet matyt zmogus pats turi prieit prie tokio sprendimo.
galutinis taskas buvo, kai jis jai pasake, kad atseit turi pazistamu teisme, ir is jos atims mergaite. Aciu Dievui, tada ji suprato, kad pasmerkt save tokiam gyvenimui, yra absoliutus kosmaras.
aisku, jai dabar sunku, bet jau pradeda suprasti, kad skyrybos buvo geriausia iseitis. noretusi kazkaip jai praskaidrinti nuotaika, nusivezti kur papramogauti, bet mergyte dar maitina savo pienuku, tai yra kaip ir prirista

Na stai kiek daug prirasiau...

aciu, kad isklausete.