Autistukai - 2

Siandien turejom jau gultis VRC, bet Milda visa nakti veme , nuvaziavom ir del to neprieme , dave laiko iki treciadienio - cia jei siaip ko uzvalge negero, o jei nepasveiks - vel lauksim eileje

O mes vasaros pradžioje nuvažiavom Į VRC. Tai sūneliui pirmą dieną temperatūra pakilo. Buvom išėję pasivaikščioti o apie 16 val vaikas jau karštas. Davė nuo temperatūros vaistų o rytojaus dieną jau nebuvo. Gal vaikai reaguoja į aplinkos pasikeitimą? Gal ir jums viskas susitvarkys. Linkiu pasveikti.

Jai blogeja, mes jau namie, guli, vemia, pasidare apatiska
Skambinau gydytojai, tai dar vienus vaistukus pabandysiu - jei negelbes, teks i ligonine gult

Gerkit rehidroną, atstato skysčių trūkumą, dar smektą ir gerases bakterijas.Aš su dukra pusė metų ligoninėje praleidau dėl viduriavimo ir vėmimo.Bet jai vaikas apatiškas geriau važiuoti į ligoninę. Sveikit.

vaje linkiu sveikatėlės mergytei

Mūsų irgi nepriima, nes dar nesustatė grafikų. Dvi dienas kaip skambinėjom, nieko neišsiaiškinom. Galiausiai matyt nusobodom, tai liepė skambin penktadienį. Tai dabar nesuprantu, ar jie ten dar po atostogų neatkuto ir į darbą neįsivažiavo ar šiaip kažkokios kliūtys

Pas mus namie karinė padėtis. Išsiaiškinom, kad Augustinas pasirodo bijo organizmo išskyrų - ir siusiuko, ir kakučių, ir iš nosytės ir t.t Buvo neįmanoma įtikinti jį dėl puoduko. Tai psichologė buvo nurodžiusi vietoj sodinimo ant puodo, dėt pampį, kad darytų, o kitą laiką - su kelnaitėm. Ir mums išties sekėsi. Bet vakar nutariau raukt su šitais žaidimais, juk darželyje niekas taip nesicackins su juo. Na ir kenčiam dabar visi - vaikas dreba, rėkia, aš su plyštančia galva ir skuduru dantyse, vyras irgi jau kantrybę praranda... Bet va į antros dienos vakarą pamatėm rezultatą. Kai nuvedam ant puodo, liepiam sėsti ir sisioti ir išeinam, jis vienas pasėdi ir padaro. Bet kad pats pasiprašytų - nė minties negali būti Kaip norėčiau iki rugsėjo išspręsti šitą problemą

Bet vakar nutariau raukt su šitais žaidimais, juk darželyje niekas taip nesicackins su juo. Na ir kenčiam dabar visi - vaikas dreba, rėkia, aš su plyštančia galva ir skuduru dantyse, vyras irgi jau kantrybę praranda... Bet va į antros dienos vakarą pamatėm rezultatą. Kai nuvedam ant puodo, liepiam sėsti ir sisioti ir išeinam, jis vienas pasėdi ir padaro. Bet kad pats pasiprašytų - nė minties negali būti Kaip norėčiau iki rugsėjo išspręsti šitą problemą
[/quote]

Darželyje vis dėl to cackinasi su vaikais dėl puoduko. Jei normalios auklėtojos ir prižiūrėtojos tai pasitaria su mama ir stengiasi daryti kad vaikui būtų geriau. Kartais kitoje aplinkoje vaikui geriau pavyksta nei namie. Tad nesinervuok jei iki rugsėjo ši problema neišsispręs. Be reikalo gadini nervus. Darželyje visokių vaikų yra ir tavo nebus vienintelis turintis tokių problemų. Daryk kad tau ir vaikui būtų geriau ir nepervark. Tada viskas atrodys kitaip.

manai? Na, gal tu ir teisi, bet vis vien labai nerimauju... Na, čia turbūt tik laikas padės. Kai pamatysiu, kad viskas vaikui klostosi gerai, jį priima, supranta jo ypatingus poreikius, noriai bendradarbiauja su mumis, tada ir nusiraminsiu. Be to, čia gi dar tas bambagyslės nutrūkimo sindromas veikia - tris metus jo pasaulis buvo namai ir aš, o netrukus jis pradės savo mažą Didžiąją kelionę į pasaulį už namų sienų...

