Ar verta gyventi kartu iki vestuvių?

Tęsiam toliau diskutuojam

Pritariu, kad apie tai tikrai svarbu galvoti ir diskutuoti

Koks skirtumas popierelis, priesaika pries Dieva. Santuoka tera poros santykiu iteisinimas. Niekada nei sekundei nesuabejojau savo sprendimo teisingumu apsigyventi kartu iki vestuviu. Manau tai protingas zingsnis, kuri turetu daryti kiekviena atsakinga pora. Zmones labai ivairus kiti puikiai moka gyventi uzsideja kaukes, kurios labai puikiai dingsta apsigyvenus kartu.
Su savo mylimu zmogum esu 7 metus, o pazystu dar ilgiau. Nesigailiu nei vienos dienos pragyventos kartu su juo. Taciau as nesu tiek akla, kad galeciau teigti kokia as ar jis bus po 40 metu, nes gyvenimas yra nenuspejamas ir kartais ne viskas priklauso tik nuo musu jegu. Savo tiesa tikiu, nes aplinkui nemazai maciau gyvu pavyzdziu kaip vedimi tikejimo zmones bijodami nuodemes nedryso kartu apsigyventi kartu ir kokios skaudzios buvo pasekmes, o dar sukure santuoka skubejo vaiku prigimdyti nukentejo ir vaikai. Geriau jau poros tegu pamato minusus iki santuokos apsigyvene kartu ir isitikina ar jie gales su tais minusais gyventi, negu tai pamato po santuokos ir lauzo priesaika.
Nezinau kas tave verte sumastyti kad as abejoju savo tiesa? As is tavo daugumos postu pasisaipiau o tau tikriausiai nuskambejo kaip issizeidimas.... Gal as grubi pasirodysiu, bet man tu tesi fanatike is kurios miela pasisaipyti ir tikrai del tokiu kliedesiu nesiruosiu keisti issitikinimu, nes gyvenu realybeje ir matau kas darosi aplinkui

Patikėk baisiai nustebčiau jei imtum ir lyg niekur nieko pakeistum nuomonę

---

Bet kad dėl religingų žmonių, na kaip tu ar smalsutė, man tada kyla klausimas api santykiu iki vestuvių apskritai (na baisiai įdomu, nieko negaliu padaryti )... Du metus vaikštot į pasimatymus, geriat kavą, na nežinau, į kokias keliones važiuojat? Ar kelionės jau per daug intymu?.. Na nenoriu lyst ten kur nereik, tiesiog įdomu, kaip tokie žmonės gyvena... Na tam, kad suprast...

as niekam netaikau, bet.. man kartais tas 'religinis fanatizmas' kelia sypsena.
dziugu jei zmogus tam pasisventes nuo A iki Z ir laikosi to be isimciu

bet kazkaip netycia prisiminiau savo klasioke, kuri buvo 'baisiai religinga'
suzinojusi, kad mes su kita drauge vartojam kontraceptines kaip apsisaugojima, ji mums eme destyt kokia tai nuodeme, ka mes su savim darom, cia gi zudymas ir t.t ir pan, kokios mes nuodemingos ir is musu to nesitikejo..
o ji, matai, 'nenuodeminga', buvo..
bet kaip veliau paaiskejo, tas "nenuodemingumas" pasireiske butent tuo, kad ji MYLEJOSI BE APSAUGOS , t,y nevartojo tu 'nuodeminguju piliuliu'
del to santuoka buvo pries dieva, bet is reikalo

[na... as bent jau 'neapsimetu' geresne nei esu

suprantu, kad si mano zinute biski (o gal net ne biski) ne i tema bet kazkaip 'prisiminiau' ir tiek
tikrai to netaikau kaip pavyzdio nei vienai is sios temos dalyviu
Papildyta:


o atsakant i temos klausima (kaip dabar suformuluota), tiesiog manau kad reikia labai gerai pazinti zmogu. nebijot pamatyt ir neigiamas jo puses, neuzsimerkt pries tai.
o kaip ta padaryt.... kiekviena pora renkasi pagal save, savo isitikinimus, poreikius ir apskritai susiklosciusia situacija pagal tai ir atsako sau - verta konkreciu atveju ar ne
[juk svarbu.. rezultatas - darni, laiminga, stabili seima, ar ne? ]

