Maitinti krūtimi ar ne?

Kadangi supratau Meinos komentarą, kaip palinkėjimą nepastoti, mano reakcija/komentaras galėjo būti tik toks, koks ir buvo.
Papildyta:

O kas turėtų nuspręsti už pačią mamą: 1)kas geriau jos vaikui 2) kas geriau pačiai mamai

Jau ir aš buvau pasiutusi ant SOSKĖS, kai parašė, nevykūsį komentarą, bet perskaičiusi Olestos atsakymą nebesikartosiu , nes nėra žodžių , nerandu jokio atsakymo į jos komentarus, nors ir nesu visai siauro akiračio

Tai ka cia atsikraustet gincytis . Jau trys temos privarytos apie tai, su keiksmais, griausmais ir izeidinejimais, kam to reikia . Nesuprantu ir as to nenoro maitinti, bet kiekvienam savo, tik man keista kad puolat del jog palinketa nepastoti (bent jau kol poziuris nepasiketes) merginai, kuri pati aiskiai pripazysta neturinti motinystes instinkto - as pati nuosirdziai linkiu jai nepastot kol neatsiras tas instinktas - kitaip vargse ji pati bus - kentes augindama vaikuti, o dar didesnis nelaimelis bus mazylis (nekalbu vien apie zindyma). Juk irodyta jau ir seniai, kad vaikiukui iki 3 metu reikalinga pilna, normali seima, o ypac mamos rupestis ir buvimas salia (juk ne veltui dabar sudaromos salygos net iki 2 metu sedeti namie ir nenukenteti finansiskai). Kam reikalingas vaikas, jei neori jo, nenori ji auginti, rupintis ir perleidi visas tas teises auklems, mociutems ir pan (jos savo vaikus juk jau isaugino)

kriste2, nenoras auginti , tikrai nera lygus norui kazkur iseiti, kazka paveikti, kazkur pakeliauti, pasilinksminti ir pan.
tiesiog, manau, nereikia i ta motinyste ziureti sitaip perdetai.

Faktas. Nu rimtai - jei nenori atsiduoti visiškai iki paskutinio siūlo vaikui, tai jau viskas? Bloga motina, išvis nemoteris ir monstras?

Reikia būt egoistėmis. Aišku su protu. Bet sveikas egoizmas niekam dar nepakenkė. O perdėtas aukojimasis - taip. Vaiko reikia žiūrėti, reikia stengtis duoti kas geriausia jam bet nekankinat savęs. Taip ir su maitinimu - jei viskas sklandžiai vyksta, jei moteriai tai nesukelia neigiamų emocijų, teikia džiaugsmą - tada maitinkit savo pienu, viskas gerai ir pagirtina. Bet jei jau moteris per ašaras ir kančias maitina, vien dėl to fakto kad maitina MP, bet jai iš to jokio džiaugsmo, jokios laimės, tik blogos emocijos - nemanau kad tai gerai. Tada jau geriau mišinukai ir laiminga mama, kuri savo vaikui gali duot vien geras emocijas.

Turiu draugę kuriai maitinimas buvo kančia. Bet maitino. Ir pro sukąstus dantis , ašarodama piktai šnypšdavo savo vaikui "Tu ėsi ar ne, kiek ėdi nepriėdi, kiek dar mane kankinsi". Galop vyras nebeištvėręs pareikalavo, kad nustotų maitint jei jai tokia kančia. Na pasipriešino kiek, bet pradėjo duoti mišinukus. Žinokit po kokio mėnėsio susitikus nebepažinau - atsigavo, tarsi pražydo. Iš pamėklės pajuodusiais paakiais ir nuolat burbančios tapo linksma, smagi. Ir vaikutis tapo nebetoks dirglus, ir vyras naktimis padeda - pamaitina vaikutį, ir išeiti kažkur gali. Sakė kad atsigavo, ir motinystė tapo džiaugsmas o ne kančia.

