QUOTE(HappyAngel @ 2009 07 31, 16:54)
Ar norint skaityti ir diskutuoti šioje temoje reikia garsiai rėkti apie tai?
O kam rekt? Tam ir skirta sita tema- galima diskutuoti.
Papildyta:
QUOTE(HappyAngel @ 2009 07 31, 15:36)
Niekada vyras nepaminėjo nei vienos iš Jūsų išvardintų priežasčių. Man dar būnant nėščiai jis domėjosi MP nauda/nenauda, skaitė ir apie mišinukus, jų naudą/nenaudą, lygino. Jam MP asocijuojasi su motinos ir kūdikio artumu, vaiko imunitetu ir saldumu (ragavo, sakė, kad saldokas) 
Mano senelis (75m.) vis paklausia, kai nuvažiuoju, ar dar tebamaitinu pati. Išgirdęs teigiamą atsakymą, pritariamai palinksi galvą. Pusbrolis taip pat sako, kad esu šaunuolė (jam - 21, apie vaikus dar net negalvoja). Na, o jiems keltis prie mūsų mažės ar pirkti jai mišinuko tikrai nereiktų, taip kad ne dėl pigumo ar patogumo jie pritaria mano maitinimui MP
Beje, vyras man labai padėdavo maitint mažę, kol buvo pirmosios savaitės, apsipratimo laikotarpis. Man be galo skaudėjo spenelius (nebuvo nugraužti, skausmo priežastis neaiški. Greičiausiai be galo jautri jų oda, nes esu raudonplaukė), todėl psichologiškai bijojau maitint dukrytę. Natūralu, juk skauda. Tai vyras ją "užkabindavo" man ant krūties; vėliau sėdėdavo šalia ir prilaikydavo besimakaluojančias rankytes; naktį keldavos ir nešiodavo ją, kol aš nusitraukdavau šiek tiek pienelio (dukrytei lengviau paimt spenelį būdavo, kai krūtis buvo minkštesnė). Dabar, kai maitinimas man yra nebe skausmas ir psichologinė baimė, o malonumas, susitvarkom pačios, bet vyro pagalba ir parama pirmosiom dienom ir savaitėm be galo daug davė.
Taigi drįstu 1OO% teigt, kad mano vyras už MP ne dėl pigumo ir patogumo yra
Mano senelis (75m.) vis paklausia, kai nuvažiuoju, ar dar tebamaitinu pati. Išgirdęs teigiamą atsakymą, pritariamai palinksi galvą. Pusbrolis taip pat sako, kad esu šaunuolė (jam - 21, apie vaikus dar net negalvoja). Na, o jiems keltis prie mūsų mažės ar pirkti jai mišinuko tikrai nereiktų, taip kad ne dėl pigumo ar patogumo jie pritaria mano maitinimui MP
Beje, vyras man labai padėdavo maitint mažę, kol buvo pirmosios savaitės, apsipratimo laikotarpis. Man be galo skaudėjo spenelius (nebuvo nugraužti, skausmo priežastis neaiški. Greičiausiai be galo jautri jų oda, nes esu raudonplaukė), todėl psichologiškai bijojau maitint dukrytę. Natūralu, juk skauda. Tai vyras ją "užkabindavo" man ant krūties; vėliau sėdėdavo šalia ir prilaikydavo besimakaluojančias rankytes; naktį keldavos ir nešiodavo ją, kol aš nusitraukdavau šiek tiek pienelio (dukrytei lengviau paimt spenelį būdavo, kai krūtis buvo minkštesnė). Dabar, kai maitinimas man yra nebe skausmas ir psichologinė baimė, o malonumas, susitvarkom pačios, bet vyro pagalba ir parama pirmosiom dienom ir savaitėm be galo daug davė.
Taigi drįstu 1OO% teigt, kad mano vyras už MP ne dėl pigumo ir patogumo yra
Papildyta:
QUOTE(HappyAngel @ 2009 07 31, 16:54)
2.Jei čia taikoma man, tai ir to neteigiau.
3.Kava&arbata pasakė teiginį, aš į jį atsakiau ir pagrindžiau savo pavyzdžiais. Niekam nieko asmeniškai netaikiau, o jei Jūs būtent taip priėmėte mano postą,
3.Kava&arbata pasakė teiginį, aš į jį atsakiau ir pagrindžiau savo pavyzdžiais. Niekam nieko asmeniškai netaikiau, o jei Jūs būtent taip priėmėte mano postą,
