Tėvų karšinimas (2)

privalo tikrinti visais atvejais

Nelabai ji didelė jau radijo ar televizijos klausytoja. O ir kažin ar pasiklausęs eilinių žinių, žmogus tampa ramesnis? Arba žiūrėdamas ištisai televizorių. Ką? Kovinius filmus ar melodramas? Ne, ji nelabai žiūri, norėdavo būt kartu (o kiek įmanoma ištisai būt kartu?) Na, nebent koncertus, bet tada ji dainuoja, ir tai ne visada būna gražiai. Mėgsta dainuot kartu su gyvu žmogum (šiaip gyvenime mėgo dainuot ir dainavo gražiai), bet ištisai to nedarysi.
Bet va Marijos radijo ji, atrodo, šiandien lyg ir neklausė (nors buvo ilgai įjungtas), bet ji buvo nepaprastai rami – nuolankiai leido atlikti visas procedūras. Žiūrėsim ar ilgam toks poveikis, ar tik sutapimas.
Papildyta:

O kas kiek laiko?

Kol kas išrašė tabletėmis.
O aš galvojau, kad tavo toks "mandras" stilius .


Tas Marijos radijas yra nuostabus dalykas vienišiems, sergantiems, gaila, kad ne visur girdisi... Mano tėvukas tai taip ir žiūri (dar ir klausosi per radiją) visas žinias, paskui visus kriminalinius serialus (Volkeris, Reksas), gerai, kad bent melodramų nežiūri. O paklausk kokios informacijos, kuri tau rūpi - nežino. Įsimena kokį vieną epizodą iš žinių ir paskui visą dieną pasakoja, kaip naujieną .

Bet netikrina

tyliai beldziuosi i jusu buri.... Turim ir mes mazyte babyte (taip anukai ja vadina ). babytei 78, jau keli metai serga parkinsonu, pries Kaledas patyre insulta... iki tol budavo iki parduotuves kartais nuslepsi, iki musu ateina (gyvenam beveik gretimuose namuose). bet ir tai labai daznai tik mamos jai riekdavo, nei pas drauges nueidavo tik mama kviesdavos.
kai buvo reabilitaciniam, labai stengesi kaparnotis, nors buvo silpnute, is esmes nei kalbos nei galuniu is jos insultas neateme, gal viena rankyte kuri nuo parkinsono vis padreba dar labiau susiplnejo... baisiausia kad ateme galvele. ji mano mamos mama. atrodo, kad mociutes galvoj nebeliko nieko isskyrus dukra. jau kai gulejom reabilitaciniam, palatos drauges budavo lazdavoja mociute kad be dukters ji nieko negali.
mociutes ir seip charakteris ne dovana... o dabar baisu ziureti kaip mama moraliskai vysta. as paskaitau jusu ir kaip zaviuosi tuo teigiamu nusiteikimu, svelniais zodziais. pas mus atrodo kad viskas tik baisiausia kancia. mama pas mociute turedama laisva diena lekia dukartus, dar kiek kartu skambina as nezinau. ir as suprantu mociute kaip jai sunku. viena ji niekada nebuna - gyvena su sunum ir jo zmona. sunus daug metu geria, todel is ju paramos labai mazai.
mama smukdo tas,kad tik paskambinus mociutei pirmas klausimas - kada ateisi? kai ateini ir kalbini, ka veike t.t. visada tas pats atsakymas: tai taves laukiau. o iseinant kiekviena karta iki skausmo veriantis balsas "pabuk dar" "nakvok"... mama kiekviena karta pareina vis labiau issunkta. nes nuejus dar nera isgirdus kad viskas gerai, ar bent jau kad viskas seip sau... visada viskas tik blogiausia...
kad situacija butu aiskesne pasakysiu, kad mama dirba dviem pamainom po 12 valandu. as neturiu galimybes siuo metu daug padeti: studijuoju, dirbu dviejuose darbuose ir namo statybom vadovauju...

mama mociute labai myli, grizus po naktines pamainos numiega pora valandu ir bega pas mociute. as jau kuri laika kalbu kad gal reiktu ieskoti zmopgaus kuris galetu padeti bent pora dienu ateiti aptvarkyti kambari, pakeisti pampersa, paduoti valgyti, galu gale salia pasedeti, kad mama bent koki pusdieni galetu sau skirti. tai tiek mamos tiek ir mociutres galvose tai asocijujasi su tuo kad mociutes mes nebemylim, kad ja atiduodam svetimiem zmonem, kad jos atsisakom... o man taip mamos gaila.... ji dienos nemato. kartais paskambinus pameluoja kad kazkas svarbaus vkysta, kad negali ateiti... nu tikrai baisu....