Noriu ir as kazkur iseiti, kazka nuveikti ir tikrai nera neimanoma su vaiku to daryti - mer ir atostogaujam su vaikais, ir pavazinejam po Lietuva ir po pasauli - jie tam netrukdo, esam isvaziave vieni - tai man truko vaiku - nuolat maciau tai - kuo jie butu dziaugesi, ka butu nuveike ar isbande. Jei dar besilaukianti sneka - kaip nors issedesiu namie kokias dvi savaites, o paskui eisiu dirbt - nes laiko gaila praleisto dermai namie su vaikais - tikrai ne normalu - kam jai tu vaiku tada. Nesmerkiu nenoro ju auginti, o tokia neatsakomybe juos pagimdzius . Sutinku kad norisi kartais pabuti su vyru tik dviese, ar nueiti kur kartu be vaiku, aisku jei yra galimybe - tada organizuociau dvigubas atostogas - tik sau ir su visa seima, deja, ne visada iseina kaip nori - lieka tik seimos atostogos. Beje siemet prie juros vaziavau as viena su vaikais - mazoji nuolat prisimindavo tetuka, o dickis pareiske - cia visai ne atostogos - tiesiog jura aplankem, nes tecio nebuvo kartu
Taip pat nesmerkiu nenorinciu maitinti, tiesiog manau kad bent jau pirmaisias menesiais MP tikrai labai svarbus mazyliui, bet cia jau kiekvienos reikalas . As noriu kad mano vaikai turetu visa kas geriausia, jei tai priklauso nuo manes
Papildyta:

Daugumai zindymas nera kancia, jei pasidaro - tai tik del klaidingos pradzios, nesuteiktos informacijos laiku ir blogu sprendimu. Jei nepabandysi - nezinosi - kancia tai ar ne .
Zinau moteri - kuriai apskritai vaikai yra kancia, nesusipratimas ir pan, aisku ji ju ir neturi (jai jau netoli 80 metu) - saunuole, apsisprende negimdyti ir nekankinti zmogucio ir saves, tai tikrai pagirtina, protinga, issilavinusi moteris suvoke kitaip savo misija ir prigimti, o net tik - noriu vaiko ir nezinau kam jis, nenoriu nieko keisti savo gyvenime ir pan.

Tai nejaugi jau jus cia nuspresit, kas mano vaikui geriau? Pati mama zino, kas geriau ir jai, ir vaikui.

Be visu kitu isvardintu priezasciu, man dar baisiai atrodo tie skausmingi maitinimo nutraukimai, kai ir vaikas kankinasi, ir mama. Pacios juk rasot, kaip sunku. Todel AS TURIU TEISE net nepradeti.



Va butent, kad vaikui reikalinga meile, buvimas salia, bendravimas, ir nebutinai maitinimas! Pavyzdziui, as nesuprantu tu mamu, kurios raso, kad tik savo krutimi gali nuraminti kudiki, kad tik taip jis jaucia bendravima ir pan Noredama nuraminti vaikuti, as su juo kalbeciausi, apkabinciau, juk tam nebutina maitinti, kad vaikas jaustu mamos meile

Ir visiska nesamone, kad jei nenori maitinti krutimi, tai PRIVALAI nejausti motinisko instinkto. As, pavyzdziui, vaiku noriu, bet vaikas man - mazas zmogutis, asmenybe, o ne vien maitinamas objektas.

O tu turi vaiku
mes nenuspresim kas geriau tavo vaikui, neturim tam ir teises , bet yra juk yrodyta kas geriausia vaikams ir kodel net
Aisku, kad yra ir alternatyvu nuraminti kudiki, bet jie kazkaip greiciausiai nusiramina zysdami Kalbames ir apsikabinam ir mes, ir dar kaip, bet nori ji to puko ir gana, o del nujunkymo - kol kas tikrai neturejau bedu - anksciau nenorejo ji atsisakyti - dabar pamazu jau susitariam be asaru ir pykciu (baiginejam pamazu ta procesa)
Del instinkto neturejimo - nieks nesako kad nenori zindyt - neturi jo, ten pati mergina pasake kad jo ji neturi ir nemano kad kada atsiras, nereik visko prisitaikyti asmeniskai, bet rupestis kudikiu ir zindymas yra susije ir yra tam tikra motiniskumo instinkto dalis - nori - gali neigti tai. Bet jei: nenoriu buti kiauras dienas su vaiku, nenoriu zindyt, nenoriu augint jo, nenoriu del jo naktimis kilotis, nenoriu keist sauskelniu ir t.t. Naturalu kad kyla klausimas - kam tada noriu vaiko