visiskai su tavim sutinku

mg*, super pasakyta. ir labai į temą svarbu juk ne apsimesti kad esi nenuodėmingas
Į temos klausimą atsakant - iš savo patirties galiu pasakyti kad verta. Per 2 pragyventus kartu metus buvo ir šilto, ir šalto. Buvo ir toks metas, kai maniau, kad nebūsime kartu. Bet pasirodo sugebėjome rasti kompromisą, išklausyti ir suprasti vienas kitą. O jei nebūtume sugebėję, tai jau būtume ir išsiskyrę. Kaip kažkuri panelė rašė, "turėjome" susituokti prieš pradedant gyventi kartu. Na tuomet kilus nesutarimams būtume išsiskyrę. bet kam tas vargas, kam tuoktis jei nežinai kaip seksis kartu gyvent?
Čia mano nuomonė, niekam jos neperšu, ir nesmerkiu tų, kurios tik po sutuoktuvių pradeda gyventi kartu. Super, jei sugebat tiek pažinti savo būsimą vyrą, kad manot jog pradėjus gyventi kartu viskas bus tvarkoj. Aš to tikrai nesugebėčiau numatyti.
O dėl nuodėmingumo - tikrai yra daug baisių nuodėmių ir nusikaltimų, apie kuriuos gal būtų verta kalbėti. Nors nuo kalbų vistiek niekas nesikeičia. O kas dėl "paleistuvavimo" - gyvendama su savo būsimu vyru ir būdama jam ištikima aš nesu paleistuvė. O jei kas kitaip mano - prašom, man dėl to neskuda

Is savo patirties galiu pasakyti, kad pries vestuves reiketu pagyventi kartu.
Mes kartu apsigyvenom labai greitai, tai tikrai kad visko buvo, vienas kito labai gerai nepazinojom, meile didele o ambicijos tai gal panasiai dideles buvo.
Is pradziu buvo kaip pasakoje, MB viska darydavo ir valgyt ir namus tvarkydavo. Bet as po truputi stengiausi irgi prisijungti ir puse buitiniu rupesciu paimti sau. Nes kai apsigyvenom, tai tiesa paskius as net kiausinio nemokejau iskepti, geliu niekada nebuvau laiscius, tai numarinau visus jo kaktusus
Bet po tokiu savo iniciatyvu viena diena pastebejau, kad kasdien valgyt darau as, namus irgi tvarkau as kazkaip apsigavau
Na zodziu prasidejo visokie nesutarimai, naminiai rupesciai, darbo pasiskirstymo problemos... Bet taip isejo, kad MB isvaziavo i kita miesta dirbti, tai taip galutinai visu buitiniu problemu neisprende apsigyvenom atkirai ir vazinejom vienas pas kita savaitgaliais. PO to MB parvaziavo i musu miesta, bet tada as isvaziavau i kita sali ir kiekviena savaitgali susimatyti nepavyksta

na va ir taip jau trys metai kaip vienas pas kita vazinejam, o vasara tuokiames, tai nezinau kaip bus kai vel pradesime gyventi kartu. Ir laukiu ir siek tiek bijau...
Nes mes ir patys pasikeiteme per tuos metus. Tada dar studentai buvom, tai studentiskai ir gyvenom, o dabar jau dirbantys zmones

oho.... ir vis tiek dar kartu, nors tiek laiko jau atskirai???????? WOW... sveikinu..

Popierėlis ir priesaika labai skirtingi dalykaiir jei nesupranti to skirtumo tikrai negalėsiu paaiškinti kur jis yra, nemokėsiu. Kad Dievas tau nesvarbus supratau, tai tavo reikalas rinktis, tam ir turime laisvą valią. Pats žodis įteisinimas reiškia neteisėtą padaryti teisėtu, o kas neteisėta savaime turi kiek neigiamą atspalvį. Jei neteisėta būtų tiek pat vertinga kaip ir teisėta tai visai nereikėtų nieko įteisinti
Pažįsti savo būsimąjį vyrą tiek metų ir nenusivylei, tai kodėl manai, kad jei būtumėt susituokę tas jums būtų išėję į blogą? Jei vis dar nesi garantuota dėl ateities kam gi dabar tuokiesi? Aišku tai tavo reikalas ką nori ir kada nori taip ir darai, bet jei kalban apie principus apie tai kas galėtų būti universalu, visiems patartina, tada kyla tokie klausimai.
Tiesiai šviesiai man rėži kad iš manęs šaipaisi ir manai, kad toks tavo elgesys tinkamas suaugusiam,kūltūringam žmogui Tiesą sakant neįsižeidžiau, nes matau, kad kažkodėl pyktis tavyje verda. Be to manęs svetimi žmonės nežeidžia, nes paspausiu mygtuką ir tavęs mano gyvenime nebus, o kol man patinka su tavim diskutuoju. Įžeisti mane gali tik man brangūs žmonės, kurių nuomonė man rūpi ir kurie man yra autoritetas. O svarstydama kodėl tas pyktis verda ir galvoju, kad gal tu abejoji tuo ką teigi Nes kai aš neabejoju, tai man ir nepikta
Manęs nepažįsti, o darai išvadą apie mano fanatizmą, nors tavo samprotavimų kliedesiais nevadinau Tavo ne mažesnis , savo nuomonės juk sakai nekeisi

Tai jau tikrai neįsivaizduoju ko reiktų, kad imčiau manyti, kad santuoka tik popierėlis, kurį bet kada pasiimi ir bet kada meti šiukšlinėn

Kelionės ne per daug intymu Per daug intymu - lytiniai santykiai.