Žinai pernai lygiai taip pat jaudinausi kaip ir tu. Tik namuose su saviškiu būdavau aš ir jis. Kai reikėjo vesti į darželį galvojau, kad be manęs jo niekas nesupras, ko gero dar jam pablogės. Nežinau į kokį tu darželį žadi leisti, aš vedžiau į spec. Nuėjau, pasikalbėjau su auklėtojomis. Ir žinai mes kalbėjom apie mano vaiko problemas, koks jis yra, ar jį gerai prižiūrės lauke, nes jis niekam nesakęs gali ir išeiti , ar nueis į tualetą, ar viską valgys ar supras jo "kalbą". Pokalbis mane nuramino aš nusprendžiau leisti ir nesigailiu. Aišku į darželį eidavo nenoriai ir dabar neužsimink, bet tikrai jam nepablogėjo, o išmoko daug. Visada grupėje yra padėjėjų jos pasižiūri vaikučius tai viena tai kita. Be to grupėje vaikų nedaug. Pagaliau tuo momentu jei bus blogai tai bus dėl ko nervuotis. O dabar neįsitempk pasaugok nervus.

Maliukai, ačiū tau už padrąsinimus
Vesiu į paprastą daržą. Jei kraštutiniu atveju bus tikrai sunku ten vaikui pritapti, kitąmet vesiu į spec.

Mes pernai lankėme spec. grupę o šiemet jau eisime į paprastą. Nes spec. grupėje jis per geras. Tik logopedas turėtų dirbti su juo kasdien. Jums tikriausiai tai ir turėtų būti aktualu.

Okaip priversti logopedą dirbti kasdien???Matui gydytojai buvo parašę, kad reikalinga logopedo pagalba, o darželyje buvo persikvalifikavusi iš auklėtojų į logopedes ir užsiėmimai būdavo grupiniai.Iš tokių užsiėmimų naudos visiškas nulis.Linkiu sėkmės darželyje, gerų auklėtojų ir kitokių specialistų

kai vyras buvo darželyje dėl vaiko kalbėti (na, kai jį užrašinėjom, dar nežinojom, kad jis turi sutrikimą, tad nusprendėm siurprizo nedaryti ir pasiteirauti ar jie tokį vaikutį priims, ar bus kokia pagalba, ar apskritai ieškotis kitos vietos), tai darželio pavaduotoja patikino, kad vaikutis ras čia pagalbą ir supratimą, jam bus padėta pritapti, pagelbėjama buitiniuose klausimuose (dėl valgymo, puoduko ir t.t.). Darželio logopedė dirba su vaikais nuo 4 m., tačiau anot pavaduotojos, "jei reikės, ką nors sugalvosim". Nežinau ar reikės iš pradžių, mat VRC, kaip supratau lankysim ilgokai, tad visus reikiamus užsiėmimus jis gaus ten...


hm, o argi medicinos pažyma - ne pagrindas vaikui daryti indivisualius užsiėmimus? Arba kitas į galvą man šovęs dalykas - gal gyd. jeigu parašytų rekomendacijas, ne tik išvadas (na, kad reikia tokio ir tokio pobūdžio užsiėmimų, tokių ir tokių pagalbinių priemonių irt.t.), gal tada kas naudingo išeitų?

--

Po "savaitės su puoduku". Daro į puoduką savo. Bet kol kas tik savo. Į kitokį - ne. Vakar nebuvom namie pusdienį, tai vargšas laikė iki paskutiniųjų, jau taip gailiai verkė. Tai nuvedėm ant puoduko (irgi jo puodukas, tik kitoks nei namie), spustelėjom pilvelį, tas kad suriko, kaip pradėjo bartis, šaukti ir daryti vienu metu. O tada atsipalaidavo ir pusę puodo privarė Ir barėsi ir laimingas buvo vienu metu. Po to mes jį labai gyrėm, o šis didžiavosi savimi labai. Gal tai padėjo jam suprasti, kad į kitą puoduką daryti irgi smagu?
O su "dideliu reikalu" kol kas nekas. Porą kartų į kelnytes, vieną kartą šalia puoduko, o dabar jau va - antra dieną kenčia, kiek prašom, neina. Dar palauksim.
Tai štai, anos savaitės pradžioj kankinomės visi baisiai. Namie vyko tikrų tikriausias karas. Aš tik su šluota po namus lanksčiau ir lašiukus valiau, vaikas panikoj didžiausioj buvo, vis vedė prie sauskelnių lentynos, maldavo uždėt sauskelnes... Tada dar rašiau, kad neįsivaizduoju kaip pavyks šią problemą spręsti.
Tačiau viskas pradėjo gerėti tada, kai toptelėjo man mintis paslėpti visas sauskelnes. Nuo tos dienos, nei nakčiai, nei kakoti, nei į lauką - jokia proga jokių sauskelnių ir išvis visos sudėtos ir paslėptos giliai. Štai ir pavyko
Smulkmena, bet mano berniukui - didelis pasiekimas. Didesnis ko gero būtų tik nors kokio nors žodžio sąmoningas pasakymas