, o jau kai pradeda raganaut tai man kunas pagaugais eina, nors musu seima (is mamos puses) visa turejo kasko nesuprantamo. Mes su mama ismokom nieko blogo nelinketi zmogui net labai supykusios. Jai mama ka nors labai supykus pasakys tuoj taip ir atsitiks. O man visakas atsitinka tai ko labiausiai bijau, tai dabar ir bijoti bijau, kiap mano vyras sako: tu moki prisisneketi, tai galvoju apie viska tik optimistiskai, nes labai greitai prisiprasau. O mazoji tai tikrai ne is sio pasaulio, ji i ateiti priburia, nedaznai bet buna. Siaip jau seniai taip buvo, jautri kaip nezinau kas. Kartais as jos pradedu bijoti. Pvz.: vyrui kelios dienos buvo neauksta temperatura, maude pilva, uzregistravau pas gydytoja. Mazoji atejo i vonia, tuo metu skalbiaus, ir sako tete i ligonine paguldys. Iseinu sakau ko vaika gasdini, ziuri ants i mane didelem akim sako nieko as jai nesakiau. Rytojaus diena vyra pagulde i ligonine. Ta diena kai mire mama, ji visa diena girdejo kaska beldziant, o as nieko nejutau. sako mama kas atejo? Sakau niekas. Ne sako mama kaskas atejo, kas? ir taip visa diena ta nakti staigiai isejo mama, nors niekuo nesirgo
Man tai cia kaskokia baisi mistika.