Čia vis kaip priekaištą man sako, kad vaizduojuosi šventuole, tikrai ne. Jei vadinu daiktus savais vardais tai dar nesu šventa, tik savo silpnybių ir ydų nevadinu dorybėmis. Esu žmogus ir todėl dažnai klystu, būnu ir pikta, ir išpuikusi, ir tingiu, na gal čia savo išpažinties nerašysiu... Jei supykau - nesakau, kad mano pyktis teisėtas, kad mane išprovokavo, kad tas kažkas yra blogas ir tik dėl to pykstu... Matau, kad tai aš nesugebu tame rasti gero, esu nekantri... O kai pakeičiu save ir viskas aplink pasikeičia. Taigi katalikybė tai ne liga, kuria sergantieji jau nežmonės, ji tik padeda daugiau reikalauti iš savęs, daugiau duoti, daugiau džiaugtis, nes klaidos, problemos, nuodėmės aiškiai įvardijamos ir su jomis realiai galima susitvarkyti. Tik reikia būti kataliku, su visom silpnybėm ir dorybėm ,o ne vien tik vadintis

Kartu pagyventi tikrai verta, atrandi kitame zmoguje tai ko galejai ir nepastebeti per pasimatymus kokie ilgi jie bebutu. Juolab kad tai ka atrasi zmoguje vercia susimastyti ir apsispresti ar tau tai priimtina, nes kartai ir maza smulkmena kuri varo is proto gali suardyti santykius. Zmogaus nepakeisi bet bent zinosi ar su tuo galetum gyventi visa gyvenima, juk kai pamilsti zmogu taip ir atrodo kad visam gyvenimui.

1. Priesaikos irgi lauzomos ir netgi baznytines santuokos buna nutraukiamos, taigi tai irgi yra popierizmas. Aiskinti skirtumu nuo baznycios ir CMB nereikia.
2. Kiekvienas savo Dieva matome savaip ir tikime savaip.
3. Meile man vienodai vertinga tiek iteisinta tiek neiteisinta.
4. Todel kad as nesu tokia drasi zaisti su savo likimu. O tu matyt esi gimusi ekstrasense kad gali teigti kas bus po daugelio metu nutiks Man patinka ilgiau tyrineti, apsidrausti. As neskubu gyventi. Tuokdamasi tikiu, kad noriu but su tuo zmogum iki savo gyvenimo galo, bet visgi nesu naivi ir lengvabude kad galeciau teigti jog zinau kas bus po 40 metu, to nezino niekas ir patikek to nezinai net tu. Drasiais pareiskimais svaistaisi ziurek kad dar paciai gyvenime netektu skaudziai asareliu lieti Kaip ir minejau ne viskas gyvenime priklauso nuo musu valios, jeigu atidziau skaitytum kitu mintis suprastum ka noriu pasakyti, bet tu tiek isijautus i savaji as kad nieko ne tik nematai bet ir negirdi. Na gal kai nusiimsi rozinius akinius suprasi, o dabar bereikalingai svaistyciau savo laika aiskindama kazka tokiam bukam zmogui kaip tu - juk vistiek iki smegenu informacija nedaeis
5. Ir vel kliedesiai, kliedeseliai. Ir velgi tu apie pykti is kur istraukiai, kad as kazko pykstu? Pati prisigalvoji nesamoniu ir be reikalo kabiniejesi? Itariu, kad tikrai kazkas tau su smegenelem netvarkoj Ar nebandei nueit pasikonsultuot su psichologu? Gal nustok viena karta sneketi uz kitus zmones?? Nei pykstu nei ka. Aiskiai tau pasakiau kuo tikiu ir kaip gyvenu, bet tau vis uzpakali grauzia ir knieti primesti savo kvailas mintis. Jeigu nepatinka mano kalbos maniera cia tavo reikalas.
6. Kas tiesa tas ne melas. Esi pikta davatka ir tiek, kuriai patinka kabinetis prie zmoniu. Dabar kad dar karta negaistum rasydama metro ilgio posto su tais paciais kliedesiais ir taupydama kitu forumieciu laika kuri jos isnaudoja skaitydamos tavo kliedesius is kart atsakau i vel tuos pacius klausimus kuriuos tu man jau uzdavei 10 kartu ir dar 1000 kartu uzduosi:
As nesu pikta ir nepykstu, as tuokiuosi todel, kad tikiu bendra ateitimi su tuo zmogumi ir prisieksiu viska padaryti kad santuoka butu laiminga, taciau niekada neatmesiu galimybes, kad ateityje visko gali nutikti, As tikiu, kad pagyventi iki santuokos yra butina ir naudinga ir savo vaikus taip pat skatinsiu taip elgtis