Vyro pinigai

o aį sakyčiau,kad vyras ne moka,o išlaiko šeimą.o žmona prisideda prie to-arba savo darbu namuose ir vaikų auginimu,arba savo pinigais...

O todėl, kad pagimdė jam vaikus ir dėl jų tų didelių pinigų neuždirba, arba uždirba tik daug vėliau. Realus pvz.
Vestuvės. Abu dirba, abu protingi, bet ką gali daug uždirbti žmonės tik baigę studijas (čia buvo prieš 13m.). Abu taupo, pinigai bendri, kartu skaičiuoja, planuoja,etc. Atsiranda vaikas. Abu laimingi. Moterėlė išeina dekretinių, vyras suparnta, kad reikės pinigų keičia darbą, daro karjerą.Visi žini, kad pradžia sunki, nori kažko pasiekti tai ir dirbi iki 8-9 val. Aš suprantu. Ir prisidedu kiek galiu, net ir vaiką augindama namie užsiimu individualia veikla (privačios pamokos vaikams, nors ne pagal mano specialybę, bet reikia pinigų,vertimai per naktis irpan.). pinigai buvo neblogi, kaip prieš tiek metų tai 50lt į dieną labai neblogai buvo. Kaip prižiūrint vaiką ir dar uždirbant, manau, kad prie šeimos prisidėjau. Tik tiek, kad ta veikla perspektyvos mano karjerai neturėjo. Vaikui jau virš 1,5 metų. Aš ir į darbą ruošiuosi, staiga vėl nėščia. Toliau senarijus toks pat. Aš prižiūriu du vaikus ir namie dar dirbu, kad "dyka nesėdėčiau". O vyras, vis dar bus keičia į aukštesnes pareigas. Kaip naujas darbas, taip viršvalandžiai, tai alga kyla, kyla. Viskas gerai. taip po 5m. ir aš susiruošiau į darbą. Bet algų skirtumas buvo gal 10kartų. Karjerą padaryti man nebuvo lengva, nes ir darželis užsidaro 17.30. apie viršvalandžius kalbos nėra. O ir vakare darbas laukia- vakarienė, skalbimas, lyginimas,etc.
Dabar jau geriau,mano alga nebemaža (virš 3000lt). Ir skirtumas algos tik trigubas. Bet vyras išpindėjo. Jis moka tik komunalinius, o aš viską kas liko. mano alga šeimos reikmėm išeina visa. Nu po kelis šimtus vis atsidedu. O jis atsideda po kelis tūkstančius. Jis pasako "ir tu tiek uždirbk". Be be, visa namų ruoša taip ir liko mano pareiga. Uždirbčiau, tikrai nedurna. Ir dar uždirbsiu. ne per vieną dieną karjera pasidaro. Bet startas tai buvo nevienodas. Jam sąlygos daryti karjerą buvo visos. Sunku uždirbti tiek pat, kai pradedi dirbti nuo 30 metų. Neskaitau to, ką dirbau iki vaikų gimdymo. Taip suprantu, kad reikėjo samdyti auklę ir pan. Bet aš myliu savo vaikus. Ir dėjau pagrindus šeimai. kažkas turėjo aukotis. Kitaip šeimos nebūtų buvę. Ir jei kas, tai aš liksiu ant ledo. Nes aš be santaupų, o pas jį daug jų. Aš net neįsivaizduoju kiek.
Ir kuo pas mane alga didesnė, tuo jis mažiau skiria šeima. Nes mato, kad kitas gali sumokėti. Aišku, čia ir pavydas prisidėjęs. jo tikslas, kad tik kuo mažiau pinigų turėčiau sau, t.y. pasipuošti.


Taip, kad tikrai turiu teisę į jo pinigus. Amerikoje, kiek žinau, tai net įstatymas yra, kad jei moteris vaikus augino ir sudarė jam sąlygas karjerai, tai jai priklauso dalis jo pajamų.

Aš čia biški gal per daug prirašiau.

visiskai teisingai. Kad Lietuvoje tokie istatymai butu.

Jis man nerodo savo pinigų, aš jam nerodau savo. Taip jau išėjo, kad buto komunalinius mokesčius apmoka jis, o savo telefonų ir kt. paslaugas apsimokam atskirai, tas pats su pirkimu ir t.t.

nesupykit, bet skaitant tokius postus, labai aiskiai pasimato, kad tokiose seimose santaikos nera

na pagrinde musu pinigai yra bendri, kiekvienas gaunam ir sudedam i viena kruva, o tada jau mokam uz viska, kartu sprendziam ka pirkti, ko ne, skaiciuojam kiek galim atsideti ir pan. bet turim ir kiekvienas truputi tik savo pinigu, kad kokia nors proga (arba be progos) kazka galetume padovanoti vienas kitam ir tas kitas nezinotu uz kiek dovana buvo pirkta, kad staigmena ir isliktu staigmena iki galo

nei man nei tau spresti kokia santaika tvyroja kiekvienuose namuose. Jeigu tau vyras duoda pinigu kada tu tik panori, tai kitas anaiptol to nedaro. Todel kita moteris, skirtingai nuo taves ir masto kitaip

Siuo metu nedirbu,vyras-taip.Nereiskia man jokiu pretenziju,imu tiek,kiek man reikia.Ir jis patenkintas ir man gerai.

