Tėti, ar galiu aš iš tavo kortelės paimti 99 dolerius? Už knygą reikia sumokėti
O kokia knyga?
Na, šitas, Dostojevskis. Nusikaltimas ir bausmė.
O kam pirkti. Pas mus juk yra.
Tikrai? Koks failo pavadinimas?
Prie ko čia failas. Ji štai čia, lentynoje stovi
Fui. Čia gi popierinė knygą!
Na ir kas? Aš savo laikais, būdamas tavo amžiaus, ją perskaičiau.
Tavo laikais, tavo laikais Ten paieškos nėra. Kaip aš tavo manymu citatų ieškosiu? Garsinio palaikymo joje taip pat nėra. Animuotų paveikslėlių irgi. Tik tekstas, kuriame netgi šrifto ir to pasikeisti neįmanoma Tėti, tu ką, iš manęs mokykloje visi juoksis! Pats tokią skaityk.
Na gerai. Štai, imk DVD. Prieš penkiolika metų pirkau.
Ką tokį? DVD? O kaip, tavo manymu, aš tą antikvariatą perskaitysiu? Į politechnimos muziejų atiduok. Tu dar perfokortose Dostojevskį pasiūlyk!
Jei jau toks protingas, pasiieškok internete ir atsisiųsk dykai.
Atsisiųsti, knygą, nemokamai!?
Na, taip. O kaip dar kitaip? Dostojevskio knygoms senai nebegalioja autorinės teisės Garantuotai kur nors guli.
Tu ką, tėti! Čia tavo laikais, amžiaus pradžioje viską dykai siųstis buvo galima. Ar tu nežinai, kad jau penkti metai, kai autorinės teisės visoms knygoms, visam laikui perduotos Amerikos knygų leidėjų asociacijai. O gal tu nori, kad mane, kaip sektos narį Dmitrijų Sliarovą į belangę iki gyvos galvos uždarytu?
Bet juk Dostojevskis ne amerikietis! Prie ko čia Amerikos leidėjai.
O kam tai rūpi? Tėti, tu kartais ne antiglobalistas?
Ne, ką tu! Sūnau, gaila beveik 100-ą dolerių išleisti failui. Gal geriau klasiokų paprašyk šito failo. Pas juos tai tikrai bus. O tu jiems, kada nors, savo failą duosi.
Žinoma! Jei jie man savo Dostojevskį duos, tai kur aš jį skaitysiu?
Kaip tai kur? Jie savo kopiją pas save, namie, tu savo čia.
Na tu visai atsilikęs nuo gyvenimo. Knygą galima skaityti tik iš to kompiuterio, iš kurio jis nupirktas. Ir poliarizacijos kodas bus kitas Tėti, tiesiog duok pinigų! Aš sau nusipirksiu normalią knygą.
Na gerai. Imk vienkartinį slaptažodį, 99-iems žaliems iš mūsų sąskaitos. Mūsų laikais 100 dolerių buvo dideli pinigai
OK. Parsisiunčiau. Thanks.
Žinai ką, duokš ir man pažiūrėti Klausyk, sūnau, kokie čia paveiksliukai? Romane, lygtais to nebuvo
Žmogau, čia gi baneriai. Be banerių knyga kainuoja 699 žalius.
Atidarytame faile mirgėjo skelbimai: Axe Proffessional, 2018 šiuolaikiniai kirviai pagaląsti lazeriu; Kosmetinis salonas Gertrūda mes neleisim jums pavirsti senute; Kankina problemos? Psichologinės pagalbos tarnyba Porphyry; Greiti kreditai. Beveik už dyką; RASKOLNIKOFF.COM linksmų senučių iškvietimas į bet kurį pasaulio kampelį
Klausyk sūnau, o kur pats romano tekstas? Gal reikia palaukti kol baneriai išnyks?
Na tu lyg iš medžio iškritęs! Šimtą metų lauksi. Tekstą skaityti reikia per poliarizacinius akinius. Be jų tik reklama matosi.
