Įkraunama...
Įkraunama...

Ar verta gyventi kartu iki vestuvių?

QUOTE(Gege @ 2008 03 26, 23:03)
matau prasme gyventi del savo ir aplinkiniu malonumo. o kai to malonumo netenka vienas, neteks ir kitas. tai kam laikytis to pazado, jeigu pasikeitus tam tikroms aplinkybems nebesugebi myleti ir gerbti? tie vadinami aukojimaisi del seimos man kvepia mazochizmu. auka neretai megaujasi savo kancia ir atejus progai leis sau pabrezti "bukit man dekimgi, as del jusu aukojausi". mano mama kuri laika gyveno su tevu del vaiku, mane kad taip bus vaikams geriau, nesiskyre, nors tevas jau senai paskui kiitus sijonus lakste. manai vaikams nuo to geriau buvo? tikrai ne. po skyrybu atsipute visi. tad man juokingi tokie svaiciojimai kaip "gyvenimas vardan vaiku". jeigu abu stengiasi, gal ir imanoma ka nors sulipdyti. taciau jeigu stengiasi tik vienas, o kitam dzin? ar tikrai verta laikytis isikandu pazado, kai kitam nusispjaut? jeigu as ir buciau labai subrendus asmenybe ir galeciau garantuoti uz save 40 metu i prieki (garantuoti galiu tik kad savo vaikus mylesiu), tai as tikrai negaleciau garantuoti uz kita.

drinks_cheers.gif Pagal sventuoles gyvenimo planas toks: vestuves gyvenimo kelias, vyras - kelio mokytojas, o moteris - vyro skuduras kojom pasisluostyti ir vista be jokiu teisiu, kuri aukojasi/bando issaugoti net nevykusia santuoka (na as taip supratau is ju pasisakymu).
As kadangi esu siuolaikiska moteris ir tikejimas man ne visas pasaulis, o tik dalele mano gyvenimo galiu pasakyti tiek: pries duodama priesaika ir iteisindama musu santykius as noriu patikrinti savo ''mokytoja'' t.y., vyra visais aspektais. As noriu zinoti uz ko teku, koki sekso partneri turiu, su kokiais budo bruozais ir yprociais teks kasdien gyventi, kaip mums kartu sekasi gyventi ir t.t... Zodziu as noriu zinoti iki vestuviu, o ne po vestuviu.
Del jausmu tikrumo. Tuoktis tiek mes gyvenancios su vyrais iki vestuviu, tiek sventuoles nusprendem juk ne po pirmo pasimatymo. Jus lakstet po du metus po pasimatymus, o mes kiek mums reikejo vietoj pasimatymu su jais gyvenom. Jus savo partneri pazinot vienaip, mes ji pazinom kitaip. Jums uztenka pavirsutinisku ziniu, mums reikia gilesniu. Kiekvienas apsisprendzia tada kada jaucia, kad jau tinkamas laikas, o laika gali itakoti daug veiksniu: karjera, amzius, materealinis stovis ir t.t.... Viskas manau paprasta ir aisku, bet va atsiranda fanatisku zmoniu kurie paprastus dalykus bando padaryti kazkokia nesamone ir plauti smegenis (nors ko daugiau gali tiketis is fanatiku tikinciuju) mirksiukas.gif
O siaip tai pastebejau, kad jau diskusija visiskai nukrypo apie kitus dalykus. Tema yra apie gyvenima iki vestuviu, tai gal pradekim geriau sneketi apie tai. O tos kurios negyvena iki vestuviu ne i ta tema pataike, nes jokia patirtim tuo klausimu kaip ir neturi kuom pasidalinti ax.gif

Papildyta:
QUOTE(Gege @ 2008 03 26, 23:19)
o jeigu vyras pradetu smurtauti pries tave? tesetum pazada?

Jei diedas musa pati kalta. Jei geria, narkasinasi ir tik zmona kalta, jei laksto paskui kitus sijonus irgi kalta. Zodziu santuokoj kas be nutiktut.y., ka be padarytu tavo vyras del visko kalta tik moteris. O kad ji pasiaukotu tai cia bereikalo klausi, ji paukos visus dantis, ir visus kaulus, pasiseks nebent tada jeigu po n-tojo sumusimo smegenis atkres i vieta ir nubudus po komos supras kad ji irgi zmogus o ne kelio t.y., santuokos skuduras cool.gif
Atsakyti
QUOTE(Gege @ 2008 03 27, 01:19)
o jeigu vyras pradetu smurtauti pries tave? tesetum pazada?

