Tėvų karšinimas (2)

#253
QUOTE(Radvyle @ 2008 08 20, 18:46)
Senam ligotam žmogui dažniausiai tas pats, kas jį mato vonioje ir kaip jis atrodo - sakau iš patirties  doh.gif  O jeigu pagrindinė liga - senatvinė dimensija, tai iš viso nėr apie ką kalbėt... Slaugos ligoninėj ne vieną mačiau be pampersų lakstantį ir naujų neleidžiantį užsegt.
O dėl to pasiaukojimo ir nenorėjimo, kad tave vaikai slaugytų, tai manau, kad su laiku viskas keičiasi ir dauguma šešiasdešimtmečių vis dėlto nenori būti vežami su rogutėmis į mišką  rolleyes.gif Kaip sakant akis už akį - jei jie savo tėvus žiūrėjo, tikisi ir patys to paties sulaukt. O jeigu ir nežiūrėjo tai vis tiek pamąsto, kad būti vienam ligos patale senatvėje būtų baisu.

Vienam senam ligotam tas pats, kaip jis atrodo, o kitam – ne tas pats. Be to, didžiumos 60-mečių tikrai nereikia dar „vežti į mišką“. Dažnas jų pats slaugo savo tėvus. 4u.gif Xmigliux Kalbėjo apie savo anytą, kuri dar ne tokia ligota (su ja dar galima kalbėtis), bet stambi. Savo mamą sauskelnių pakeisti keliu rytais ir vakarais dviese (kol ji apsnūdusi). O jos tik 60-t kg. 4u.gif Ir gerai, kad kol kas galiu sau leisti būti dviese. 4u.gif


Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Simense: 20 rugpjūčio 2008 - 20:50
#254
QUOTE(Simense @ 2008 08 20, 21:48)
Savo mamą sauskelnių pakeisti keliu rytais ir vakarais dviese (kol ji apsnūdusi). O jos tik 60-t kg.  4u.gif Ir gerai, kad kol kas galiu sau leisti būti dviese.  4u.gif

Toks svoris slaugomam žmogui ir slaugytojui - tikras džiaugsmas. 4u.gif Močiutė kulminacijoj turėjo 100 su virš, o ūgis jos buvo vos 160cm. Na tartasi buvo ir su gydytojais, visokie dalykai bandyti, bet svorio sureguliuoti esant dideliam apetitui ir minimumui judėjimo - neįmanoma doh.gif Jeigu kas imdavo sakyt, kad va svoris per didelis, reikėtų mažint - turėdavome tris paras košmaro namuose - bando prisiverst nevalgyt, nebegali užmigt, prasideda psichozė ir visur krūvos šlapių kelnių doh.gif doh.gif doh.gif
Atsakyti
#255
aciu jums uz nuomone, ir pamastymus, zinoma gyvenimas viska sudelios i savo vezes, bet yra kaip yra. sirdziai neisakysi ir per prievarta mielas nebusi, gal su metais mano nuomone ir pasikeis, bet siandien apgaudineti saves nemoku.

beje led tos kaimynes, kai seima nuo monotonijos griuva, vaikai pradeda prikisti demesio stygiu, belieka arba numot ranka, arba kazka daryt, kad visiems butu gerai.
Atsakyti
#256
yra zmoniu kurie visa gyvenima norejo buti poniski islepe kitus verte aplin juos sokineti tik ju nuomones klausyti o jei bandai pasakyti ar padaryti tada jau bloga i bet ateina laiKAS KADA JEMS PRISIREIKIA MUSU PAGALBOS iIR TEKS JUOS PRIZIURETI MAN KITA KARTA ATRODO KAD AS NEBEGYVENU SAVO GYVENMO O TIK MAMOS
Atsakyti
#257
QUOTE(Kudle @ 2008 08 22, 20:32)
MAN KITA KARTA ATRODO KAD AS NEBEGYVENU SAVO GYVENMO O TIK MAMOS

Kai vaikai būna maži, mes rūpinamės jais, ir atrodo, kad gyvename jų gyvenimą. Bet visa tai tik laikinai. Ir su tėvais taip pat. Kai jie sensta, mes pradedame gyventi jų gyvenimą. Bet tai irgi tik laikinai. Kad ir kiek tai ilgai truktų. 4u.gif
Atsakyti
#258
QUOTE(xmigliux @ 2008 08 21, 14:25)
beje led tos kaimynes, kai seima nuo monotonijos griuva, vaikai pradeda prikisti demesio stygiu, belieka arba numot ranka, arba kazka daryt, kad visiems butu gerai.

