Aha, aš iki sutikdama savo vyrą draugavau ar kaip ten pavadinti su vienu vaikinu, labai perspektyviu žentu mano mamos akimis. Žinoma, kur mamai nepatiks teisininkas, visada kostiumuotas, toks mandagus, pagal viską sprendžiant turtingas ir t.t. O kad nuo to teisininko mane į bendravimo pabaigą jau tiesiog purtydavo, tai mamai nė motais... Ir kad nuo mūsų intelektualių svarstymų man jau stogas važiavo... Ir kad jo visai neintelektualūs kabinėjimaisi tamsioj laiptinėj buvo mažų mažiausiai juokingi... Ir kad tas mandaguolis nė karto nepasisiūlė už mano arbatą, kavinėje išgertą sumokėti... (turtuolis, kuriam 3 Lt gaila...)
Žinoma, aš ir nebūčiau sutikusi, kad sumokėtų, bet net nepasiūlyti...
tai va, o mama man aiškino, kokia aš kvaila, kad TOKĮ berną palikau, dėl tuomet dar būsimo vyro... O būsimasis, vargšelis, nesuprato, kuo jis mano mamai taip neįtinka... Esu tikra, kad niekas pasaulyje negalėtų būti man geresnis vyras nei MB ir jokiais pinigais bei kostiumais to nenupirksi
