QUOTE(nezaidziu @ 2008 05 09, 15:05)
Moonte, jūs gyvenkite savo gyvenimą taip, kaip jums geriau, nesiūlau aš gyventi jums pagal mano įsivaizduojamą šeimos modelį, tačiau bent jau būkit gera, ir neskleiskit čia savo propagandos, kad kaip gera ir naudinga praleisti gyvenimą "susidėjus".
turiu pakankamai draugų vyrų, ir puikiai žinau, ką daugumą jų mano apie moterį, kuri sutinka gyventi štai taip, be santuokos ir be įsipareigojimų.
negana to, užtenka man ir savo asmeninės patirties. kaip jau minėjau anksčiau, mano būsimas vyras gyvena kitoje šalyje. man apsilankius pas jį (kadangi gyvena ne vienas), ne kartą teko pajusti klausiamus jo draugų žvilgnius: kas ji? kaip suprasti - atvažiavo, pabuvo, išvažiavo...
vertybės į blogąją pusę? kur sakiau, kad visos?
taip kad, geriau prieš kaltindama mane, jog atsiremku ir komentuoju tai, kas man patogu, nesielkite taip pati
ir dar kartą pasikartosiu - temos pavadinimas "Ar verta kartu gyventi iki vestuvių", tai ir kalbėkim apie tai.
Labai įdomu. Kur yra mano propaguojamas toks gyvenimas? Aš tik atsakau į jūsų pasvarstymus garsiai. O jums galima savo gyvensena, nuomonę dalintis, o man šiukštu, nes tai nesutampa su jūsiške. Pagaliau aš atsakinėjau į man pateiktus klausimus. Dvigubus standartus taikom... O kodėl jus man primenate apie diskusijos temą, juk ne aš pradėjau apie tai kalbėtis, o tik oponuoju jums.
Tai ką aš rašau taikytina susituokusiems ir gyvenantiems kartu, pagal susitarimą. I
r kur yra mano parašytą, kad aš prieš vedybas. Tai jus bandote teigti, kad jei gyvena ne taip, kaip jums patinka ir atrodo teisinga yra moralės, vertybių nuosmukis.
Man jūsų draugai, vyrai ir t.t. ne rodiklis. Aš gyvenu savo, o ne jų gyvenimą, mano sąžinė yra teisėja. O gyventi reikia savo galva, o ne vien todėl, kad kas ką pagalvos ir pasakys, tai vaikiška, infantilu.
Nežadu dalintis savo išgyvenimais, mano gyvenimas irgi ne rožėm klotas kelias, bet ir po šiai dienai, nenoriu, kad su manim žmogus gyventų iš pareigos, be jausmų. Dėkui, kekšiški-barteriniai mainai šeimoje mane netenkina. Trupiniais nuo svetimo stalo nesimaitinu ir per prievartą, vien iš pareigos, vyro šalia savęs įsikibusi nelaikysiu. Jei taip nutiktų, kad vyras nustotų manę mylėti, paleisčiau, nes aš myliu jį taip, kad nežiūrint į mano skausmą, vidines kančias, būsiu laiminga žinodama, kad jis yra laimingas, nors ir su kita.
Jus kalbate visur apie smunkančias vertybes, o ne aš... Pagaliau, tai ir aš galiu parašyti, - o kur aš parašiau, kad jus teigiate, jog jos
visos vertybės smunka...
įsipareigojimai yra ir nesusituokus, tačiau juos daug paprasčiau sulaužyti - va, susipykom, susirinkau daiktus ir išėjau, net nesusimąstęs, nebandęs spręsti problemos.
Tada kitas klausimas, o ko įsikabinus laikytis į tokį asmenį, kuris nesilaiko ir bėga nuo įsipareigojimų.
Antrą, ar jums neatrodo, kad todėl ir yra vertybė, kai žmonės gyvena kartu be papildomų saugiklių, vykdo įsipareigojimus laisva valia, o ne todėl, kad pasirašė popieriuką.
Papildyta:
QUOTE(nezaidziu @ 2008 05 09, 15:33)
išeinu iš šitos temos su savo nuomone
Nuomonės nekeičia arba kvailiai, arba lavonai. (Volteras)
Įsikibus nesilaikau savo nuomonės vien iš principo. Niekada neatmetu galimybę ją pakeisti, jei žinoma išgirstu rimtus argumentus. Mes mokomės visą gyvenimą, o klysti žmogiška.