Įkraunama...
Įkraunama...

Autistukai - 2

QUOTE(Pareis @ 2008 10 09, 16:52)
Neraso jai ju, tik as kiekviena diena tai isklauysti turiu is lydincios mokytojos, kuri dar ir labai emocingai tai viska nupasakoja.

o ar mokytoja nežino jūsų situacijos, kad vadina tai "nusižengimais?
Atsakyti
QUOTE(Pareis @ 2008 10 09, 17:52)
Neraso jai ju, tik as kiekviena diena tai isklauysti turiu is lydincios mokytojos, kuri dar ir labai emocingai tai viska nupasakoja.


Keistoka man ta jusu "specialiste", nuo pat pradziu sita skyreli parskaiciau, tai jau turiu susidarius nuomone apie ja. Zinai, Pareis, manau , kad yra tokia zmoniu rusis, kuri labai sutirstina spalvas, nes nori pasirodyti labai svarbus. nezmoniska jos vietoj pastoviai pabrezti tau apie mergaites problemas, juk tu pati geriau apie tai zinai nei kas kitas. Ir manau, kad mergaite net nebuna pagirta ir paskatinta uz gerus rezultatus ir paguosta uz prastesnius, o mano manymu ji, "specialitste", tai turetu daryti, kad tas vaikas kuo geriau ir drasiau jaustusi. O gal ji pati nelabai zino kas tai per liga ir nenusimano kaip reikia elgtis su vaiku?
Atsakyti
Nusizengimasi tai as pavadinau, nes neradau kito tam tinkamo zodzuio. Nes beveik kasdien yra taip. Isiena lydinti mokytoja is mokyklos jau visa nepatenkintu veidu ir pradeda" siandien buvo labai sunku( arba ir vel sunku), nesileidzia, kad as jai aiskinciau, nervavosi, rode grimasas kai kas nors kosejo, nieko nedare per pamokas, todel ir vel turejom iseiti i biblioteka, tik tada vel viskas apsiramino" Arba" ji gal per velai miegot nuejo, ji pervargus." Dukra norejo i chora mokyklos eit, leidau, nu kodel ir ne? Tai tas irgi lydinciai nepatinka, vakar taip ir pasake, " nezinau ar cia gerai, jai per daug visko" Ko visko per daug? Nueiti i meno mokyklele papiesti ir darbeliu padaryt, ka Smilte be galo megsta? Karta i savaite pas logopede nueit? Tai ir viskas. Choras ketvirtadieniais ryte pries pamokas vyksta. Ir ten kazko sunkaus daryti juk nereikia. Ji pati nori, ji nori buti taip kaip kiti vaikai, nori irgi mokyklos gyvenime dalyvauti, nesuprantu kodel tureciau jai uzdrausti. O pirma mokslo metu pusmeti su ja visada yra sunku. Bet ta lydinti jau kuris laikas visa perkreiptu veidu vaiksto. Man kazkaip keista kodel jinai niekaip neranda jokio priejimo prie Smiltes, zinau, akd tai nelengva, kad ji protestuoja, bet netikiu kad jokio kelio tam nera. Kai tik pamokos baigiasi, lekia ta lydinti kaip akis isdegus namo, jei ko uzklausiu, tai vis i laikrodi ziuri, nes autobusas isvaziuos( kuris kas 20 ar 15 minuciu pastoviai vaziuoja). Ji turi tik ta pusdieni tedirbt. Dali pamoku ji tik sedi ir stebi, nieko nedarydama, arba issiveda dukra i biblioteka ir ten dviese turi kazka atlikt, bet gal tai jai ir trukdo, negali siaip ramiai sau pasedet, dirbt reikia?. Tai as turbut jau pati sarkastiska pasidariau, bet kartais taip man noris jos paklaust" ar jums isviso patinka sis darbas?", nes man nepanasu, kad jai tai patiktu, dirba, nes darbo valandos geros ir dar ir uz atsotogas, kai nereikia dirbt, pinigus gauna. Eism pirmadieni su lydincia ir klases mokytoja kalbetis visos trys. Nes pasirodo,klases mokytoja( cia jau nauja) visai nesikisa i nieka, viska uzkrove tik ant lydincios peciu. Taip neturi but, is pradziu, jei ji mato kad SMilte kazka ne taip daro, ar per letai daro ar nervuojas, turetu ji i mano dukra kreiptis, kaip klases mokytoja ir pati pasakyt ka ir kaip daryti ar pasiteiraut kas yra. ir jei mato, kad tada niekas nesikeicia, turi isikisti lydinti. Musu tikslas, kad dukra ismoktu elgtis ir klausyti mokytojo, klases mokytojo, kaip ir kiti. Lydinti tik kritiniais atvejais isikistu. Nu matysim. Gal per atsriai as tai nusizengimais pavadinau, netycia taip isejo,tinkamo zodzio neradau. 4u.gif
Atsakyti
