Tėvų karšinimas (2)

Pražylame mes ir ,,eilės tvarka'', nebūtinai dėl tėvų, nors gal tai ir sutapo. O kiek laiko mamą tu jau prižiūri? Ir kokia mamos ligos diagnozė?

Labai pažįstama situacija. Bet ji jau mums praeity. Viskas praeina. Praeis ir šitai. Tik svarbu ištverti. Kiekvieną dieną vertinti kaip naują ir vienintelę. Tik taip galima atlaikyti. Ir džiaugtis, jei artimieji (šeimos nariai) nors kiek padeda.
Papildyta:

Kai žmogus sąmoningesnis, tai svoris kad ir 100 kg yra toks pat, kaip 60 kg besipriešinančio žmogaus. Mano mama nemėgsta keistis sauskelnių, tai ji įsitempia kaip spyruoklė, pakelia kojas aukštyn ir visiškai nesistoja ant žemės, turi visus tuos 60 kg savo rankose ir laikyti. O darbo atlikti tokiu atveju neįmanoma, kol neprisikalbini žengti žingsnelį (nes tik tada ji išsitiesia). Tos 15-ka minučių šios procedūros pavirsta visa amžinybe tris kartus per dieną. Baisiai čia 15 minučių, ar ne?
Galima, aišku, keisti ir gulinčiai, bet tada žmogus visiškai nejudės, o tu vis tiek murkdysies tame (jau didesniame) sauskelnių turinyje (nes mes dar vis tik didelius reikalus atliekame ant specialios kėdės).

Sveikutės visos!
Kudle , visgi patarčiau griežčiau su seseria. Išvažiuokit su šeima bent savaitgaliui. Situacija ir man pažįstama. Kol stogas važiuot nepradėjo, ir aš viena viską galėjau. Kai dabar žiūriu atgal - kuriems galams?! Kad brolis daugiau ir ramesnių atostogų turėtų? Kai galiausiai su velniais ir perkūnais taškus sudėliojome, paaiškėjo, kad jis į pagalbą nesisiūlė, nes "aš nieko nesakiau".
Išvada - reik sakyt. Ir daryt. Kai jau sutarėm, jog rūpesčius dalijamės, surado slaugę. Nesipurto kitokių smulkesnių įsipareigojimų. Aš vasarą buvau atostogų su visa savo šeima. Be abejo, didžioji naštos dalis vis vien ant mano pečių, bet tokia pažeidžiama ir nestabili jau nebesijaučiu.
Ir gali nesijaudinti, grįžusi rasi gyvas. Ir, ko gero, labiau vertinančias tave ir tavo rūpestį. Šantažui nieku gyvu nepasiduok. Nori į pensionatą? Daryk, kaip Una Li rašo - pasidomėk laisvom vietom.
Aš irgi pražilau prieš dešimtmetį, mamą karšindama... Per metus nubalau... Jau net pamiršus buvau, kad tiek metų dažyta Ai, bala nematė.
Žiūrėkit savęs, merginos. Pačioms sveikatos dar oi kiek prireiks

oi mergaites aciu jums uz labai labai gerus zodzius ir patarimus man to tai labai reikejo mano mamos charakteris yra labai sunkus kad nepakentes nepalauks jei uzsimane ko tai turi but viskas pagal ja ir tuojau pat nesvarbu ar tu valgyt darai ar valgai ar net esi tualete zinau kad praeis tos blogos dienos bet kartais buna taip sunku kad butinai turiu issipasakoti issilieti lyg ir lengviau pasidaro tada ir 100kg atrodo lyg pukas ir daug darbu galiu nuveikt mano mama serga parkinsono liga rigidine forma iv progresavimas po abieju kelio sanario protezavimo o apie atostogas man net galvot nedera todel kad as paveldejau 4 kambariu nama ir puikiai zinau kad niekas jos uztat neziures o antras dalykas dar tik puse metu kaip ja priziuriu galiu pasakyti aciu tik savo vaikams kurie mane isleidzia i turgu apsiprekinti ir vyrui kuris padeda ja nunesti i vonia i lauka ir kai susirgau pabuvo su ja
Papildyta:
Simense ar ir jus globojate mama

Patikėk, visai neblogo charakterio ligoniai sugeba jį pasigadinti per laiką . Aš irgi turiu bėgt iš tualeto, jei mamai jo prireikia, nesvarbu, kad vidury proceso .
Apie atostogas visiems dera pagalvoti ir namas čia ne prie ko. Juk tėvus globotume, net jei ir nieko nepaliktų. Galiausiai, galima ir sumokėti už tą laiką (proto ribose), jei sesei atrodo, kad jai nepriklauso rūpintis mama net ir trumpą laiką. Tai, kad tu tik pusmetį ją prižiūri, dar nereiškia, kad nežiūrėsi n metų. Kada tik įmanoma, naudokis artimųjų pagalba, kitaip neištversi.

labas visoms negaliu nuo jusu atsiskirti,vis lendu ir lendu matau visos laikotes optimistiskai,dziaugiuosi del to.taip ir laikikites nepasiduokit ,o as is jusu semios stypribes ir gerumo aciu jums kad esate ir kad dalinates patirtim ir ismintim kaip isgiventi

Yra speciali kėdė asmeniniams reikalams. Kainuoja apie 160 Lt arba neįgaliesiems galima gauti nemokamai. Jeigu senukai negali palaukti, tokį sostą jiems reikia įtaisyti kambaryje, ir problema bus išspręsta.