jei turite pakankami pieno, ramiai be stresų gyvenate, o ir kitos aplinkybės palankios, maitinkite pati. Naudinga ir jums ir svarbiausia jūsų vaikučiui. Bet jei nuolat neišismiegate, mažai pienuko , pervargusi, nemaitinkite ir tikrai jau nesijauskite kaltos. VAIKUI GERAI KAI MAMAI GERAI

Ne, vaiku dar neturiu, taciau galvoju apie tai

Galvoju ir apie tai, kaip ji augintume ir panasiai. Pavyzdziui, kiauras dienas buti su juo turbut pavargciau, bet jei taip mastau, nematau tame baisios problemos Juk galeciau kazkaip spresti sita problema. Nenoreciau ir keltis prie jo daugybe kartu (nors suprantu, kad karts nuo karto reiketu atsikelti) - stengciausi ji ismokinti ismiegoti visa nakti Nenoriu ir zindyti (nesakau, kad taip buna visoms zindancioms, bet gana daznai pasitaiko, kad zindo, ramina save, kad viskas gerai, bando nekreipti demesio i nutysusias krutis, kencia maitindamos nakti po kelis kartus, taip sudeda visas viltis tik i vaika, nes savo gyvenimo kaip ir nelieka, o po to prasideda priekaistai paaugusiam vaikui - tu ka, jau is namu nori iseiti?, as tiek del tave padariau ir t.t.)

Jei maitinciau, tai tik jei labai reiketu, ir kiek galima trumpiau. Ir nemanau, kad del to buciau bloga motina

Del nujunkymo - smagu, kad jums lengvai sekasi, bet paskaicius kitu mamyciu pasisakymus, apie baisius rekimus nakti, kaip nepavyksta ir panasiai, tikrai nesinori pradet.

Dar negimė turbūt toks vaikas, kuris būtų atsparus 100% infekcinėms ligoms, kuo jį bemaitintum
ir ar manot, kad nepradėjus maitinti, tos krūtys nebūtų užsidegusios? Tai kur tas pienas pasidėtų, išgaruotų kaip šventa karvė? Paskaudėjo kelias valandas, tai dėl to aš turėjau nutraukti maitinimą? Nu jau ne....juk jei aš einu į parduotuvę, tai aš renkuosi tuos produktus, kuriuos aš noriu valgyti, o ne tuos, kuriuos man bruka pardavėja. Tai kodėl aš turėčiau bent dėl vienos kokios nors, kad ir menkiausios priežasties neleisti savo vaikui pasirinkti
Man tai būtų gaila mokėti pinigus už sintetinius mišinius, turint savo pieno. Nei tau buteliukai, nei Tau keltis naktį daryti, šildyti, plauti, sterilizuoti. Motinos pienas visada paruoštas, apie kokius pajuodusius paakius kalba? Padavei papulį, pačiunkė ir toliau miega. O keltis, eiti į virtuvę daryti mišinių nei tau surūgo, nei tau per karštas, nei tau sušoko gabalais ar dar kas...mano grupiokės tryse su savo krūtininiais vaikais po 5 valandas deginasi parke, vaikiukai miega pavėsyje, mamos prisineša žurnalų, pavalgyti ir smagiai leidžia pusdienius. Nusitraukia namie pienuko, įsimeta ir pramogauja sau, ir vaikams ir joms gerai Nusitraukiant pieną skauda vos kelias dienas ir tai skauda ne krūtinę, o gimdos raumenis, nes jie susitraukia, bet tai nėra priežastis atsisakyti maitinimo, nes viskas savaime susitvarko taip, kad jei mano teisė rinktis maitinti ar ne, tai ir vaikas turėtų turėti teisę pasirinkti ką valgyti

Sutinku

Jei man skauda, nepatogu, busiu pikta, o ar tokia mama gera vaikui, kad ir maitinanti krutimi?