Tai zinoma, kad klases mokytoja pirmiausiai turetu pati kreiptis imergaite ir tik jei neiseina tada jau sakyti lydinciajai "specialistei", juk vaikas jauciasi ne toks kaip visi, jei viskas vyksta tik per ta lydinciaja. Kazkodel man ja norisi kabutese "specialiste" vadint biggrin.gif . Toki darba turi dirbt zmogus tik is pasaukimo, o ne del to, kad reikia. schmoll.gif
Papildyta:
Pareis, o kokia tavo mergaites diagnoze? Koks autizmo laipsnis? Kazkaip nemanau, kad is sunkiuju.
Atsakyti
Ne, ji turi tik lengva autizmo forma. Bet problemu zinoma vistiek yra. Pagrinde raso dabar Aspergerio sindromas su dar vis kuo nors. Del to dar nkomes pas logopede, kad ji daugiau ja kalbet mokytu. Anksciau ko nesuprasdavo ir net nezinodavai, ji neklausdavo. Dabar viska nori tiksliai zinot. Pradeda jau ir zaidimu taisykles suprasti, ir kad ju laikytis reikia. Arba gali susoitarti su logopede( po kol kas), kokiu taisykliu jos nori ir ju laikosi vis daugiau. Neseniai net su broliu zaide kazkoki zaidima ir tikrai nedaug verke pralaimedama, bet net ir laimejus buvo ne karta. Anksciau tai po keliu minuciu pykciais ir asarom pasibaigdavo. Bet turi ji savu "keistenybiu" ir sunku su jom kovot. I ja ziuri, koso, krenkscia, sniurkscioja, tai patys baisiausi jai. Bijo, akd ja kas prilies, uz jos eina, salia jos atsistoja ir pan. Labai nori ir ji juokauti, anekdotus pasakoti, bet niekas deja nesupranta jos juoku. Beveik kasdien bando man ka nors pasakyt" nori as tau ka juokinga pasakysiu?" nu ir koki nesamoninga sakini ar kazkoki zodziu kratini pasako, kas tikrai visai nejuokinga, tada klausia ar juokinga tai yra. Ir jei atsakinesi aplinkiniais keliais, ji nesupras. Reikia arba taip arba ne sakyti. O ne pasakyti labai sunku, nes jai tai buvo juokinga, o as net nesuprantu kas ten juokinga turetu buti. Bet ji labai stengiasi. Ir aisku visu jos isteriju jau daug maziau.
Skaitau kaip tik knyga, siaip tai romanas, apie Danieli, autista berniuka, bet rasytoja manau nemazai is savo realaus gyvenimo paime, nes ji augina irgi autista sunu. Kai kurios situacijos primena man Smilte.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Pareis: 10 spalio 2008 - 10:43
QUOTE(Pareis @ 2008 10 10, 12:34)
Ne, ji turi tik lengva autizmo forma. Bet problemu zinoma vistiek yra. Pagrinde raso dabar Aspergerio sindromas su dar vis kuo nors. Del to dar nkomes pas logopede, kad ji daugiau ja kalbet mokytu. Anksciau ko nesuprasdavo ir net nezinodavai, ji neklausdavo. Dabar viska nori tiksliai zinot. Pradeda jau ir zaidimu taisykles suprasti, ir kad ju laikytis reikia. Arba gali susoitarti su logopede( po kol kas), kokiu taisykliu jos nori ir ju laikosi vis daugiau. Neseniai net su broliu zaide kazkoki zaidima ir tikrai nedaug verke pralaimedama, bet net ir laimejus buvo ne karta. Anksciau tai po keliu minuciu pykciais ir asarom pasibaigdavo. Bet turi ji savu "keistenybiu" ir sunku  su jom kovot. I ja ziuri, koso, krenkscia, sniurkscioja, tai patys baisiausi jai. Bijo, akd ja kas prilies, uz jos eina, salia jos atsistoja ir pan. Labai nori ir ji juokauti, anekdotus pasakoti, bet niekas deja nesupranta jos juoku. Beveik kasdien bando man ka nors pasakyt" nori as tau ka juokinga pasakysiu?" nu ir koki nesamoninga sakini ar kazkoki zodziu kratini pasako, kas tikrai visai nejuokinga, tada klausia ar juokinga tai yra. Ir jei atsakinesi aplinkiniais keliais, ji nesupras. Reikia arba taip arba ne sakyti. O ne pasakyti labai sunku, nes jai tai buvo juokinga, o as net nesuprantu kas ten juokinga turetu buti. Bet ji labai stengiasi. Ir aisku visu jos isteriju jau daug maziau.
Skaitau kaip tik knyga, siaip tai romanas, apie Danieli, autista berniuka, bet rasytoja manau nemazai is savo realaus gyvenimo paime, nes ji augina irgi autista sunu. Kai kurios situacijos primena man Smilte.



