Oi, oi, oi kas čia vyksta.

Deganti, laukiau laukiau tokių žinių - sulaukiau. Labai labai džiaugiuosi sveikinu. Šitiek teigiamų emocijų mums čia suteikei...
Šeštadienį KT tyrimas dėl plaučių. Gal sumažins man tą prednizoloną. Kad jį kur, be savo darbelio atlieka daug pašalinių. Kerta per sąnarius, atsitupiu ką nors pavalyti ar iš spintutės pasiimti ir neatsistoju, kviečiu pagalbon dukrą, kad padėtų. Vakar į mikriuką neįlipau. Pilvelis - taukinė, veidas toks pat. Toks jausmas, kad visi riebaliukai sutekėjo į dvi vietas: pilvą ir veidą. O svoris - + tik 1 kg. Gerai, kad vyras nuostabus. Skundžiuos, kad nei šaip, nei taip atrodau. Aš gi savimyla. Dešimt su virš metų sportavau - aerobika, stepas, kikboksas. Ypač šitą mėgau. Pilvo presiukas super buvo... tai maniškis sako, už tai nė vienos raukšlės ant veido.

Visos išsilygino. Apetitas lyg jau vėl grįžta į vietą, naktimis nesikeliu valgyt.
Labai daug vaikštau, pastebėjau, kad vaikštant tinimas nuo veido atslūgsta. Bet tada tinsta kojos, tiksliau pėdos. Taip ir gyvenu ryte balerina, per pietus citrina, vakare drambliukas.

Būtų liūdna, jei ne kolegos iš kraujo forumo. Ten vienas vyriokas tokias pat problemėles gvildena...žinai, kad ne vienai man taip, yra ir daugiau tokių, nesi kažkokia išskirtinė šio vaisto atžvilgiu.
Kai tik yra laiko važiuoju į centrą, aš tokiam rajone gyvenu, kur vaikštinėti nelabai smagu. Eilinis mikrorajonas su keliais aplūžusias medeliais. Centre prasinešu (sraigės greičiu) Vilniaus gatve, užsuku kavos, atsidarė pas mus toks A&J ŠOKOLADINIŲ DESERTŲ RESTORANAS, pavadinimas skambus, iš tikrųjų tai labai jauki kavinukė, nedaug žmonių, muzika rami. Kava panaši į tokią, kaip gėriau Italijoje. Tai ten pailsiu, paskaitau spaudą, tada pas vyrą į darbą ir namučių kartu. Nuo gegužės 1 d. aš jau dirbantis žmogiukas. Mano darbo grafikas laisvas. Dirbu namučiuose. Yra darbelio, skambutis, padarau ir vėl laisva. Vienu žodžiu, gyvenimas gražus ir puikus.