Na žinot merginos, tai jau nuo požiūrio, kaip jus save vertinate. Vienoms gyvenimas kartu, barščių virimas, beliznos skalbimas, medučio kopinėjimas ir t.t. tai vergovė, tarnaitės vaidmuo, kitom tai meilės išraiška. Va man, senai bobai, iki šiolei malonu virti vyrui valgį, skalbti marškinius ir visai nesijaučiu tarnaite.
Tos kurios sako, kad dabar vertybės sumenkėjo. Na pradedame vardinti klasikus L. Tolstojus, Zolia, Gi de Mopasanas, Stendalis, Šekspyras, Romenas Rolanas, Draizeris ir t.t. Visi jie rašė apie ką, ar pamenate... Taigi mielosios, apie tą patį, NEIŠTIKIMYBĘ. Tad nereikia, taip jau nuvertinti nūdieną. Atsiminkite Neroną, Kaligulą iki to dar mums reikia prisirpti, va ten tai buvo laikmetis...
ĮFORMINTI santykius, vėlgi, jei jums nuo to lengviau, pirmyn, bet kodėl kitiem tai būtina. Juk santykių įforminimas, neduoda garantijų, kad ji išliks, ir kad moteris joje nebus tarnaitė.
Vesti reikia tik tada, kai žmonės to nori, bet ne todėl, kad taip dauguma daro, ar kad taip priimta.
QUOTE(nezaidziu @ 2008 05 08, 23:14)
p.s. ne mano sugalvota, tai pasakė viena gana protinga ir subrendusi moteris: "jei bent vienas iš poros po tam tikro laiko nenori tuoktis, vadinasi jų santykiuose kažkas ne taip".
Sakot protinga pasakė...
Aš nenoriu tuoktis. Nes buvau susituokusi su tuo pačiu vyru, su kuriuo gyvenu dabar. Vaikas, na jis pasirinko mano ir tėvo pavardę, per brūkšnelį, mat diplomatas. Turto dalybos, na vėl niekada nepretendavau į vyro turtą, kaip ir jis į mano, net oficialių skyrybų metu. Tiesiog, mes savarankiški, finansiškai vienas nuo kito nepriklausomi žmonės. Mus riša jausmai.
Turtą šiais laikais labai lengva dalintis, tiesiog reikia būti teisiškai raštingais, ir ne išsižiojėliais.
Vėlgi, nereikia į santuoką žiūrėti taip vartotojiškai.
aj, na pasiskaičius minčių moters, kurios vaikas gimęs 1988 m., tai man belieka slėptis po lapais su savo tikriausiai senamadišku požiūriu.
aišku, kam čia tos vertybės, jau ir taip mažai jų beliko, tai kam ir ta santuoka. gyvenkim kaip palaida bala, gal net ne poromis, o komunomis, juk ir tai kažkada hipių laikais madinga buvo.
"mes savarankiški vienas nuo kito nepriklausomi žmonės" - ir jūs vadinate tai šeima? čia verslo santykiai, o ne šeima... nes šeima - tai vienas nedalomas junginys, o ne du nepriklausomi žmonės.
aišku, kam čia tos vertybės, jau ir taip mažai jų beliko, tai kam ir ta santuoka. gyvenkim kaip palaida bala, gal net ne poromis, o komunomis, juk ir tai kažkada hipių laikais madinga buvo.
"mes savarankiški vienas nuo kito nepriklausomi žmonės" - ir jūs vadinate tai šeima? čia verslo santykiai, o ne šeima... nes šeima - tai vienas nedalomas junginys, o ne du nepriklausomi žmonės.
QUOTE(nezaidziu @ 2008 05 08, 23:48)
aj, na pasiskaičius minčių moters, kurios vaikas gimęs 1988 m., tai man belieka slėptis po lapais su savo tikriausiai senamadišku požiūriu.
aišku, kam čia tos vertybės, jau ir taip mažai jų beliko, tai kam ir ta santuoka. gyvenkim kaip palaida bala, gal net ne poromis, o komunomis, juk ir tai kažkada hipių laikais madinga buvo.