Gal gali papasakoti kokie simptomai pas ja buvo kai ji dar buvo mazyte? Nuo kudikystes iki kokiu 3-4 metuku.
Atsakyti
Sveiki,

šiandiena užsiregistravau. Kažkaip ieškojau informacijos apie autizmą ir radau šią svetainę ir forumą. Turiu 8 metų dukrelę (vasario mėn. suseis 9 metukai). Ji mokosi antroje klasėje, tačiau turime didelių problemų su mokslais. Dar nemoka skaityti, rašyti gerai (pvz., diktantų). Skaito tik atskirtus skiemes. Kai kuriuos žodžius skiemenimis jau perskaito. Į pirmą klasę ėjo praktiškai visiškai nepasirengusi.
Prieš porą metų buvome Vilniuje vaikų raidos centre. Jai diagnozavo Aspergerio sindromą. Mes atsisakėme invalidumo, t. y. tų 400 litų per mėn. Tiesiog negalime iki šio sutikti su tuo. Tačiau iš tiesų mokykloje labai sunku mokytis įprastos programos tokiam vaikui. Siūloma adaptuoti. Tačiau vėlgi kažkaip yra labai neramu: juk toks vaikas negaus brandos atestato, o tik pažymėjimą. Kaip tuomet integruotis į visuomenę tokiam žmogui?
Prašyčiau patarti turinčių patirtį mamyčių ir specialistų, kokių imtis priemonių, kad vaikas palapsniui taptų visaverčiu žmogumi (kokie yra gydymo būdai Lietuvoje ir pan.) Nazmuose dabr darome pvz. matematikos užduotis pirmai klasei. Kol kas padaro su mano pagalba. Apskritai, mokytis dažnai labai nenori, susijaudina, ima verkti. Nori kuo greičiau baigti ir žaisti toliau, kaip ji sako, su lėliukais (lėlėmis).
Mokykloje dažniausiai viena per pertraukas. Ryte nuvedu ją į mokyklą, dažnai pravirksta, kad nebus ką veikti per pertraukas (supraskit, kiti kažkuo užsiima, o ji negali kartu įsilieti su bendraamžiais). Iš tikrųjų gal net geriau sekasi bendrauti su jaunesniais nei ji pati vaikais.
Kažkaip pagalvojome šeimoje, kad gal geriau būtų ją palikti antriems metams vėl pirmoje klasėje ir gal būtų lenviau? Sunku pasakyti.
Vakar lankiausi su dukra Socialinėje pedagoginėje tarnyboje. Psichologė, manau, netaktiškai, man ėmė įrodinėti, kad jei reikia adaptuoti programą, nes ji... ji nebus ir ateityje savarankiška, jai bus sunku ir pan. Tačiau aš su tuo nesutinku. JUk žmogus ir tėra žmogus ir neturi tokių kompetencijų, kad galėtų pasakyti kas laukia to ar kito vaiko po 5 metų ar po 10 m. Tačiau iš tiesų patyriau labai didelį stresą, nes šnekėjo taip psichologė, kad... kad neva nėra jokios vilties jai būti kitokiai.
Verkiau vakar iki ištinimo. Bet juk tai netiesa, kad vaikas negali pasikeisti ir tapti visaverčiu žmogumi. Juk jai diagnozuotas tik Aspergerio sindromas. Ji nebijo žmonių, neslepia žvilgsnio. Žinoma, neturi reikiamų socialinių įgūdžių. Galbūt turi ir to naivumo.
Atsakyti
