. Šiaip tėvelis demonstruoja įprastą stiprybę priimant gyvenimo smūgius, kartais randu apsiverkusį, pasigenda senų draugų, bet laikosi iš paskutiniųjų. Pašnekesiai su juo savotiški - keletą kartų perpasakoja tądien girdėtas žinias, ilgiau pabendravus nukrypsta į prisiminimus, kaip grįžo į Lietuvą po lagerio, bendro gyvenimo pradžią, nei vaikystės, nei dabarties neprisimena, nepamena, aplankiusių žmonių arba abejoja ir kaskart iš naujo klausia ar tas ir tas buvo laidotuvėse. Labai pasiilgsta bendravimo, bet jei paskambinam kam iš giminių ar draugų (irgi bendraamžių), po poros minučių pokalbis pasibaigia... Gal reikėtų kasdien su juo po valandą pasišnekėti, bet sukčiauju, nerandu jėgų, paliekų jį viena su radiju ar TV 
, tik rūpinuosi aptarnauti...
Ir net kelis kartus. 
, kad kvėpuoti reikia per burną, tada mažiau pykina, nes burnoje nėra kvapo receptorių, tikriausiai jau patyrei. Man kartais tenka praplaut pridarytas kelnes, nes senukas nesusitvarko su paleistais viduriais (visą gyvenimą būdavo užkietėję), o tai periodiškai atsitinka - ne pats maloniausias darbelis. Gal dirbančios slaugos ligoninėse ką patars.
Taigi kai susitaikai, kad ,,taip yra ir kitaip nebus'', viskas pasidaro natūralu. Ir dabar net smagumą jaučiu, kai viskas ten švaru, ir nebeieeškau, kad kas mane pavaduotų. Juokinga, ne? 
Šiaip dirbu su pirštinėm. 
Dėl to ir susinervijau. Net prieš slaugę kartais gėda būna - jai kad nors kas. 
Dėl to ir susinervijau. Net prieš slaugę kartais gėda būna - jai kad nors kas.
O penktadienį grįžus po darbo, mamai pakilo temperatūra. Galvojau dreba iš nervų rankos (buvo šiek tiek nerami), o pasirodo temperatūra 38 ir dvi dalys. Išmiegojo beveik dvylika valandų vėl (vos įstengėm pakeist sauskelnes). O šeštadienį paaiškėjo, kad jai plaučių uždegimas. Bevežant greitąja, sodinant ant jų ratų, mamai kažkaip susisuko kojos, spustelėjo greičiausiai į kokius atsikišimus, ir sutraiškė kojos raumenis, beveik delno dydžio. Dviejose vietose nuplėšta plačiai oda, lyg kokio pomidoro odelė. Vaizdas kraupus, prieš akis ir dabar stovi. Net ir plaučių uždegimas į antrą planą nuplaukė, kai taip. O svarbiausia, kad visa tai pastebėjom tik tada, kad priėmime reikėjo kardiogramą daryt. Atrodė, kad kraujas netekėjo (sako, kad traiškytinėms žaizdoms nelabai teka), bet kai namie ploviau kelnes, tai kraujo buvo upeliais. Kelnės tamsios, storos, tai susigėrė ir nesimatė. Žaizda tokia, kad sunkai gis, nes nepjautinė, o tokia. 
Plaučių uždegimas tokiam žmogui gali būti paskutinė liga, ir kraujo užkrėtimas taipogi. Juo labiau, kad į tą žaizdą rimčiau niekas nepasižiūrėjo. Traumatologas tik žvilgetlėjo, susakė vaistus, kuo tepti (sako, atsiminsit?), nieko neparašė, atseit, gydykitės patys. Gal jis nesuprato, kad mes ne vien dėl žaizdos atvažiavę, ir namo nevažiuosim?
