Cezario minusai

Na kol nebuvo temos ( ji atsirado tik vakar , o visi pasisake daug anksciau ), tai visi pasisakydavo cia .
O kas del tu pliusu, taigi ir raso zmones, kad ju atveju NERA minusu, tik pliusai .

na ne visiems to vaiko reikia pirmom dineom, tai normalu manau... [/quote]

?????????????

Kas cia buvo ? Klausimas? Pasisakymas ? Monologas ?

heloo, zeme kviecia kosmosa visata8, ar girdit? :DDDD

ka cia reiskia? "na ne visiems to vaiko reikia pirmom dineom, tai normalu manau..."

moteriske teigia, kad mano, kad tai normalu.. jums, visata8, tai irgi normalu? alio? kaip girdim?? ))

Nematau cia nieko TOKIO , kad zmogus po gimdymo ( tuo labiau po cp ) nori pailseti . MAN tai visiskai normalu. As pati gulint po cp 3 dienas prasiau ( net mokejau uz tai, isivaizduojate ) kad vaika nakciai pasiimtu i vaiku skyriu, kad normaliai ( jeigu taip galima pasakyti po cp ) ISSIMIEGOTI . Neturejau nei jegu , nei noro sokineti prie vaiko. Ir prasiau kad atnestu ne 6 ryto, o kokia 10 val. . Ir nematau cia nieko blogo . Taip pat elgesi ir mamyte su kuria gulejome vienoje palatoje ( taigi nereikia galvoti, kad cia as viena tokia iskrypele ). Ir niekas vaiku nenumarino .
Visas gyvenimas pries akis, manau, kad nera kur skubeti ir pulti prie to vaiko, ramiau i viska reikia ziureti. Laukem 9 men. ( o pries tai 10 metu ), galima palaukti ir gar pora dienu .
O gimdyvei tikrai labai naudinga pailseti, mezesne tikimybe komplikaciju, greitesnis atsistatymas , maziau veliau kva-kva su visokiom "heloo, zeme kviecia kosmosa visata8, ar girdit? "

Sorry uz off
Papildyta:
Beja man vienintelis is cp minusu buvo nutirpes pilvas ( ties randu ). Nelabai malonus dalykas. Kaip bebutu keista jautrumas visiskai atsistate tik po metu ( gal net po kokiu 1.3 ).

o as irgi norejau pailset (gimdymas juodai isvargino), vyras kartu palatoj 'gyveno', galejo puikiai vaiku pasirupint, bet ne, akuseres kiso man vaika i lova-atseit taip geriau-o man 40 temperatura ir nezmoniski skausmai(komplikacijos po pjuvio), be miego para iseidavo akusere, galvojau nusnaust-vaika i lovyte, arba pas vyra i lova-tik ateina akusere-rekt ant manes: imk vaika pas save! siaubas kazkoks buvo...

Norejau ta pati parasyti, bet pavelavau Sutinku su jumis

Turejau 2 cezarius ir nesijauciu nieko praradus Jokiu minusu nepajutau.
Jauciu apmetyta pomidorais busiu
p.s. ir jei ne CP pirma karta, greiciausiai nebebuciau gyvuju tarpe.

Atsakant į temą ir apibendrinant, bene didžiausias minusas po CP yra gimdyvės sau įsikalbėtas nepilnavertiškumo jausmas. O kitos komplikacijos (jei buvo) - jau antram plane

visiskai sutinku.
Na zinoma dar tas rando skausmas. Bent man tai pirma savaite buvo sunku vaikscioti. Veliau jau nieko, bet tas pilvo nejautrumas ir kartu perdetas jautrumas tai ilgai islieka.
Siaip pati nesirinkciau CP, bet kai reikia ir yr akomplikaciju tai tam ponui Cezariui tikrai esu dekinga uz visus savo tris vaikus.

dabar visi sneka paie CP minusus, zala mamai ir vaikui ir tt. Nezinau, esu isitikinusi, gal ir kvailai, bet man atrodo kad bent pas mus ta CP taip jau visai savo noru ir pagal uzsakyma renkasi nedaugelis. O ir nedaug daktaru sutinka ji taip va be niekur nieko daryti. Vistik dauguma CP atliekami tada kai tam yra priezasciu. Ir pagrindine problema tada - mamos savijauta. O dar kai pasiskaitai kaip cia dabar tas CP pakanke ir koks dabar tavo vaikas bus del to. Labai daug visokiu jausmu kyla....ir tai mamai sunku atsigauti...(kalbu apie save zinoma)
Gal vistik akcenta reiktu deti ne i CP minusus, o i tai ka galime padaryti kad padeti tam vaikui, kuris gime CP budu. Ko jam truksta ir ka reiktu padaryti, kad jis nebutu kitoks nei gimes naturaliai. Taip pat pagalba mamai nepakenktu...
man pvz reikia pagalbos, silto kazkieno palaikymo, pasisnekejimo ir pan. Zinoma yra psichologai, bet pas juos viena ka brangu, o antra - tai yra profesionalai, nelabaias turiu ka jiems pasakyti ir visiskai man nereikia kad mane ten kazkas analizuotu. Kartais geras siltas zodis daug labiau padeda nei profesionalus psichologo komentaras. Be to man ner taip jau baisiai baisiai blogai, vis tikiuosi kad issikapstysiu pati ir vis nedristu leisti seimos pinigeliu psichologui....
Pagalvojau gal kokia savipagalbos grupe padetu...mamu kurios jauciasi panasiai ir patyre kazka panasaus...nes tas kas nepatyre - nesupras tikrai.
Papildyta:

vaikui manau giliai dzin ateity bus ar jis ta mama pamate is karto ar pamate po poros valandu. Visi zinom kaip geriausia, bet ar viska galim gyvenime gauti kas geriausia? O del mamos taip - kai visur tiek snekama apie ta pradzios svarbuma, mama tikrai jauciasi nepilnaverte (ne visos) . Todel ir siulau - sneketi apie tai ka mes galime ir turime padaryti, jei pradzia nebuvo tokia teisinga kaip reiketu, o ne diskutuoti gerai tai ar blogai. Yra kaip yra. Ir manau veliau mamos meile tikrai gales kompensuoti tas pirmasias valandas praleistas gydytojos gleby. Tik va kaip tai mamai neuzsikompleksuoti visam likusiam gyvenimui del to, kad vaje kokia zala padare kudikiui negaledama jo priglausti ka tik gimusio. As ta kompleksa jauciu ir nuo to niekam negeriau. Vis ieskau kas mane paglostys ir paguos ir pasakys kad as nuo to nesu blogesne mama. NIekas nepaguodzia dar per galva gaunu kad vis zyziu ir dristu blogai jaustis.

Nesi tu blogesnė mama,patikėk.
Siūlau kreipt dėmesį į šiandieną,i tai,kaip dabar elgiesi su vaikiuku.Kas buvo,tas buvo,neverta grauzt saves del praeities.Juk taip del daugybes dalyku galima save negyvai uzgrauzt.Skirk visa demesi savo siandienai,o praeities klaidos (jei tai skaitai klaida)-na,kam ju nepasitaiko,tegu jos nevelka taves i dugna,ziurek su viltim ir dziaugsmu i prieki.(zinoma,jei tikrai jauti,kad isbristi nebegali is tos busenos,gal neprosal butu i profesionalus kreiptis)Sekmes tau dideles.
Nuo saves pridursiu,kad 1 mas vaikas gime cp,antra taip pat ruosiuos taip...tai va,kartais aplanko tos nepilnavertiskumo mintys,bet kazkaip stengiuosi jas blokuoti,kreipt demesi i ,,dabar,,.