Rasele, nepergyvenk, bus ji ZMOGUS mirksiukas.gif , as ko gero pirmiausiai susitvarkyciau invaliduma - pinigeliai nepakenks, geriau jau mergaitei specialista nusamdyt papildoma kurio jai reikia, kuris jai pades mirksiukas.gif , juk tas dokumentas, jos gyvenimo neakeis - nei uzdes, nei nuims jai sugebejimu, o jums bus siokia tokia finansine parama blush2.gif
Del mokyklos, jei ji geriau sutaria su jaunesniais, o ir mokslai ne kaip sekasi, gal tikrai geriau butu pakartot pirma klase, juk mokykla ne tik pamokos, zinios - tai ir vaiku bendravimas, ju santykiai, jei mergaitei seksis geriau bendraut su jaunesniais, ji igys psitikejimo, gal ir mokytis bus lengviau g.gif
Atsakyti
Rasele, suprantu kaip tau sunku susitaikyti su diagnoze ir kaip skaudina psichologes zodziai. taip pat puikiai zinau kaip nenori pasiduoti ir patiketi kad "is vaiko nebus zmogaus". Nekreipk demesio i ta "psichologe". Ir tikek savo sirdim ir dukra, o ne testais ir diagnozem. Beje, jei jau jums siulo adaptuota programa, matyt problemos tikrai nemenkos, IQ tureti buti zemesnis uz vidutini g.gif Bet ir tai nesvarbu. Jei tau nesinori adaptuoto mokymo, tai neimk jo. Spesi bet kada, jei matysi kad tikrai reikia. O kol kas dirbk su savo dukrele, kreipkis i visus imanomus specialistus. Kuriame mieste gyveni? Pvz Kaune yra toks Seimos Santykiu Institutas Zamenhofo gatveje, ten mano sunui labai padeda lankymasis dienos grupeje 1-2 kartus per metus po 5 savaites. Jei savo laiku buciau turejusi uz ka, buciau samdziusi sunui mokytojus i namus, kurie papildomai padetu mokytis, paruosti pamokas, nes laiko, skiriamo mokykloje, tikrai neuztenka musu vaikams. Mokytojas tiesiog fiziskai nepajegus pakankamai demesio skirti siam vaikui, nes jam vienam reikia visos pamokos ir tai buna mazai. O juk yra dar 20 mokiniu, kuriems zinios taip pat reikalingos. Nuo 5 klases pradejau imti sunui namu mokyma. Jam sudaromas atskiras tvarkarastis, ir jis eina i mokykla atskirai, ne su visa klase, (tik kai kurios pamokos vyksta kartu su klase), ir taip mokytojas gali skirti visa pamokos laika tik jam vienam. Tai siek tiek geriau nei sedeti kartu su kitais ir nieko neveikti. Bet minusas, kad nebelieka bendravimo su bendraamziais. Tik kad jis ir taip su jais nebendrauja. Todel nelabai ka praranda. Bendravima su bendraminciais atrado sporto klube, kur treniruojasi kung-fu. Ten jis puikiai jauciasi ir lengvai bendrauja su kitais, tegul ir ne visai bendraamziais - yra ten ir vyresniu ir jaunesniu paaugliu. Svarbu, gerai jauciasi. Tau reiketu irgi atrasti kas patinka durai ir leisti lankyti. Popamokine veikla net labiau ugdo pasitikejima savimi ir padeda atsipalaiduoti, nes kai daro kas patinka ir tai sekasi, vaikas daug geriau jauciasi. Is mokslu dideliu rezultatu tikriausiai niekada neispausi, todel patarciau per daug neimti i galva nesekmiu mokykloje - padaryk viska ka