Tiek fizinio, tiek psichologinio smurto nei prieš save, nei prieš vaikus net tikėjimas neliepia kęsti. Žinoma, galimas kitas panašus atvejis - psichinė liga (kad ir po traumos). Tokiu atveju stengčiaus padėti žmogui kaip tik įmanoma. Bet, pasakykit, tiek išbandžius žmogų, jūs dar nepasitikite juo dėl smurto? Klausiu, nes būtent iš bandytojų girdžiu apie negalėjimą pasižadėti iki mirties. Rodos, šito turėtų bijoti tik negyvenusios iki vestuvių? Tai, vis dėlto, ką duoda tas pagyvenimas, jei jūs visvien nepasitikite savo mylimuoju?
Atsakyti
QUOTE(Una Li @ 2008 03 27, 00:17)
Ar nemanai, kad žmogus iki santuokos nebuvęs girtuokliu, narkomanu ar smurtautoju, tokiu tapo ne be sutuoktinės pagalbos?
Vardan pažado  kenčiu vyro nepabaigiamą visuomeninę veiklą, pernelyg didelę meilę tėvams (kuri atima daug laiko iš šeimos) ir savo darbui, daugybę smulkmenų, dėl kurių galėtume pyktis

Man nesvarbu kas kaltas, man svarbu, kad mano vaikai nepatirtų tokio gyvenimo, netgi jeigu tame ir būtų mano kaltė.

Na tavo kančios vos ne medalio vertos biggrin.gif Jeigu tokiom rožinėm problemom visą savo gyvenimą ir įsivaizduoti, tai ir aš laisvai pažadėti galiu biggrin.gif
QUOTE(Una Li @ 2008 03 27, 10:34)
Tai, vis dėlto, ką duoda tas pagyvenimas, jei jūs visvien nepasitikite savo mylimuoju?

Aš nepasitikiu gyvenimu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Apuokas: 27 kovo 2008 - 11:00
QUOTE(Una Li @ 2008 03 27, 09:34)
Tiek fizinio, tiek psichologinio smurto nei prieš save, nei prieš vaikus net tikėjimas neliepia kęsti. Žinoma, galimas kitas panašus atvejis - psichinė liga (kad ir po traumos). Tokiu atveju stengčiaus padėti žmogui kaip tik įmanoma. Bet, pasakykit, tiek išbandžius žmogų, jūs dar nepasitikite juo dėl smurto? Klausiu, nes būtent iš bandytojų girdžiu apie negalėjimą pasižadėti iki mirties. Rodos, šito turėtų bijoti tik negyvenusios iki vestuvių? Tai, vis dėlto, ką duoda tas pagyvenimas, jei jūs visvien nepasitikite savo mylimuoju?

Ajajai jau tik nereikia cia iskraipyti minciu ir zodziu nono.gif As nepasitikiu zmogum su kuriuo negyvenu ir gerai nepazystu. Tikejimas smurto neliepia kesti, bet tam tikros tikejimo spragos sudaro salygas moterims suklysti renkantis gyvenimo partneri. Aiskinu: jeigu tikejimas priimtu teigiamai pagyvenima iki vestuviu dauguma moteru galetu pamatyti tikraji savo mylimojo veida iki vestuviu. Tada dar galetu laiku kazka keisti, nereiktu lauzyti priesaikos ir t.t.. Nepagyvenus kartu daug dalyku galima nuslepti. Tarkim vyrai/smurtautojai paprastai visuomeneje pasirodo kaip idealus vyrai, padeda kitiems, buna iskalbus, taciau savo zmona ar sugyventine musa. Kai apsigyveni su vyru atsiranda rutina, kasdienybe, susigyveni su zmogum ir pamirsti visas savo kaukes, tad idealu issiaiskinti vyras smurtautojas ar ne, deja einant tik i pasimatymus to nepamatysi. Taip drasiai nekalbeciau jei salia nebutu buve gyvo pavyzdzio, kai moteris 3 metus vaiksciojo i pasimatymus, susituoke ir vestuviu dovanele nakti buvo pirmas vyro smurto proverzis. Vyras nu nepriekaistingas prie kitu zmoniu, net nepatiketum kad toks galetu.
Taigi kadangi as pati realiai ziuriu i gyvenima ir moku mokintis net is svetimu klaidu, man pasimatymo neuzteko, kad 100 proc patiketi ir pazinti zmogu, man reikejo daugiau laiko ir situaciju, po kuriu as pamaciau savo isrinktojo veida ir jis man patiko. Su savo vyru gyvenu jau ilgai ir ji pazystu iki pirstu galiuku ir zinau, kad jis svelnus ir geras wub.gif Gyvenimas kartu prasideda kai sutinki tinkama zmogu, gyvenant kartu vyksta pazinimo procesas, o toliau vyksta kiekvienai porai pagal poreikius vieni tuokiasi kiti ir toliau gyvena taip gyvene. ax.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo pukita999: 27 kovo 2008 - 11:23
QUOTE(Una Li @ 2008 03 27, 02:17)
Ar nemanai, kad žmogus iki santuokos nebuvęs girtuokliu, narkomanu ar smurtautoju, tokiu tapo ne be sutuoktinės pagalbos? Beje, didžioji dauguma porų skiriasi ne dėl šių priežasčių. Ir nedrįsčiau tau pritarti dėl to, kas geriau vaikams - dirbau su mažais, dabar susiduriu su studentais ir matau, kiek skausmo tėvų skyrybos atneša visiems. Nepavyzdinius tėvų santykius jie perneša daug lengviau.
Vardan pažado  kenčiu vyro nepabaigiamą visuomeninę veiklą, pernelyg didelę meilę tėvams (kuri atima daug laiko iš šeimos) ir savo darbui, daugybę smulkmenų, dėl kurių galėtume pyktis, ir esu pasirengusi iškęsti viską, ką teks gyvenime, nes man pažadas šventas ir šeima šventa. Ji nėra vien mano patogumui, ji, kaip rašė Luknė, kelias, kurį privalome nueiti kartu, kad vienas iš kito mokytumėmės ir leistume augti ir bręsti naujoms asmenybėms, kurios galėtų pasitikėti mumis, į mus atsiremti.


