QUOTE(agnieszka1 @ 2015 01 20, 16:42)
Sveiki, prašau jūsų patarymo...
Esam jauna šeima su mažamečių vaiku.planuojam pirkti būta iš varzytiniu,.buvom pas anstoli susipazinom su dokumentais. Buto šeimininkės nėra,jai yra paskelbta paieška.skolos šeimininkės vardu yra virs 300tuks.bet antstolius mus įtikino,kad skolos lieka šeimininkei.yra dar viena bėda,butas yra su baldais,kiek žinau mes tu baldų negalim nei ismest nei pasilikti irgi. Kokie dar gali laukti mus nemalonumas jeigu pirksim būta? Kokius dokumentus reikes dar sutvarkyti?
Šeimininkė nepilnamečių vaiku neturi, bet kiek pastebėjo nuotraukose, tai yra žaislai ir stovi vežimėlis,antstolis vėl įtikino,kad tai ne kliūtys.reikės nueiti mums(kaip naujiems šeimininkams) i seniūnija ir išregistruot. Pasidalinkyt prašau patirtim , patarkit.
Ačiū
Na laukia jūsų daug nemalonumų. Jei gražiuoju nesikraustys, teks teismo keliu iškeldint, o jei asmens nėra, tai užtruks laaabai ilgai. Pasiskaitykit:
http://www.ve.lt/nau...oblemu-1067841/
Šią vasarą iš varžytynių buvo parduotas namas netoli Klaipėdos. Naujajam savininkui už naujos statybos puikiai įrengtą namą neprireikė sumokėti nė 300 tūkst. litų. Atrodytų, galima tik pavydėti tokio sandėrio. Tačiau senieji šio namo savininkai sako nesiruošiantys niekur iš jo kraustytis, nes tiesiog neturi kur. Vyras yra išvykęs dirbti į užsienį, tačiau jo pajamų nepakanka likusioms skoloms padengti, ką jau kalbėti apie būsto nuomą. Šeimoje auga nepilnametis vaikas, tad likusi name gyventi moteris tikisi, kad vien dėl to prievarta iš namų jos su vaiku niekas neišvarys.
Ką tokiu atveju daryti naujajam būsto savininkui, jei jis namą pirko ne todėl, kad leistų jame toliau gyventi buvusiems savininkams?
Antstoliai neslepia - tikrai ne kiekvienas iš varžytynių parduodamo būsto savininkas pats geranoriškai atiduoda buto raktus. Neretai butą ar namą tokiu būdu įsigijęs žmogus kartu gauna ir įnamius, kuriuos iškeldinti gali padėti tik teismas.
"Varžytinių dalyviai neturėtų pamiršti, kad jie dalyvauja priverstinio pardavimo procese ir perka butą tokį, kokį mato, o tai ne visiškai tas pats, kaip pirkti butą laisvoje rinkoje", - priminė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, antstolis Aleksandras Selezniovas.
Advokatų kontoros AVERUS advokato padėjėja Sigita Rubavičiūtė neslėpė, kad tokioje situacijoje naujajam savininkui įkurtuvių gali tekti ir palaukti.
"Jeigu išvaržytame bute faktiškai tebegyvena kiti asmenys, pavyzdžiui, ankstesni savininkai, ir nepavyksta su jais susitarti gražiuoju dėl išsikeldinimo, galima kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tokių asmenų iškeldinimo. Teismui patenkinus ieškinį, iškeldinimas būtų vykdomas su antstolio pagalba įstatymų numatyta tvarka. Kalbant apie galimas kliūtis iškeldinant asmenis su nepilnamečiu vaiku, pasakytina, kad tokiose bylose teismai neretai sprendimo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vykdymą atideda iki vaikas sulauks pilnametystės. Taigi, jeigu iš varžytynių įsigytame bute faktiškai gyvena nepilnametis vaikas ir jam nėra užtikrinamas joks kitas būstas, yra tikimybė, kad teismas neleis vykdyti sprendimo dėl iškeldinimo iki vaikui sukaks 18 metų", - komentavo S. Rubavičiūtė.