gali, kad nors kaip nors dukra baigtu viena klase po kitos, padek kuo gali, bet apsisarvuok kantrybe ir uzsiaugink stora skura, kad atlaikytum mokytoju nesupratinguma ir spaudima - sito per gyvneima bus sociai. Ir ne tik is mokytoju. Nieko nepadarysi. Toks jau musu visuomenes mentalitetas - jei nesi grazus, protingas ir apsukrus, tave reikia apkalbineti, menkinti ir riesti pries tave nosi. Taip kad musu vaikams nelengva, bet kaip jie tai isgyvens ir ko pasieks, vis tik musu, mamyciu, rupestis. Mes jau senai su viskuo susigyvnenome ir sunus dabar jauciasi gerai, megsta juokauti, bendrauti, ir visai nesvarbu kad jis kiek kitoks - ne visi ta jo kitoniskuma ir pastebi ar smerkia, nes kitoks - nereiskia blogesnis. Jis pergyvena, kad nesiseka mokslai, bet as ji vis nuraminu - tegul niekada nebusi profesorius ir pirmunas, nesvarbu. Svarbu stenkis ismokti ir padaryti viska ka gali, iprask dirbti, stengtis. O jau paskui ziuresim kas gaunasi. Tobulu zmoniu nera. Vieniems geriau sekasi vieni dalykai, kitiems - kiti. yra kaip yra. Tu svarbiausia pati savyje nurimk ir susitaikyk su tuo kaip yra. Tavo vidine ramybe ir meile dukrai daug svarbiau uz viska. Jei manai kad reikia, kartokite pirmos klases kursa. Tu mama ir geriau zinai ko reikia tavo vaikui. Joks gydytojas ir joks kitas zmogus pasaulyje nejaucia taip gerai vaiko poreikiu ir galimybiu kaip mama. Pasikliauk nuojauta ir instinktais, daryk viska, kas tau atrodo reikalinga, ir nepergyvenk - kartais gausis geriau, kartais blogiau. Toks gyvenimas. Yra juodos juostos ir baltos. Vieni laikotarpiai geresni, kiti blogesni. Taip visada buvo ir bus. Svarbiausia nurimk. Paverkti kartais sveika, as irgi vis paverkiu. KAi issiverkiu, palengveja.
O del neigalumo... Kartais lengvatos pravercia, papildomi pinigeliai taip pat. O tai, kad tu protestuosi pries savo vaiko problemas atsisakydama pinigu, nepades nei tau nei dukrai.
Papildyta:
Dar del tavo klausimo apie integracija. Pas mus ir su bakalauro diplomu sunku integruotis, jei zmogus nera pakankamai drasus ir landus. O jau musu vaikams tai isvis neisivaizduoju kaip reikes gyventi. As del to irgi ziauriai pergyvenu. Tuo labiau, kad sunus jau 10-tokas, iki mokyklos baigimo laiko like visai nedaug. O perspektyvu jokiu. Todel be abejo geriau butu, kad isvengtumete adaptuoto mokymo. Tuo labiau, kad paauglysteje vaikai labai keiciasi, ir didele tikimybe, kad tavo dukra prades geriau mokytis ir sugebes gauti bent jau brandos atestata.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo linabalt: 10 spalio 2008 - 12:06
QUOTE(Nomeda111 @ 2008 10 09, 09:57)
O dėl gydytojos, tai norėčiau, kad tokia "specialistė" nepasitaikytų mano kely, nes turbūt paprašyčiau parodyti gydytojo licenciją.