prisideda ir finansiniai reikalai, nes brolis geriantis - pats nedirba, tai jei mama kazkoki kasneli babaio palieka, jis buna visiem padalintas, gal babos kartais net ir nepasiekia... jeigu mamos nera... tai mama turi ta kasneli didesni pirkti, kad visiem uztektu...

dar turbut nerasiau kad mociute nevaiksto. kartais buna islipa is lovos, tai nukrenta... kartais pastebim kad kazkaip keistai ji pasauli mato. buna klausia pas mama "tai kur tu mane siandien guldysi" - kai esam jos namie... kazkada pareiske kad ji gyvena liepose (medziuose...) pro jos ketvirto auksto langa matosi liepu virsunes, matyt tas ir susuko galvele... o kai paklausiam tai kaip tau atrodo ar tai ka tu matai ji gudriai atsako "apie tai nereikia kalbeti" va tau ir bobulyte

kartais man atrodo, kad ji piktnaudziauja mamos meile. buna kad jau ji beveik alpsta lovoj guledama, bet va mama pas ja tada nakvoja ir jau jai geriau buna
(suprask - gyvensi su maniom ir as busiu sveikesne).

dar turim viena beda su zarnynu. skaitem kad parkinsonas letina zarnyno judesius, ir is tiesu - ji niekada nenusitustina pati... karta du i savaite mama uzduoda laisvinamuju tabletele, ir tada jau pacios suprantat....
isbandem galybe visokiu laseliu arbateliu slyvu marmalu, senos lapu nuoviru.... niekas nepadeda, kad nors kazkiek normalizuoti sita reikala.

o mociute matyt ikyri sunui per dienas vis ko zurzdama, tai tas ka nors buna kaip drebs... o mociute gi istisai baime jaucia... tada prasideda asaru pakalnes kad ja skriaudzia.....

turbut musu istorija panasi i daugelio cia pasisakanciu, bet kaip man patiko skaityti jusu pasisakymu. nesuprantu kodel pas mus viskas kas susije su mociute turi buti tik sekinantis rupestis? o juk ji salyginai sveikas zmogus turiu omeny fizine sveikata - rankeles kojeles veiktu jeigu galvele lieptu... nera jokios mirtinos ligos ar baisiu skausmu.
jai ir veikti niekas neidomu. mama vis galvoja kokia pramoga, tai kol mama yra tai ji ir manksta daryti nori ir darka nors veikti, o visa likusi laika tik mamos laukia...

oi kaip nemazai as cia pripasakojau matyt susikaupe viskas buvo...

Sveika, Gorada Užuojautos ir stiprybės tau ir tavo mamytei...
Ne tyliai belskis, o drąsiai stok į mūsų būrį Visoms vis lengviau...
Tie teigiami mūsų nusiteikimai... Stengiamės, stengiamės kaip išgalim Nes tos kančios irgi su kaupu. Ligoniai dažnai patampa egoistais, ir nieko čia nepadarysi. Bet ir savimi rūpintis reikia. Dairykitės kokio gelbstinčio žmogaus - o jei mamos sveikata nuo tokio krūvio sušlubuos, kas tada?..
Asmeniškai aš, jei nebeįstengčiau į viską žiūrėt su humoru, tikriausiai irgi nuo protelio nušokčiau. Jau buvau atsidūrus tokioj aklavietėj - tada artimiausieji (brolis ir vyras) suskubo slaugės ieškoti. Pradžia su svetimais žmonėmis buvo sunki. O dabar... Mūsų jau beveik neatpažįsta, tai "svetimų" problemos kaip ir nebeliko.
Dar sykį linkiu stiprybės. Ir užsuk dažniau. Dalinsimės, kuo galim. Ir tikrai suprasim. Nes tie, kurie panašių problemų neturi, nelabai ir suvokia, koks tas mūsų gyvenimas.
Geros dienos!

Gorada priziureti ligoni nera lengva tai labai didziulis darbas ir nervu reik gal jums reik paiimti ir susitvarkyti globa aisku tai pinigai minimumas bet isbedos o samdyti slauge nemanau kad tai butu jos nesirupinimas bet reik surasti sazininga zmogu mama taipat samde slauge kol as negalejau jos priziureti ir nieks nemane kad tai blogai ar ja nesirupina gal geriau koks saziningas zmogus prie jos pabutu ir jai valgyt paduotu ar pamperi pakeistu negu vienai su girtu sunum buti ir laukti dukters o apie dukra tai ne nepagalvoja kad varkse pati tuoj susirks ir kas tada bus mano tetis irgi gere tai zinau koks stovis as manau jums tikrai reik ieskotis slauges o pokalbiui kai surasit slauge lai dalyvauja ir pati mociute pamatysit vilkas toks baisus nebus koki isivaizduojat mano mamai taipat buvo uzkieteje labai viduriai bet kaip sutvarkiau jos maitinima viskas susitvarke stiprybes kantrybes tau ir tavo mamai