[
Ji turbūt ir gyvenime buvo ryžtingo charakterio. Tiesiog žinok, kad tau reikia ištverti n dienų, kurios vis tik kažkada pasibaigs. Kiekviena liga turi savo fazes. Mano mama irgi mane labai šokdino, negalėjau įtaikyti žodelio, teko jai pabūt ir slaugos namuose. Pavasarį buvau porą sykių parsivežusi, neturėjau nė minutėlės laiko - tiek dėmesio ji reikalavo, galvojau, kaip ištversiu. O kai parsivežiau vasarą (dabar jau suvisam, manau), ji jau buvo kitokia. Beveik vien tik sėdi ir guli. Kita ligos fazė. Aišku, parodyti, kad esi pavargusi, negali. Vakar paslika dėl skrandžio gulėjau, o ji norėjo vaikščioti (reikia vedžioti). Tai man pasakius ,,na, juk matot, kad aš negaliu, blogai jaučiuosi'', jos reakcija buvo tokia, kokią jau senokai mačiau. Pradėjo mėtyti ir mušti daiktus. Vos nuraminau. Žodžiu, su senatvinėmis ligomis reikia apsišarvuoti kantrybe, nes tokie ligoniai į mažiausią slaugytojo nepasitenkinimą reaguoja audringai. O tada tik pačiam slaugytojui blogiau.
O tai, kad padės broliai ar seserys... na, gal tik laikinai ar tik iš pradžių. Ilgainiui visiems atsiranda nuovargis ir visi dingsta į krūmus. Padėti gali tik tavo pačios šeima, ypač jei turite nors šiokią tokią materialinę kompensaciją. Neisorientuok per daug į turtą. Jis tik šiek tiek palaiko morališkai, bet nekompensuoja to vargo, kurį tenka patirti dėl tėvų senatvės.
Būtų gerai apgalvoti visas galimybes, ką reikėtų daryti, jei netektumėt to mamos duoto turto, tada ir krizinėmis situacijomis būtų lengviau. Nesijaustumėt tokie pažeidžiami. Pamąstyk ir apie tai, kad ir išvykę į užsienį žmonės gyvena. Tai irgi galimybė.

Reikėtų pagalvot ir apie tokią (tikriausiai neišvengsim būtinybės anksčiau ar vėliau). Kol kas, manau, atsisakytų dėl papildomo kvapo kambary, nes dar turi jėgų nueiti iki tualeto. Gal žinai, kur jų galima įsigyti?

Nemokamai tai gydytojas turėtų parašyt siuntimą (sako, per pusę metų gaunama nauja, o iki tol, kokią turi). Mes kol kas naudojamės padaryta iš senos kėdės su plastikiniu puodu su dangčiu, kurią pertvarkėme prieš kokius 7-erius metus, kai mama buvo koją susilaužiusi. Nes per pusę miesto nusikapstyti neturiu laiko (o gal kol kas ir būtinybės, nors siuntimą turiu ne tik tai kėdei). Mama tos kėdės irgi nemėgo, kol lengviau vaikščiojo, vis laužydavo durų rankeną, kad įleisčiau, kai būdavau užėmusi ), neveikdavo jokie įkalbinėjimai pasinaudoti ekstra atveju savąja. Bet man bent būdavo legviau, nes žinodavau, kad tai – jos pasirinkimas, aš padariau viską, ką galėjau, kad spręsčiau problemą. Be to, juk tie dviejų „susidūrimai“ ne taip dažnai ir būna – tąsyk kambarį galima ir pavėdinti. Turint galimybę, tokią kėdę galima laikyti ir kokiame netolimame sandėliuke, jei jau tokios sąlygos. O šiaip dabar žiemai galvoju (nes jau WC pasidarė „per toli“) apie kažkokią ištraukiamąją ventiliaciją, nors ir vietinės reikšmės, kokį vamzduką pro orlaidę. Anksčiau, kai sauskelnės būdavo tik nakčiai, iš ryto skersai išilgai padarydavu skersvėjuką 5–10 min, juk vis tiek iš po nakties kambarys pridūsta, ypač žiemą.
O nupirkti naują kėdę pas mus galima Ortopedinio vaistinėj arba Puodžių gatvėj (Senamiesty).
Visokiems kvapams panaikinti naudoju tradicinius kambario purškiklius.

Sveikutes,

turiu problemėlę ir kol kas nežinau kur čia ko ieškoti, tad bandau pirmiausia pas jus pasidomėti. Situacija tokia, kad reikia žmogaus, kuris pusę dienos galėtų būti šalia ligonio. Mano mama dirba, o jos vyras serga. Liga tokia, kad jis pats neatsikelia, tad priežiūra tokia, kad jei norės sėdėti reikia padėti atsisėsti, jei norės atsigulti, tuomet padėti atsigulti. Realiai tos priežiūros nedaug, bet suprantu, kad surasti žmogų pusdieniui lengviau nei porai valandų. Jei turite kokių minčių kaip galėčiau surasti tokį žmogų, o gal ir žinote kas norėtų tai daryti, būčiau dėkinga už bet kokią info.

Smilkalai geriau panaikina ligonio kvapą nei purškikliai, tik reiktų uždegti tuščiam kambaryje, nes nuo jų galvą žmogui gali skaudėti, jei daug prisikvėpuos.Ir kvapas turi patikti.