"mes savarankiški vienas nuo kito nepriklausomi žmonės" - ir jūs vadinate tai šeima? čia verslo santykiai, o ne šeima... nes šeima - tai vienas nedalomas junginys, o ne du nepriklausomi žmonės.
aišku, kam čia tos vertybės, jau ir taip mažai jų beliko, tai kam ir ta santuoka. gyvenkim kaip palaida bala, gal net ne poromis, o komunomis, juk ir tai kažkada hipių laikais madinga buvo.
"mes savarankiški vienas nuo kito nepriklausomi žmonės" - ir jūs vadinate tai šeima? čia verslo santykiai, o ne šeima... nes šeima - tai vienas nedalomas junginys, o ne du nepriklausomi žmonės.
Brangioji, kam tiek daug sarkazmo. Ir nuo kada sarkazmas tapo argumentu. Visu prima, gal nulipam nuo mano menkavertės personos, net mano vaiko gimimo data užkliuvo...
O dabar prie temos. Na reikia būti sąžiningiems ir teisingiems, jau jei cituojate, tai viską ir jei parašėte A parašykite ir B, bet jus išsirenkate tai kas jums tinka ir apauginate savo mėsyte.
Praleistas manyčiau esminis žodis finansiškai ir visai ignoruotas kitas sakinys. Mus riša jausmai.
Jus rašote vertybė. Vėlgi, vertybė yra kintanti etikos-dorovės-moralės dalis, priklausomai nuo auklėjimo, supančios aplinkossociumo. Vertybės kinta, kito ir kis visada. Pats nuostabiausias vertybių kaitos pavyzdys, tai moters teisių pripažinimas, nors savu laiku dorovės sergėtojai tai pavadino degradacija, vertybių sumenkinimu.
Man asmeniškai palaida bala yra, kai žmonės viešai įsipareigoja ir nesilaiko savo įsipareigojimų. Ir vaidina, kad jie yra dorovingi, nes yra vedę.
Šeima, tai du nepriklausomi, laisvi žmonės, kurie laisva valia apribojo savo pasirinkimo laisvę vardan kito, mylimo žmogaus. Jei vedei, tai ne reiškia, kad nustojai galvoti, jausti, svajoti ir privalai galvoti, jausti ir t.t. tik kaip tavo partneris.
O nedalomas junginys, apie ką čia...
QUOTE(nezaidziu @ 2008 05 08, 23:14)
o jeigu paliks jis? kaip jausies tada? kaip eilinė mergina, su kuria jis pagyveno? speju tada negalvosi, kad tas laikas buvo jau toks prasmingas ir gražus...
man dar įdomu, kaip skyrybų atveju tokios nesusituokiusios poros dalinasi bendrai užgyventą turtą? meilė yra gražus dalykas, bet kaip sakoma, vien ja sotus nebūsi...
p.s. ne mano sugalvota, tai pasakė viena gana protinga ir subrendusi moteris: "jei bent vienas iš poros po tam tikro laiko nenori tuoktis, vadinasi jų santykiuose kažkas ne taip".
man dar įdomu, kaip skyrybų atveju tokios nesusituokiusios poros dalinasi bendrai užgyventą turtą? meilė yra gražus dalykas, bet kaip sakoma, vien ja sotus nebūsi...
p.s. ne mano sugalvota, tai pasakė viena gana protinga ir subrendusi moteris: "jei bent vienas iš poros po tam tikro laiko nenori tuoktis, vadinasi jų santykiuose kažkas ne taip".
turbūt neatidžiai skaitei, nes prieš pamąstant apie situaciją, jeigu aš jį paliksiu, parašiau kaip jausiuos, jeigu jis paliks mane.
