Jureivio gyvenimas buvo paprastas....Parplaukia, budavo, jis paryciais i
savo uosta, paskambina zmonai, ji paruosia jam pusrycius, meiliai sutinka... Paskui jureivis stovi balkone, ruko ir masto: Koks grazus mano gyvenimas....
Bet karta nutiko taip, kad jo laivas parplauke nakti, o jis kaip tycia kiseneje nerado dvieju kapeiku paskambinti is automato zmonai.... Grizo nepaskambines. Rado zmona saldziai miegancia su meiluziu. Jureivis jau buvo begriebias kirvi, bet staiga apsigalvojo.
Isejo i gatve pasigavo taksi, nuvaziavo issikeisti pinigu, imete dvi kapeikas i automata ir paskambino zmonai. Kai atvyko i namus, ji jo jau lauke su karstu valgiu, smagi, besisypsanti.
Isejo jureivis i balkona parukyti. Masto: Stai kaip graziai as gyvenu. O, kai pagalvoji, del dvieju kapeiku galejau sugriauti gyvenima ir sau, ir jai...
Gyvenimo pamoka