Surasei tik kur butent aukojiesi tu, o kaip tavo vyras?? Ar jis aukojasi del taves kurnors?? Jei taip, tai butent kur??Ar jam tas pazadas sventas? Ar tiesiog jis virsiau uz tave, kaip tavo mokytojas?
Atsakyti
Mano nuomone kartu iki vestuvių pagyventi ne tik verta, bet tiesiog būtina. Pvz. aš apsigyvenus kartu pamačiau absoliučiai kitą žmogų, nei tas su kuriuo du metus laksčiau po pasimatymus. Pamačiau, kaip stipriai paaštrėjo tos problemos, kurios jau pasimatymų laikotarpio metu kažkiek kliuvo. Ir dabar vyksta galima sakyti revoliucija, nes kol negyvenom kartu neturėjom daugybės problemų, kurias dabar tenka spręsti doh.gif Pvz dabar gailiuosi, kad per vėlai pradėjom gyventi kartu, nes laikas iki vestuvių atrodo prabėgs vien tik šlifuojant kampus... unsure.gif
Atsakyti
QUOTE(Apuokas @ 2008 03 27, 11:59)
Na tavo kančios vos ne medalio vertos  biggrin.gif Jeigu tokiom rožinėm problemom visą savo gyvenimą ir įsivaizduoti, tai ir aš laisvai pažadėti galiu  biggrin.gif

Aš nepasitikiu gyvenimu.

Matai, jei šito nebūčiau pakentusi, nuolat bumbėjusi ir stačiusi reikalavimus, ko gero, būtų tekę pakęsti ir girtuoklystę, negrįžimus namo, grubų elgesį (sprendžiu iš pažįstamų porų santykių).
O kodėl tu negali pasitikėti gyvenimu? Gal tam turi reikšmės ir gyvenimo būdas - niekam nieko negaliu žadėti, todėl nieko ir iš kitų nesitikiu.

QUOTE(DKNight @ 2008 03 27, 12:28)
Surasei tik kur butent aukojiesi tu, o kaip tavo vyras?? Ar jis aukojasi del taves kurnors?? Jei taip, tai butent kur??Ar jam tas pazadas sventas? Ar tiesiog jis virsiau uz tave, kaip tavo mokytojas?

Be jokios abejonės aukojasi, be jokios abejonės ir jam pažadas šventas ir abu vienas iš kito mokomės (beje, ir iš savo vaikų taip pat). Juk aš pati jį išsirinkau, tokį, kokio man reikėjo, kad būtų ne tik sugulovas , bet ir sielos draugas.