Matai, aš esu pirmoji mergina, kurią jis myli ir su kuria gyvena, todėl eiline niekaip negalėčiau būt (jis man irgi)
santuokos neregistravimas yra mano mintis, nors jis piršosi. mūsų gyvenimas sukasi ne vien tik apie buitį, tad laikas tikrai prasmingas. ir beje, jis namuose šiek tiek daugiau tvarkosi negu aš, tad jokių "tarnaičių" ar norit pasakyt, kad būsi sotus santuoka?
aišku, kad mūsų santykiuose "kažkas ne taip", mes gi nesistengiame varžyti vienas kito laisvės, mes esame partneriai, draugai, turintys bendrą tikslą, ir kol tas tikslas bus, tol ir būsime kartu.
QUOTE(Moonte @ 2008 05 08, 22:59)
Man asmeniškai palaida bala yra, kai žmonės viešai įsipareigoja ir nesilaiko savo įsipareigojimų. Ir vaidina, kad jie yra dorovingi, nes yra vedę.
Šeima, tai du nepriklausomi, laisvi žmonės, kurie laisva valia apribojo savo pasirinkimo laisvę vardan kito, mylimo žmogaus. Jei vedei, tai ne reiškia, kad nustojai galvoti, jausti, svajoti ir privalai galvoti, jausti ir t.t. tik kaip tavo partneris.
O nedalomas junginys, apie ką čia...
Šeima, tai du nepriklausomi, laisvi žmonės, kurie laisva valia apribojo savo pasirinkimo laisvę vardan kito, mylimo žmogaus. Jei vedei, tai ne reiškia, kad nustojai galvoti, jausti, svajoti ir privalai galvoti, jausti ir t.t. tik kaip tavo partneris.
O nedalomas junginys, apie ką čia...
Patinka man jusu mintys 
Papildyta:
QUOTE(nezaidziu @ 2008 05 07, 12:41)
o sakyti, kad anksčiau skirtis būdavo "gėda" yra visiška nesąmonė 
nes ir dabar dar yra tokių - skundžiasi, kad muša, geria, su kitom valkiojasi, bet nesiskiria dėl joms vienoms/vieniems suprantamų priežasčių...
nes ir dabar dar yra tokių - skundžiasi, kad muša, geria, su kitom valkiojasi, bet nesiskiria dėl joms vienoms/vieniems suprantamų priežasčių... Na jau. Negeda galetu buti tik tam zmogui, kuriam nusispjaut ant visuomenes ir seimos nuomones. Skirybos nera lengvas procesas, kad va sugalvojau, spjoviau ir issiskyriau. Paprastai tai paliecia daug zmoniu. Anu laiku zmones buvo kito auklejimo ir skiepijamas visai kitas supratimas apie seima, zmogaus teises ir laisves. Ka zmones pasakys ypac budavo svarbu gyvenantiems kaimeliuose, miesteliuose, nes ten be kitu zmoniu zinios nei garsiau pirstelt namuose negali, nes tuoj visas kaimas sneka. Tikrai pakankamai daug semu gyveno tik todel nes taip pridera. Nebuvo tada nei psichologu pagalbos, nei garsiai skanduojanciu feminisciu apie moteru teises, nebuvo tokiu televizijos laidu, zurnalu ir t.t... Mano galva nesamone yra lyginti tuos laikus su siais laikas, nes skirtumu daugiau nei apstu, juk laikas nestovi vietoj, keiciasi zmones, vertybes, suvokimas, netgi zmoniu gyvenimo ritmas, zinios ir t.t..... Taigi nelyginkim nelyginamu dalyku
QUOTE(nezaidziu @ 2008 05 08, 23:14)
kodėl vyrui nesinaudoti tuo, kad namuose visada pagaminta valgyti, jo kojinės ne tik išskalbtos, bet dar ir išlygintos, o jis tuo metu gali leisti laiką su kita?
"jei bent vienas iš poros po tam tikro laiko nenori tuoktis, vadinasi jų santykiuose kažkas ne taip".