Taip... tavo mama močiutę labai myli. Vaikus, kaip suprantu, ji užauginusi, tai ir nori atiduoti savo mamai tai, ką per savo gyvenimą yra gavusi. Jai turbūt nėra taip sunku (gal tik jaučia nežinią ir rūpestį dėl savo mamos), bent jau ji neturi kada ir pagalvoti, ką galima pakeisti. Juk negali ji slaugytojos atvesti į brolio namus (gal ir nesmagiai jaučiasi, kad jis toks), juk ten yra ir jo žmona, ir anūkai... O ir finansai, kaip sakai, nelabai leidžia. Fizinę sveikatą tokie ligoniukai dažnai turi gerą (jei insultą laikysim ne kūno liga), bet va galvelė ir kelia visą rūpestį. Ir kitaip vargu ar bus. Belieka jūsų pačių nors minimali pagalba.
Nepaguodžiau, aišku, bet suprantu, kaip tu jauties. Ir mums būna beviltiškų situacijų, ir ne visuomet mes būname švelnios, bet reikia mąstyt, ką galima padėt šiandien (nors ir papildomą kropelytę), o rytojus savimi pasirūpins.

Vakar mūsų gyvenimas pasiekė kulminaciją - kelias savaites stipriais skausmais besiskundžiantį tėvą pagaliau išgabenom į ligoninę. Mat tris naktis normaliai nemiegojęs, jis nebegalėjo priešintis. Yra vidinis kraujavimas iš virškinamojo trakto ir nekokie reikalai su širdimi (po antrojo infarkto 2001 jis šuntavimo atsisakė)

Lyg jums dar būtų maža . Tikėkimės medikai sugebės sulopyt .

Šiaip ketina perkelt į santariškes, į kardiologinį Šiandien nuvažiuojam - jam blogai, be to, visas susinervinęs, nes vakar endoskopiją skrandžio tik 12 nakties baigė daryti (dvi valandas siekė stabilizuot širdies veiklą reanimacijoje). Tai jis budintį doc. dr. išdėjo į šuns dienas Jaučiu retai tokių žvaigždūnų pas juos pasitaiko. O tyrimų atsakymų nėra, reikia laukt rytojaus. Neramu.

Labai dekoju uz silta sutikima ir palaikyma stuprybes jums

mums irgi toks kosmaras buvo nutikes pries keleta menesiu. mociute vis silpo o mes nesupratom kas darosi, vis pasiskusdavo kad sona skauda, bet ji ta daro nuolat... ji vis sako kad po insulto ta viena sona kur silpnensis liko skauda, bet kiek su daktare kalbejom ji sako kad ten sutrikimo nera... is kitos puses ir natura mociutes tokia, kad netgi jei ant jos pacios matosi kad ji geriau atrodo - zandas ruzavas, linksmesne visa - vistiek sakys kad jai blogai... tai vat po kosmariskos nakties, ryte sulaukem kada gydytoja pradeda dirbti padarem kraujo tyrima ir gavom siuntima ligoninen. taip pat issiaiskino kad nuo visu geriaumu vaistu skrandukas suestas. tada nutrauke vaistus berods nuo parkinsono, ir dar kazkuriuos.. tikrai atrodo - kur trumpa - ten truksta...

as rezgu minti kaip reiktu sutvarkyti visiska globa, tada ir pinigeliu truputi daugiau butu.. as gal kiek per juodai situacija nupasakojau, dideles bedos su pinigeliais pas mus nera. tiesiog papildomi nepamaisytu o del to kad slauge parvesti i tuos namucius - tai butas perpus mociutes, perpus sunaus, tad jokio svetimo zmogaus vedimo i sunaus namus tai va, del tos globos. tai cia skaitytusi kad mociutei skiriama pirmoji invalidumo grupe? pazystama daktare minejo kad bus kelios komisijos, zodziu painiavos nemazai. zinotkas mane tyliai baugina? mes su sese apie ta pati vis pasikalbam, ir mama tai pripazysta. atejus mamai - mociute tampa bejege, bet ar nabus taip kad prasidejus visam popierizmo maratonui ji vaikscioti prades? ji ir dabar kartais atsikelia, buna kad perrenginejant gal uzsimirsta ir strykt - atsistoja

P.S. kad ir kaip smagu kad vasara dar nesitraukia, bet as jau noreciau vesesniu oru...... sunku dirbti per tokius karscius...