Gimdyt dar neteko, tad as ne savo istorija papasakosiu, bet cia paskaitinejus prisiminiau, kaip sese gimde. Tuomet ir as atejau jos kiek prablaskyt, kol dar jai nereikejo stumt. Zodziu, guli ji, vyras salia, dar sesele su akusere ir kitu daktariuku aplink sukiojasi, o ji is skausmo raitosi.
Siaip mano sese labai mandagi ir kulturinga, bet kai saremiai proteli uztemde pradejo koneveikt visus is eiles, ypac vyreli. Kad prades ji burbet garsiai: " Kad as tau daugiau kada duociau, kad as tau daugiau blyn (vietoje blyn iterpkite kita panasu, tik spalvingesni keiksmazodi) duociau, blyn, i lova salia manes nelipsi daugiau, uz
kiausu tave pakabinsiu." Guli, i lubas ziuri ir vis kartoja ta pati
As vos ne susirietus, bandau nezvengt, jos vyras

, daktariukai su sypsenelem susizvalgo. Po dar vieno saremio mano sese nutyla, pasiziuri i apstulbusi vyra ir kad uzriks: "Py*dink is cia, kad akyse taves nematyciau!!!". Tai jis, vargsas, atbulom uz duru isejo, minutele pastovejo, kol vel busima mamyte atgal nepakviete ir meiliai nepaprase uz rankytes palaikyt.
Tiesa, ji to po gimdymo net nelabai prisimine, bet kai papasakojom, tai ir gedijosi, ir juokesi