"jei bent vienas iš poros po tam tikro laiko nenori tuoktis, vadinasi jų santykiuose kažkas ne taip".
kodėl santuoka yra įsivaizduojama kaip valgio gaminimas ir kojinių skalbimas?
iš tokių pasisakymų apskritai nauda yra tik vyro ir moterims visiškai neapsimoka tuoktis 
ar tai, kad jis oficialiai negali laiko leistu su kita, jau atperka moteriai namų ruošos darbus? o ,,tam tikras,, laikas tai koks?
QUOTE(nezaidziu @ 2008 05 08, 23:48)
"mes savarankiški vienas nuo kito nepriklausomi žmonės" - ir jūs vadinate tai šeima? čia verslo santykiai, o ne šeima... nes šeima - tai vienas nedalomas junginys, o ne du nepriklausomi žmonės.
o ką santykiuose keičia priklausomybė vienas nuo kito? ir nuo kada šeima nebedaloma?
na matote, jausmai riša ir mokyklinio amžiaus poras be jokių finansinių ar kitokių įsipareigojimų, bet jie ir negyvena po vienu stogu, taip kad nieko keisto.
sakote vertybės keičiasi? na taip, keičiasi, tik deja dažniausiai ne į gerą pusę. ir vietoj to, kad bandytume jas saugoti, tai priešingai - toleruojame ir dar paskatiname tą neigiamą kaitą.
sakydama, kad šeima nedaloma, norėjau pasakyti, kad šeimoje nebelieka tokių sąvokų kaip "mano", "tavo", viskas tampa "mūsų" - darbai, pinigai, džiaugsmai ir rūpesčiai. (na bent jau taip turėtų būti)
ką jau padarysi, užaugau su tokiame šeimos modelyje, ačiū Dievui ir mano būsimas vyras taip pat.... dėl to galbūt mane ir stebina kai kurių komentatorių pamąstymai.
tikriausiai daugeliui dar neteko susidurti su rimtomis problemomis, kurias reikėtų spręsti su valstybinių institucijų pagalba arba atstovauti savo "gyevnimo draugą", va tada "sugyventinės" statusas nelabai padeda...
Papildyta:
o iš esmės, tai temos pavadinimas "Ar verta gyventi kartu iki vestuvių", o ne "Ar verta gyventi kartu nesusituokus visą gyvenimą".
tai atsakant į temą - verta, tačiau tai neturėtų tapti gyvenimo būdu.
sakote vertybės keičiasi? na taip, keičiasi, tik deja dažniausiai ne į gerą pusę. ir vietoj to, kad bandytume jas saugoti, tai priešingai - toleruojame ir dar paskatiname tą neigiamą kaitą.
sakydama, kad šeima nedaloma, norėjau pasakyti, kad šeimoje nebelieka tokių sąvokų kaip "mano", "tavo", viskas tampa "mūsų" - darbai, pinigai, džiaugsmai ir rūpesčiai. (na bent jau taip turėtų būti)
ką jau padarysi, užaugau su tokiame šeimos modelyje, ačiū Dievui ir mano būsimas vyras taip pat.... dėl to galbūt mane ir stebina kai kurių komentatorių pamąstymai.
tikriausiai daugeliui dar neteko susidurti su rimtomis problemomis, kurias reikėtų spręsti su valstybinių institucijų pagalba arba atstovauti savo "gyevnimo draugą", va tada "sugyventinės" statusas nelabai padeda...
Papildyta:
o iš esmės, tai temos pavadinimas "Ar verta gyventi kartu iki vestuvių", o ne "Ar verta gyventi kartu nesusituokus visą gyvenimą".
tai atsakant į temą - verta, tačiau tai neturėtų tapti gyvenimo būdu.
QUOTE(Moonte @ 2008 05 08, 22:44)
Sakot protinga pasakė...
Aš nenoriu tuoktis. Nes buvau susituokusi su tuo pačiu vyru, su kuriuo gyvenu dabar. Vaikas, na jis pasirinko mano ir tėvo pavardę, per brūkšnelį, mat diplomatas. Turto dalybos, na vėl niekada nepretendavau į vyro turtą, kaip ir jis į mano, net oficialių skyrybų metu. Tiesiog, mes savarankiški, finansiškai vienas nuo kito nepriklausomi žmonės. Mus riša jausmai.
