QUOTE(Una Li @ 2008 03 27, 11:48)
Matai, jei šito nebūčiau pakentusi, nuolat bumbėjusi ir stačiusi reikalavimus, ko gero, būtų tekę pakęsti ir girtuoklystę, negrįžimus namo, grubų elgesį (sprendžiu iš pažįstamų porų santykių).
Nepyk bet man susidare toks ispudis kad tu esi is tu moteru kurios yra skuduras vyrui po kojom. Kai paklausai taves tai toks vaizdas kad turi atsisakyti saves, savo pomegiu visko ir laizyt vyrui subine, kad jis vargsas vaikas nenuklystu i sona. Tavo issakytos mintys daugiau nei absurdiskos. Zmones turi buti lygiaverciai partneriai ir problema spresti, o ne aukotis ir tyleti dantis sukandus bijant kad kazkas atsitiks. Dediesi stipria moterim, bet eilini karta isitikinau, kad zmones kurie slepiasi po tikejimu yra paprasciausi BAILIAI

QUOTE(Betule @ 2008 03 27, 11:58)
O ar jau žinai, koks jis bus tavo vaikų tėvas? Ar pažįsti tiek, jog galėtum tvirtinti, jog jis tave slaugys ligos patale?
Abejoju. Žmogaus pažinimas vyksta visą gyvenimą... O apsisprendimas - dabar.

Zinau, kad bus geras vyras, jeigu jau savo man padovanotu triusiu rupinosi taip, kaip kiti savo vaikais nesirupina tai faktas kad bus geras tevas. Kasd slaugys irgi neabejoju, nes teko ir ligoninej gulet ir slauge ir per nakti budejo ir siaip persalusia paslaugo ir kalbeta musu abieju daug apie tai ir zinome, kad nelaimeje galim abu pasitiketi vienas kitu, nes nei as nei jis manes nepaliktu, kad ir kas benutiktu, nes mus sieja sis tas daugiau negu pazadai