Šitoj vietoj nesuprantu, negi negalima susėsti ir susitarti kas ir kiek moka? Paprastai paaiškinti, kad dalinatės visas išlaidas - jūs iš savo uždirbamų pinigų galite skirti tiek maistui, namų išlaidoms ir pan., o kitą dalį turi skirti jis?

Na jei taip baisiai, sudarykite prieš vedybinę sutartį, kurioje būtų numatyti iš vyro piniginės kompensacija už kiekvieną pagimdytą vaiką ir prarastą kvalifikaciją. Skaitmenimis įvertinkite savo indėlį, sudarykite kainoraštį. Nepykite moterytės, bet jau baisiai pykta, kai moters tokia žema savivertė, kad dangstomasi vaiko pagimdymu, tada vyras gali pateikti sąskaitą už apsėklinimą.

Jei rimtai, man tiesiog nesuprantama, kaip du žmonės nesusikalba. Gyvena kartu ir nesusikalba. Gal aš darau skubotas išvadas, bet taip akivaizdu, kai žmogumi naudojasi, negerbia. Ir prie ko čia, kad vyras PRIVALO duoti pinigus. Juk kalba eina ne apie pinigus, o apie elementarų susvetimėjimą, kiekvienas sau, ar verčiau vienas šeimai, kitas tik sau.

Ar jums neatrodo, kad kartasi vyras nori jaustis vyrų, neverčiamas būti vyru. Iš savo patirties, kai mane kas verčia, visada kyla noras priešintis, todėl man suprantamas vyrų pasišiaušimas.

Jei šeimoje yra santarvė, ir abipusė pagarba, piniginiai klausimai neiškyla. Bet tai nereiškia, kad pinigai yra vyro prievolė šeimai. Pažystų šeima, kurioje pinigus uždirba žmona, o vyras sudaro jai sąlygas juos uždirbti.

Tura is dalies man labai zinoma situacija, is dalies labai svetima. Artima, nes turiu sugyventiny darboholika ir man kliuna visas namu kruvis ir nedidele dukryte. Karjera man dar teks pamirsti, kol dukrai nebus kokie 7-8m, na kad ekstra atveju galetu pabuti namuose viena kokia valandike. MB darbas toks, kad niekada nezinau kiek jis dirbs. Atrodo atidirbo savo darbo diena, bet skambutis is darbo ir jis vel ten lekia. Veik visi sekmadieniai pradirbami. Kai negavom darzelio, aukles nenorejom samdyti, nes tiesiog nenorejau Ir kartais atsiranda beaiskinanciu, kad vistiek moteris turi lygintis y antraja puse. Jeigu darysciau tokia karjera, tai kas mano vaika augins???? Pasakyti antrajai pusei, kad keistu darba ir leistu man taip pat daryti karjera? Ir numoti ranka y jau garantuotas pajamas?
O skirtumas nuo Tura situacijos tas, kad pas mus neskirstomi pinigai y tavo-mano. Pradejau dirbti ir namams, vaikui, maista perku is savuju. O kai baigiasi, pasiimu jo kortele arba perveda kazkiek y mano saskaita. Niekada nesu sulaukusi nei vieno priekaisto del leidziamu pinigu, kaip ir as nepriekaistauju jam. Sugyventinis isleidzia labai daug savo hobiui, bet kad nebuciau nuskriausta - finansuoja ir manuosius pomegius. Pinigu netaupom, mes atidavinejam paskolas
Mano supratimu seima, tai bendras reikalas, o ne du individai gyvenantys po vienu stogu. Turi tureti bendra seimos ateities vizija ir siekti jos

Pas mus pinigai yra atskiri. As turiu savo saskaita, jis savo, mokescius mokam per puse, maista perku kartais as, kartais jis, zodziu kaip papuola. Bet tai nereiskia, kad mes esam susvetimeje ar musu seimoj nera santarves ir pan. Tiesiog mano ir jo poziuris i pinigus skiriasi, tad buvo bendru susitarimu nuspresta, kad turesim atskiras saskaitas. O taip nusprendem delto, kad buvo laikas kai turejom viena bendra saskaita, kuria mokedavom mokescius, pirkdavom maista ir naudodavom savom islaidom. Bet man, asmeniskai, tai buvo seimos tragedija, nes jis yra gana islaidus, o as gana, na, negaliu sakyt, kad taupi, bet tiesiog galvojanti apie ateiti. Zodziu menesio gale mes visiskai neturedavom pinigu, nes jis juos kazkur isleisdavo. Negaliu sakyt, kad MB yra be atsakomybes, bet jam tie pinigai kazkur isslysdavo. Po keliu menesiu as buvau nerealiai pikta, nes nieko negaledavau sau nusipirkt, viskas buvo jam ir mokesciams.
Tai ka as noriu pasakyt, kad daug kas priklauso nuo zmoniu. Mes esam gana jauna seima ir kartu kuriam bendra ateiti, bet tuo paciu esam individualus zmones, kurie turi savu svaju ir tikslu. Kolkas mums priimtiniausia yra toks pinigu paskirstymas, bet tai nereiskia, kad mes ne seima.