Mums Kauno vrc parase taip: autizmas (lengvas), itariamas protinis atsilikimas, IQ-50. Tai kai buvom Vilniuj VRC konsultacijai pas psiciatre, tai jis is vis psake: kas ten pas jus toks protingas 3 metu vaikui intelekto koeficienta nustate?" Dar ji sake, kad as negaliu ir netgi neturiu teises nustatyti vaikui diagnozes per puse val, o pas mus, Kaune, tai pora kartu nuejom, po pusvalandi pabendravom su logopede ir taip sakant "psichologe", kuri ant mano vaiko balsa kai pakele, tai jis nusoko nuo kedes ir sako : "nenoriu", tada ji pareiske, kad jis neturi kantrybes pabaigt darbo iki galo, o tai irgi tipo budinga autizmui.
Papildyta:
ASu gimtadieniu, Maliukas!!! thumbup.gif  Mes su Lukuciu irgi prisidedam prie sveikinimu  4u.gif


Nu jeigu jums tokiu budu nustate protini atsilikima ir autizma, tai reikia spjauti ant tokiu specialistu. Absurdas. Taigi yra testai, kuriais IQ yra nustatinejamas, o ne is akies.

O jeigu echolalijos yra autizmo spektro sutrikimas, tai pasakykite man kaip vaikai be raidos problemu ismoksta kalbeti? Ar jie niekada nekartoja, ka pasako suaugusieji??? g.gif g.gif g.gif As tai galvojau, kad cia normalus kalbos vystymosi etapas kartoti, ka pasake suaugusieji.
Atsakyti
QUOTE(skruzdeda @ 2008 10 10, 14:36)
Nu jeigu jums tokiu budu nustate protini atsilikima ir autizma, tai reikia spjauti ant tokiu specialistu. Absurdas. Taigi yra testai, kuriais IQ yra nustatinejamas, o ne is akies.

O jeigu echolalijos yra autizmo spektro sutrikimas, tai pasakykite man kaip vaikai be raidos problemu ismoksta kalbeti? Ar jie niekada nekartoja, ka pasako suaugusieji???  g.gif  g.gif  g.gif As tai galvojau, kad cia normalus kalbos vystymosi etapas kartoti, ka pasake suaugusieji.


Tai dare kazkokius testus, bet jau du specialistai man pasake, kad 3 metu vaikui IQ niekas nenustatineja, tai yra daroma tik nuo 5-6 metu.
Papildyta:
Ir kaip jos galejo nustatyti IQ, jei vaikas suprantamai beveik nekalba ( su jomis tai is vis beveik nesnekejo, tik su logopede kartojo viska (echolalijos), o apie psichologe jau rasiau, kad ji pakele balsa ant mano vaiko ir jam tas nepatiko), manau cia bet kam nepatiktu.
Papildyta:
Nu cia ir nusirasiau...."suprantamai beveik nekalba" smile.gif) Kalba jis, ir nemazai jau, tik su jomis kazkaip nelabai norejo gal, o ir jos beje nelabai jo ir kalbino, manes daugiau klausinejo ir, kad jam autizmas nusprende tik del echolaliju, ausu uzsikimsimo retkarciais (ka beje as joms pati papasakojau) ir kad retkarciais nelabai supranta ko isjo yra norima.
Atsakyti
QUOTE(Nomeda111 @ 2008 10 10, 10:58)
Gal gali papasakoti kokie simptomai pas ja buvo kai ji dar buvo mazyte? Nuo kudikystes iki kokiu 3-4 metuku.