Aš nenoriu tuoktis. Nes buvau susituokusi su tuo pačiu vyru, su kuriuo gyvenu dabar. Vaikas, na jis pasirinko mano ir tėvo pavardę, per brūkšnelį, mat diplomatas. Turto dalybos, na vėl niekada nepretendavau į vyro turtą, kaip ir jis į mano, net oficialių skyrybų metu. Tiesiog, mes savarankiški, finansiškai vienas nuo kito nepriklausomi žmonės. Mus riša jausmai.
Na taip, o kodel is vis tada tekejote? ar tuomet santuoka (seima santuokoje) laikete vertybe? ir kas tuomet pasikeite dabartineje situacijoje, kad jau nebenorite teketi dargi uz to paties zmogaus??
ir ka turite omenyje kalbedama apie dabartini Jusu su vyru savarankiskuma??
QUOTE(nezaidziu @ 2008 05 09, 13:22)
sakydama, kad šeima nedaloma, norėjau pasakyti, kad šeimoje nebelieka tokių sąvokų kaip "mano", "tavo", viskas tampa "mūsų" - darbai, pinigai, džiaugsmai ir rūpesčiai. (na bent jau taip turėtų būti)
ką jau padarysi, užaugau su tokiame šeimos modelyje, ačiū Dievui ir mano būsimas vyras taip pat.... dėl to galbūt mane ir stebina kai kurių komentatorių pamąstymai.
ką jau padarysi, užaugau su tokiame šeimos modelyje, ačiū Dievui ir mano būsimas vyras taip pat.... dėl to galbūt mane ir stebina kai kurių komentatorių pamąstymai.
būtent, kad turėtų, mes to norėtumem ir t.t. bet gyvenime visko būna... tvirčiausi pagrindai išslysta iš po kojų...
Tai jeigu šeimos modelis buvo darni tėvų santuoka, tai čia dar viena garantija gaunasi?
QUOTE(Gege @ 2008 05 09, 11:24)
kokios problemos turimos omeny?
mano draugė kurį laiką irgi manė, kad santuoka kaip ir nėra būtina, tačiau savo nuomonę labai staiga pakeitė, kai su vyro (tuo metu tik draugo) reikalais teko pavaikščioti po valstybines institucijas (tiksliai negaliu pasakyti, kas per reikalai ten buvo...) ir pasakius, kad ji tik draugė, sugyventinė (nesvarbu kaip pavadinsim), bet ne žmona, tiesiog buvo parodoma į duris. tiesa, jie jau ir taip palanavo tuoktis, tik turėjo šiokių tokių problemų, dėl ko santuoką teko vis atidėlioti. neseniai situacija pasikartojo, tačiau turint žmonos statusą ir vyro pavardę, tuos pačius reikalus jai pavyko sutvarkyti be jokių problemų.
QUOTE(Apuokas @ 2008 05 09, 11:39)
būtent, kad turėtų, mes to norėtumem ir t.t. bet gyvenime visko būna... tvirčiausi pagrindai išslysta iš po kojų...
Tai jeigu šeimos modelis buvo darni tėvų santuoka, tai čia dar viena garantija gaunasi?
Tai jeigu šeimos modelis buvo darni tėvų santuoka, tai čia dar viena garantija gaunasi?
be abejo, kad ne garantija. garantijų apskritai gyvenime nebūna. tačiau esmė ta, kad jai visuomenė pakeistų požiūrį į santuoką ir gyvenimas nesusituokus nebūtų taip toleruojamas, manau pasikeistų ir žmonių santykiai, galbūt sustiprėtų atsakomybės jausmas, žmonės nebijotų įsipareigojimų.
juk ir "mada" gyventi nesusituokus atsirado ne per vieną dieną...
žodžiu, nesiruošiu aš su niekuo daugiau ginčytis, nes galų gale kiekvienas renkamės tai, kad mums patogiau, patraukliau...