QUOTE(Otina @ 2008 03 27, 13:33)
Mano nuomone kartu iki vestuvių pagyventi ne tik verta, bet tiesiog būtina. Pvz. aš apsigyvenus kartu pamačiau absoliučiai kitą žmogų, nei tas su kuriuo du metus laksčiau po pasimatymus. Pamačiau, kaip stipriai paaštrėjo tos problemos, kurios jau pasimatymų laikotarpio metu kažkiek kliuvo. Ir dabar vyksta galima sakyti revoliucija, nes kol negyvenom kartu neturėjom daugybės problemų, kurias dabar tenka spręsti  doh.gif Pvz dabar gailiuosi, kad per vėlai pradėjom gyventi kartu, nes laikas iki vestuvių atrodo prabėgs vien tik šlifuojant kampus...  unsure.gif

Tai gal neverta tuoktis? O tų kampų po vestuvių negalima bus šlifuoti?
Atsakyti
QUOTE(Una Li @ 2008 03 27, 12:48)
Matai, jei šito nebūčiau pakentusi, nuolat bumbėjusi ir stačiusi reikalavimus, ko gero, būtų tekę pakęsti ir girtuoklystę, negrįžimus namo, grubų elgesį (sprendžiu iš pažįstamų porų santykių).
O kodėl tu negali pasitikėti gyvenimu? Gal tam turi reikšmės ir gyvenimo būdas - niekam nieko negaliu žadėti, todėl nieko ir iš kitų nesitikiu.

Aš per savo gyvenimą su vyru esu prisibumbėjusi biggrin.gif prisireikalavusi iki soties. turbūt kiekvienas praeina tą etapą, o jis bandė klausyti, kalbėti ir ieškoti kompromiso. Po poros pykčių niekas nesiskiria juk smile.gif
bet kodėl tik moters pareiga yra taikytis? na tau nepatinka jo visuomeninis darbas, tai tu negali pabumbėti, nes jis ims gerti blink.gif o gal jis galėtų pagalvoti, kad tu susirasi sau malonią veiklą tuo metu kai jis dirba ir vėlai grįžinėsi namo- kas jam nepatiks g.gif
aš turiu savo pažado supratimą ir juo vadovaujuosi smile.gif mes net juokaujam, kad ryt-tikrai tikrai tave mylėsiu biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Apuokas: 27 kovo 2008 - 12:59
QUOTE(pukita999 @ 2008 03 27, 12:16)
Su savo vyru gyvenu jau ilgai ir ji pazystu iki pirstu galiuku ir zinau, kad jis svelnus ir geras  wub.gif 

O ar jau žinai, koks jis bus tavo vaikų tėvas? Ar pažįsti tiek, jog galėtum tvirtinti, jog jis tave slaugys ligos patale? g.gif Abejoju. Žmogaus pažinimas vyksta visą gyvenimą... O apsisprendimas - dabar.
Atsakyti
QUOTE(Betule @ 2008 03 27, 12:58)
Ar pažįsti tiek, jog galėtum tvirtinti, jog jis tave slaugys ligos patale?  g.gif

Bet juk būna, kad pažįsti tiek, kad žinai jog jis tikrai neslaugys. Daug tokių žmonių yra. Ir ne pažinime ar santuokoje esmė, o pačiame žmoguje ir jo pasirinkime.
Atsakyti
QUOTE(Apuokas @ 2008 03 27, 14:01)
Bet juk būna, kad pažįsti tiek, kad žinai jog jis tikrai neslaugys. Daug tokių žmonių yra. Ir ne pažinime ar santuokoje esmė, o pačiame žmoguje ir jo pasirinkime.

Posto autorė tvirtino, kad pažįsta savajį tiek, jog žino koks jis švelnus ir geras. Negi reikėjo tiek laiko gyventi kartu tokiam pažinimui? g.gif
Atsakyti
QUOTE(Betule @ 2008 03 27, 11:58)
O ar jau žinai, koks jis bus tavo vaikų tėvas? Ar pažįsti tiek, jog galėtum tvirtinti, jog jis tave slaugys ligos patale?  g.gif Abejoju. Žmogaus pažinimas vyksta visą gyvenimą... O apsisprendimas - dabar.

tarkim pagyvenus kartu iki santuokos pazinau as ji tikrai gerai,galiu teigti kad tikrai bus geras vaiku tevas,geras palydovas gyvenime bet kokioje situacijoje(nepradekit skiesti kad negalima taip pasitiketi zmogumi,galima,ir dar kaip galima,tiesiog nereikia galvoti apie blogiausia ko gali ir nebuti)...iki vestuviu pagyvenimas kartu tai yra kaip gyvenimo pagrindas,o vestuves..ka jos keicia?nieko tai tik santykiu iteisinimas...o tai kas tuokiasi nepagyvene kartu po vestuviu pamato visai kita zmogu,nes pradejus gyventi kartu pasikeicia ir santykiai-musu santykiai nuo to pagerejo,pradejom labiau pasitiketi vienas kitu,galim kartu spresti iskilusias problemas..be to pazinom vienas kita is arti-buda,elgesi,atsakomybe,poziuri i gyvenima...
Atsakyti