O tai kam to reikia?
Kaip kam? Kad niekas kitas, išskyrus apmokėjusį, negalėtų perskaityti knygos! Įsivaizduok, jei aš nusipirkau knygą, o kažkas, kuris nieko nepirko, už mano nugaros taip pat galėtu skaityti
Kažkokia nesąmonė. O jei aš taip pat akinius užsidėsiu?
Cha, neišdegs! Failas priderintas tik mano akiniams. Kitiems akiniams kitas poliarizacijos kodas.
Gerai, supratau, duok man savo akinius. Aš su jais pažiūrėsiu.
Kaip pažiūrėsi? Jie tavęs pagal rainelę neatpažins. Tu su jai nieko nematysi, tik užrašą, kad užsidėjai ne savo akinius! Tiek to, tėti, netrukdyk skaityti! Turiu perskaityti iki kol licenzijos galiojimas nesibaigė, antraip arba failo nuomą teks pratęsti, arba knyga susinaikins. Netrukdyk, aš skaitau
Po trijų valandų
Fuuu, viskas. Perskaičiau!
Kaip tai perskaitei? Nusikaltimas ir bausmė per tris valandas!?
Na, taip. Aš ir greičiau būčiau perskaitęs, jei ne reklaminės pauzės kas pusvalandį.
Vis vien netikiu! Pavyzdžiui, kas toksai Svidrigailovas?
Kas kas?
Aha, aišku. Kas toks Lužinas? Kas tokia Sonia Marmeladova?
Na tu duodi! Iš kur man žinoti! Aš juk Home Edition skaičiau. Pas mane tik apie tai kaip Raskolnikovas senutę kirviu užmušė, o po to pasidavė. Apie visus kitus tai tik Professional versijoje, arba net Enterprise Edition pirkti reiktu. Pas mus tiek pinigų nėra.
Mm, taip, pasaulis baigia išprotėti!
Jau išprotėjo. Anksčiau turėjot ko nors imtis, prieš kokius penkiolika metų
Vyksta tarptautinė komisija, tikrina darželius. Komisija atvyksta į Lietuvą, na, ir darželiuose vaikus moko, kad jeigu ką klaus, sakykite, kad Lietuvoj viskas viskas geriausia. Na, komisija atvyko, klausia: - Vaikai, koks pas jus čia išsimokslinimo lygis Lietuvoj? - Labai geras... Lietuvoje pats geriausias išsimokslinimas, - visi choru šaukia. - O maistas kaip? - Labai skanus... Lietuvoje pats skaniausias būna maistas... - vėl vaikai šaukia choru. - O žaislai kokie? - Patys geriausi, kokie tik gali būti... Geriausi, - kažkas atsilikęs šaukia. Ir pasigirsta iš galo verksmas, visa komisija nubėga, klausia, "Kas yra, berniuk", tas verkia, kukčiodamas sako: - Noriu, noriu į Lietuvą...
За тридцать -- классный возраст.Еще молода и красива, но уже не дура! ---------------------
Užeina naujas rusas į brangiausią 5 žvaigždučių restoraną mieste. Tamsūs raudonmedžio ir juodos odos baldai ir t.t. viskas, kas tik gali būti šustriausia. Prieina padavėjas su frakiuku, atneša meniu. Rusas pakelia ranką su ištiestais dviem pirštais: - Klausyk, bičiukas, pas jus tipooo... nuuu... pats pats šustriausias patiekalas koks yra? - Juoda duona su juoda ikra, juodas pienas ir juoda dešra. - Nu blyn, juodą duoną valgiau, juodą ikrą namie pusryčiams šaukštais kabinu, nu bet blyn juodo pieno dar niekada negėriau. Padavėjas užsirašo ir nueina prie baro. Po kelių akimirkų prie ruso prieina juodukė, atsisėda jam ant kelio, ištraukia papuką ir įbruka rusui į burną... ir... Rusas, apšalęs nuo "vaišingumo", traukdamas pinigus, padavėjui sako: - Nu blyn, bet tai pienas, gerai, kad juodos dešros paragauti neužsisakiau...