Hm. Nuo kudikystes ji buvo siaip ramus vaikas mano akimis, bet mano mamos, tai ji tik rekdavo. Gal as buvau jau taip nuo visko atsijungus , kad negirdedavau?
As pasigimdziau ja tais paciais metais, kaip ir kelios mano drauges. Tarp vaiku buvo tik 1-2 menesiu skirtumas. Mes vis susibegdavom pasikavinti ir vaikai, kad pabendrautu biggrin.gif . TAda as jau atkreipiau demesi, kad Smiltute kitokia. Kiti leliukai bandydavo kaip nors atkreipti i save jos demesi, bet ji nereaguodavo. Ji labai daug atpilynedavo pavalgius nemegdavo jei ja niurkau ir buciuoju. Tiesiog toki jausma turedavau, akd ji nori, akd ja ramybej palikciau. Veliau isvykom is Lietuvos. Dar is pradziu buvo viskas lyg ir nieko. Parekaudavo, paverkdavo, bet juk ir kiti taip daro. Nekreipiau demesio. Neramino, kad ji nebando kalbeti. Veliau jos rekimai vis daznejo gatvej, su metais daresi vis sunkiau man su ja. Nuo 3 metu pradejo eiti i darzeli. Tada ir prasidejo viskas. Nekalbejo, i kelnes dare. kosmaras prasidedavo jau ryte. Kai reikedavo ja rengti. Kol ji lovoj guledavo, budavo meilute patenkinta salia manes. Kai atnesdavau rubus, tada ir prasidedavo mano kosmaru diena. Jei vyras nebudavo dar i darba isejes, tai jis ja laikydavo rekiancia, besidraskancia, o as rengdavau, pati visa po prakaitu. Kai viena budavau, tai uztrukdavo labai ilgai, ir as jau budavu visai nusivarius nuo koju. Po kiek laiko aprengta ji nurimdavo, tada kitas etapas, isejimas i gatve. Iki kiemo varteliu ji labai rami budavo, bet tik iskledavo koja uz varteliu, prasidedavo zviegimas rekimas, reikdavo ja laikyti, kad neissprustu ir neisbegtu i gatve. Pasidarydavo laukine. As taip ja,pusaiu nesdama, vilkdama, tysdama nuvesdavau i darzeli. Dukra visa po prakaitu, issikamavus nuo rekimo. AUkletojos ja is manes tuoj perimdavo, nes man nuo viso nesimo- vedimo rankos drebedavo. Tada dukra vel nurimdavo ir darzelyje jokiu problemu aukletojoms nekelsdavo. Sededavo su vienu berniuku( kuris sioki toki atsilikima turejo) tiesiog abu kartu ir abu tyledavo. Per visa laika nieko nekalbedavo. Bet buvo geri draugai. 3 metu dukra galedavo siaip taip pasakyti, kad nori gert,valgyt, mama, tete. Bet siaip tai praktiskai ji nieko nekalbejo. Ejimas namo is darzelio velgi viskas tas pats. Pareidavau namo ir griudavu pagulet, nes jegu visai nebeturedavu. Daznai pagalvodavau, galetu ji temperaturos kokios turet, bent tikrai priezasti tureciau jos i darzeli nevest. Nebeturejau jokio noro su vaikais kur nors iseiti, man tai budavo didziausias kosmaras, nekeldavo jokio dziaugsmo. Man jau budavo baisu i zmones paziuret, nes tai repliku sulaukdavau, tai linguojancias galvas matydavau. Yra dukra nekarta pabegus. Ji neatsiliepdavo saukiama, as net nezinojau ar ji zino kas yra Smilte. Ji negalejo nei pirstais parodyt kiek jai metu, nei pasakyti. Veliau pastebejau, akd ji nesupranta reiksmiu "vardas, metai".Esu ne karta vaiku gydytojo pagalbos prausius, kad ja gerai apziuretu, jis viska nuneigdavo ir sakydavo" isaugs". Mano nervai visai jau nebelaike. AS per dienas, kol dukra darzelyje budavo tik verkdavau. Ant galo as bijodavau, tikraja ta zodzio parsme eiti jos is ten pasiimti ir keikdavau save, kam as ja nuvedziau ten. AS jau tu rekimu bijojau. Tada ir nutariau, kad reikia ieskot pagalbos. Ko pasekoje buvo autizmas per testus nustatyas. Prasidejo zaidybines terapijos ir dukra pradejo tikrai keistis. Nesvarbu man pasidare, kad as ta ta ilga kelia iki kliniku turedavau ir metro vairuotoju zvilgsnius ir barnius isklausyti del vaiko rekimo, ir kad zmones piktais zvilgsniais persest turedavo neapsikente zviegimo, buvo svarbu, akd jai padeda. Ji pradejo vis daugiau kalbet. pradejo i akis ziureti ir net pati kitu zmoniu zvilgsnio ieskoti. Dukrai karts nuo karto uzeidavo kokie tikai, mirksedavo, ar atsikrenksdavo nervingai vis. Ji megdavo rutina, kad eitumem tuo paciu keliu. Nesisukdavo ratais, zaisdavo su visokiasi zaislais, bet piesdavo su didesniu malonumu. Ji labai lengvai pasidave terapijoms, ir ji tikrai labai atgijo, linksmesne paliko ir vis maziau rekdavo gatvej.
Trumpai: ji rekdavo, nekalbedavo, nesuprasdavo ka mes jai sakom, neatsiliepdavo sukiama. Nesugebedavo parsoma atnesti daikto( nesuprasdavo ko mes norim). Beveik visada budavo viena, nesileidavo aprengiama, pykdavo jei rubai budavo ne tie patys kaip vakar, viesuose vietose galedavo pabegti per kelias sekundes. Nebijodavo, jei manes salia nebematydavo. Iki 4 beveik 5 metu nemokejo sokineti, nei su abiem kojom, nei su viena, nei is vietos i toli pasokt. Tiesiog stebedavo vaikus kaip jie tai daro ir niekaip negaledavo nuo zemes atsiplest. Daznai eidavo ir begdavo ant pirstu galu.