Mūsų vaikai taip pat turi ne tik teises (dėmesį), bet ir pareigas seneliams. O visiems gerai nebus. Gyvenime ne taip jau retai tenka kažką ir paaukoti. wub.gif
Atsakyti
#259
QUOTE(Simense @ 2008 08 25, 10:12)
Kai vaikai būna maži, mes rūpinamės jais, ir atrodo, kad gyvename jų gyvenimą. Bet visa tai tik laikinai. Ir su tėvais taip pat. Kai jie sensta, mes pradedame gyventi jų gyvenimą. Bet tai irgi tik laikinai. Kad ir kiek tai ilgai truktų.  4u.gif

Svarbu suprasti, kad tai yra tavo gyvenimas, neatidėti jo vėlesniam laikui, o bandyti suderinti. Kartais ligoniai visiškai uzurpuoja artimųjų gyvenimą, visą jų laiką, bet reikėtų jo pasilikti ir sau, nes kito laiko gali ir nebebūti, juk tai, vis dėlto, ir mūsų gyvenimas. Mylėti ir prižiūrėti tėvus reikia, bet nebūtina jų lepinti. Turi būti aukso vidurys, kitaip prarasim asmenybę, patys tapsim našta kitiems artimiesiems. Labai dažnai sau primenu, kad gyvenu šiandien, šiandien privalau rasti, kas mane džiugina, dėl ko esu laiminga, nes rytojaus gali ir nebūti.
Štai šiandien susidūriau su nauja situacija (jaučiu, ilgai vartojamų nuskausminamųjų rezultatas): įeina į kambarį mama persigandusiu veidu - nukrito nuo sienos paveikslas, kabantis prie jos lovos, reikia kažką kviesti, senelis ištraukė tą paveikslą, bet gal reikėjo nejudinti...gal sapne, o gal ne, lyg girdėjus žodžius, kad čia buvo kitas planas, po to trenksmas...
Kol aš susigaudžiau, apie ką kalba doh.gif . Pairodo, ji mano, kad reikia kviesti policiją, nes čia buvo pasikėsinimas į jos gyvybę... Atrodo, išsiaiškinom, kad nesąmonė, bet nesu visai tikra. Kokia sumaištis turi būt žmogaus galvoje schmoll.gif ?
Atsakyti
#260
o mano situacija tokia uzejo mamai liudnumas tai sodinu tai guldau ir taip kas 15 20 min tai as tai vaikai tai vyras o jai vis blogaibir blogai tai kojas pakeliam tai nuleidziam tai ja pastatom tai paguldom tai pasodinam sve ria ji 100kg pati vos pakruta vyr as su vaikais nuejo kambario remontuot o as vpietu daryt tai tik pradejau skusti bulves ji saukt as pas ja paduok gert padaviau vel i virtuve vos spejau nuskusti10 bulvyciu ji vel saukt nuklok nuklojau pasakiau mama darau valgyt pakentek pagulek o ji jei tu neateini pas mane tai as einu i pensionata parduodu nama ir iseinu o tu su savo vaikais i siukslyna arba kas nepatinka tai skambineja kaimynams ir skundziasi
Atsakyti
#261
QUOTE(Kudle @ 2008 08 25, 20:52)
o ji jei tu neateini pas mane tai as einu i pensionata parduodu nama ir iseinu  o tu su savo vaikais i siukslyna arba kas nepatinka tai skambineja kaimynams ir skundziasi

Pasitaiko ir mums akimirkų, kai pareiškia, kad nori į pensionatą (gal tik man geriau, nes jie gyvena mano namuose, o ne aš jų). Pradžioje bandydavau paaiškinti, kad ten bus tik blogiau, niekas tiek nelakstys, nenešios vandens, kuris, tai per šaltas, tai per karštas. O dabar atsakau, kad pasidomėsiu, kur yra laisvų vietų... Su tuo šantažas ir liovėsi. Gal ir tau reikėtų pabandyti, netgi nuvežti apsižiūrėti į tuos, kurie prieinami mirksiukas.gif .
O dėl kaimynų, kurie patys to nepatyrę, tai pasmerks, bet yra ir tokių, kurie labai gerai supranta, kaip viskas vyksta ir susitikę tik užuojautą pareiškia. Labai svarbu neimti giliaiį širdį ir kiek įmanoma nesiduot, kad ligonis piktnaudžiautų. Tiesiog pasakyt, kad mes tave labai mylim, bet turim ir savo gyvenimą, savo pareigas, savo sveikatos problemų, todėl rūpinamės kaip galim, bet nuolat stovėti šalia nėra galimybės. Stiprybės tau 4u.gif .
Atsakyti
#262
aciu uz supratinguma Una Li mama nuvezti nera taip paprasta ir dar viena beda mama uzrase testamentu savo namo dali tai uztat sokdina kaip gali kaimynai tai supranta bet manuo sesuo ne net nesisneka su manim tai va kokia situacija as net prazilau
Atsakyti
#263
QUOTE(Kudle @ 2008 08 25, 22:12)
kaimynai tai supranta bet manuo sesuo ne net nesisneka su manim  tai va kokia situacija as net prazilau

Sesės labai pasitaiso, kai tenka pačioms kurį laiką pažiūrėt ligonį - pavyzdžiui jums reikėtų išvažiuot, kad ir nervų pataisyt ax.gif , o sesuo tegu pasiima atostogų ir atvažiuoja pakeist tavęs savaitėlei.
Atsakyti
#264
tai turbut as jas abi rasciau negyvas nors mamai sakau kaip uzeina kartais as bunu nengera o kartais ji nors ja mato karta savaitej apie dvi valandas bet neilgiau nors po jos buvimo dazniausiai buna nerviniai priepoliai
Atsakyti