Grupė buvusių studentų, jau spėjusių padaryti puikią karjerą, atėjo į svečius pas savo seną profesorių. Be abejo, greitai pašnekesys pakrypo apie darbus - absolventai skundėsi dėl daugybės sunkumų ir gyvenimo problemų.
Profesorius pasiūlė visiems kavos, nuėjo į virtuvę ir grįžo su kavinuku ir padėklu, apkrautu pačiais įvairiausiais puodeliais - porcelianiniais, stikliniais, plastmasiniais, krištoliniais ir paprastais, brangiais ir pigiais.
Kai svečiai pasiėmė puodukus, profesorius pasakė: "Ar Jūs atkreipėte dėmesį į tai, kad visi brangūs puodukai paimti. Niekas neėmė paprastų ir pigių puodelių. Noras turėti sau tik geriausia ir yra jūsų problemų šaltinis. Supraskite, kad puodukas pats nedaro kavos nei geresne, nei blogesne. Kartais jis net slepia tai, ką mes geriam. Tai, ko Jūs išties norėjot - buvo kava, o ne puodukas, tačiau sąmoningai pasirinkote geriausius puodukus, o po to dar apžiūrinėjote, kam koks puodukas atiteko. O dabar pagalvokime: gyvenimas - tai kava, o darbas, pinigai, padėtis visuomenėje - tai puodukai. Tai tik Gyvenimo saugojimo instrumentai. Tai, kokį puoduką turime, neapsprendžia ir nekeičia mūsų Gyvenimo kokybės. Kartais, koncentruodamiesi tik į puoduką, mes net užmirštame mėgautis pačiu kavos skoniu.
Patys laimingiausi žmonės neturi visko tik geriausio, tačiau jie pasiima visa geriausia iš to, ką turi.
Prekybos centre sėdėjo senas vyriškis. Prie jo prisėdo pankas su spygliuotais plaukais, kurie buvo žali, mėlyni, raudoni, violetiniai, oranžiniai ir geltoni. Vyriškis spoksojo i panką. Pankas, pamatęs kad į jį taip intensyviai žiūri, paklausė vyriškio: -Klausyk, seni, nejaugi nesi niekada daręs nieko pašėlusio? -Esu ka...rtą normaliai prigėręs ir išdulkinęs povą. Tiesiog mąsčiau, gal tu mano sūnus??
Rašau šitą laišką norėdamas perspėti apie tai kas atsitiko man, ir kaip tapau sąmokslo auka apsipirkdamas Maximoje. Tai man nutiko Maxima Akropolyje Klaipedoje ir gali nutikti ir tau. Kaip apgaulė veikia: Kol tu iškrovinėji daiktus į bagažinę, prie tavo mašinos prieina dvi rimtai gerai atrodančios 18-metes merginos. Ir abi pradeda valyti tavo mašinos priekinį stiklą su plovikliu ir skudurėliais, su beveik iš liemenėlių krentančiomis krūtinėmis. Beveik neįmanoma atitraukti akių. Kai tu jom padėkoji, ir pasiūlai arbatpinigių, jos mandagiai atsisako ir paprašo pavėžėti iki kitos Maximos. Tu sutinki ir jos atsiduria ant galines sėdynės. Važiuojant jos pradeda mylėtis viena su kita. Tada viena iš jų perlipa į priekinę keleivio sėdyne ir pradeda tau daryti oralini, o kita tuo metu pavagia iš tavo galinės kišenės tavo piniginę. Man piniginę pavogė praėjusį penktadienį, šeštadienį, du kartus sekmadienį, užvakar, vakar ir greičiausiai šiandieną. Įtariu pavogs dar ryt ir poryt...