Ji anksti ismoko raides, jos jai iki siol yra mielesnes nei skaiciai. Skaityti ismoko iki mokyklos. Ir dabar ji su skaitymu ir rasymu daug maloniau uzsiima, nei su matematika. Nors irgi neblogai skaiciuoja. Per pertraukas dazniausiai buna viena, vaiksto kur nors, arba randa sau kampeli be vaiku ir ten savam pasauly uzsidarius buna iki skambucio. Kaip kada zaidzia su klases mergaitem. Draugiu neturi,. Jei klasiokes nuotaikoj, tai priima ja zaisti ir ji tada galvoja, kad jos jos drauges jau yra, bet kai sekancia diena tos"drauges" nebenori su ja zaist, tada prasideda asaros. Iki siol piesimas ir darbeliai jos megstamiausias uzsiemimas. Megtsa pagal skaitoma knygele pasidaryt savo knygele. Ka nors nupiesia ir trumpai paraso kas vyksta. Lapus susega, arba surisa ir paslepia, kad mes nematytumem biggrin.gif Na gal tiek. As jau cia beveik romana parasiau.

O Raselei 777 galiu parasyt, kad as geriau palikciau ja kartoti klase kuria. Geriau gal pasiaiskint del adaptuotos programos, arba pabandyti samdyti namuose mokytoja, kad jai dar namuose paaiskintu dar karta, jai vienai. Tam mes turim lydincia mokytoja mokykloj, kai dukra temos nesupranta, lydinti mokytoja turi jai paciai vienai dar karta paaiskinti, nes klases mokytoja to negali padaryt. Tikrai uz tuos pinigelius jus rastumet jai mokytoja namuose, kuri padetu, tokiems vaikasm yra sunku suprasti kas yra visai miniai ir klasei aiskinama. Jie ne visus zodzius supranta. Jai sunku. Pagalvokit. 4u.gif


IQ testa mums padare 4 metu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Pareis: 10 spalio 2008 - 13:48