Tuo metu antstoliai situaciją mato kiek kitaip. Pasak jų, vaikai jau seniai nebėra įrankis siekiant žūtbūt likti gyventi būste, kuris tau nebepriklauso.
"Vaikas negali būti įrankis pridengti neatsakingą tėvų skolinimąsi. Galbūt čia socialinės politikos klausimas, galbūt prie savivaldybių turėtų veikti centrai, kurie galėtų padėti tokioje situacijoje atsidūrusiems žmonėms, bet antstolio ir teismo misija ne ta", - pabrėžė A. Selezniovas.
"Taip, vaikų interesus gina Vaikų teisių apsaugos tarnyba, tačiau tokiais atvejais vaiko interesai nėra aukščiau kreditorių interesų. Žinoma, tokiu atveju, jei išvaržytame bute gyvena nepilnametis vaikas ir jo tėvai nenori geruoju apleisti buto, priverstinis iškeldinimas gali užtrukti kiek ilgiau, tačiau jis įvyksta. Tiesiog turi dalyvauti ir vaiko teisių apsaugos specialistai, kurie ir pasirūpina, kur vaikas gyvens po iškeldinimo", - antrino antstolė Vida Daugirdienė.
Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Gražinos Aurylienės, nors tokių atvejų, kai šeima su vaikais iš namų iškeldinama prievarta, pasitaiko labai retai, bet jų yra.
"Pernai dalyvavome iškeldinant vieną šeimą su vaikais, šiemet dar nebuvo tokių atvejų. Paprastai gavę informaciją apie tokią situaciją iš anksto aplankome tokias šeimas ir domimės, ar jie turi kur išsikelti. Dažniausiai žmonės patys susiranda kur gyventi, tad išvežti vaikus į specialias valstybines įstaigas neprireikia. Visgi neretai žmonės, įsiskolinę bankams, galvoja, kad jie prisidengs vaikais ir jų niekas neiškeldins. Neretai sulaukiame skambučių, kai žmonės teiraujasi, ar gali iš jų atimti namus, jei auga nepilnamečiai vaikai. Teismas viską gali. Manipuliuoti ir prisidengti vaikais nepavyks", - komentavo G. Aurylienė.
Ne tik nepilnamečius vaikus auginantys žmonės nenori tikėti, kad juos kas nors gali išvaryti iš namų.
"Neseniai vieną vyriškį prievarta iškeldinome iš vieno kambario buto. Jis iki paskutinės minutės negalėjo patikėti, kad jo butą gali imti ir parduoti iš varžytynių. Tiesiog jis buvo skolingas savo buvusiai žmonai, tad pardavus butą iš varžytynių dalis pinigų atiteko buvusiai sutuoktinei, dalis liko jam. Kadangi jis gražiuoju nesutiko išsikeldinti, teko laužti duris", - nemalonią procedūrą prisiminė V. Daugirdienė.
"Aš pati niekada nepirkčiau buto iš varžytynių", - prasitarė moteris.
Jeigu bute tikrai niekas negyvena ir jame nėra palikta jokių ankstesnio savininko daiktų, tuomet esą naujas savininkas gali pakeisti spyną ir tai neturėtų būti laikoma neteisėtais veiksmais, nes nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento jis tampa teisėtu buto savininku ir gali jį valdyti bei naudotis savo nuožiūra.
"Tačiau jei bute vis dėlto yra likę svetimų daiktų - baldų, buitinės technikos, asmeninių daiktų ar panašiai - reiktų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo, nes tik turėdamas teismo sprendimą asmuo gali būti užtikrintas, kad ateityje nesulauks iš ankstesnio buto savininko pretenzijų dėl turto sugadinimo, savivaldžiavimo ar panašiai", - rekomenduoja advokato padėjėja S. Rubavičiūtė.
Pasak jos, byla dėl iškeldinimo gali užsitęsti nuo pusės metų iki 3 metų ar net ilgiau, jei išsikeldinti turintis asmuo piktnaudžiaus procesu - teiks skundus, neatvyks į teismo posėdžius ar vengs priimti procesinius dokumentus.