Verta tikrai kartu pagyventi iki vestuviu. Prisitaikyti reikia ir suprasti, ar tikrai derat vienas kitam.
Mes kartu apsigyvenom tik po vestuviu.. 
Iki vestuviu as pas ji praleisdavau daugiau laiko nei namie.. Ta prasme uzmigdavau ir keldavausi pas ji.. Ir buiti pajautem ir t.t. taip, kad tas gyvenimas kartu pries vestuves tokia neaiski savoka.. Ne, kartu mes negyvenom, bet as savo zmogu visiskai pazinau ir NEGYVENDAMA SU JUO.. 
Iki vestuviu as pas ji praleisdavau daugiau laiko nei namie.. Ta prasme uzmigdavau ir keldavausi pas ji.. Ir buiti pajautem ir t.t. taip, kad tas gyvenimas kartu pries vestuves tokia neaiski savoka.. Ne, kartu mes negyvenom, bet as savo zmogu visiskai pazinau ir NEGYVENDAMA SU JUO..
QUOTE(Miss Kitten @ 2008 05 12, 15:27)
Mes kartu apsigyvenom tik po vestuviu.. Iki vestuviu as pas ji praleisdavau daugiau laiko nei namie.. Ta prasme uzmigdavau ir keldavausi pas ji.. Ir buiti pajautem ir t.t. taip, kad tas gyvenimas kartu pries vestuves tokia neaiski savoka.. Ne, kartu mes negyvenom, bet as savo zmogu visiskai pazinau ir NEGYVENDAMA SU JUO..
Iki vestuviu as pas ji praleisdavau daugiau laiko nei namie.. Ta prasme uzmigdavau ir keldavausi pas ji.. Ir buiti pajautem ir t.t. taip, kad tas gyvenimas kartu pries vestuves tokia neaiski savoka.. Ne, kartu mes negyvenom, bet as savo zmogu visiskai pazinau ir NEGYVENDAMA SU JUO.. o čia sąžiningumas
gyveno negyvendama 
daugelis taip ,,negyvena,, ir didžiuojasi neturinčios sugyventinės statuso
QUOTE(Apuokas @ 2008 05 12, 15:31)
o čia sąžiningumas gyveno negyvendama
daugelis taip ,,negyvena,, ir didžiuojasi neturinčios sugyventinės statuso
gyveno negyvendama daugelis taip ,,negyvena,, ir didžiuojasi neturinčios sugyventinės statuso
nea, cia ne ta prasme, kad netureti sugyventines statuso..
QUOTE(Miss Kitten @ 2008 05 12, 15:35)
tai aš ne apie tave
QUOTE(Apuokas @ 2008 05 12, 15:46)
As supratau, kad man skyrei..
QUOTE(Miss Kitten @ 2008 05 12, 18:55)
tu pati rašei, kad tai neaiški sąvoka- lyg ir negyveni, bet daugiau laiko praleidi jo namuose. tai sąžiningumas su savimi pačia
ir nieko tame blogo
QUOTE(Moonte @ 2008 05 12, 12:54)
Oi Lukne... Bet juk tai ne santuokoje esmė, o žmonėse.
Tu gali buti susituokęs ir nebūti laimingas, o gali gyventi kartu bendru susitarimu ir būti laimingiausias žmogus pasaulyje. Juk santuoka, tai tik formalumas, gyvenimą gyvena žmonės. Jei žmogus yra dorovingas tai jis visada yra toks, na uždėsi nedorovingam tramdomuosius marškinius - santuoką, ir ką tai pekeis...
Ir kam kenkia, jei žmonės pagyvens prieš santuoką kartu ir nuspręs, kad jiems reikia išsiskirti, ar santuokoje pagyvens ir išsiskirs...
Tu gali buti susituokęs ir nebūti laimingas, o gali gyventi kartu bendru susitarimu ir būti laimingiausias žmogus pasaulyje. Juk santuoka, tai tik formalumas, gyvenimą gyvena žmonės. Jei žmogus yra dorovingas tai jis visada yra toks, na uždėsi nedorovingam tramdomuosius marškinius - santuoką, ir ką tai pekeis...
Ir kam kenkia, jei žmonės pagyvens prieš santuoką kartu ir nuspręs, kad jiems reikia išsiskirti, ar santuokoje pagyvens ir išsiskirs...
Sakyčiau viskas susiję. Nes žmogus norėdamas būti dorovingu ir sąžiningu su aplinkiniais sugalvojo būdus, kaip parodyti savo ketinimus. Svarbiausius dalykus patvirtinti priesaika (pvz. prezidento priesaika, santuoka taip pat). Suprantu, kad nedoras gali apgauti, gali laužyti priesaiką ir pan. Bet kam tą nedorumą vadinti norma? ( nesupykite gyvenimo iki santuokos šalininkės, nemanau, kad jūs apgalvojote savo nedorumą ir nusprendėte kažką apgauti
, tiesiog dabar taip žmonės gyvena ir daug apie tai negalvoja, elgiasi kaip patogiau)Nenoras duoti priesaikos, man rodo neužtikrintumą kad bus laikomasi aptartų žaidimo taisyklių, o su žmogumi, kuris abejoja savo žodžiais ir ketinimais negaliu kurti tvirtų santykių, nes jie nebus tvirti, jei priklausys tik nuo jo nevaldomų norų ir nuotaikų. Santuoka yra ir pareiškimas aplinkiniams, kad šie du planuoja gyvenimą tik tarpusavyje ir kad nedėti vilčių su kuriuo nors apsigyventi, nesitikėti tokių jausmų ar įsipareigojimų. Tai manau sąžininga, aišku ir patogu.
Kam kenkia? Skyrybos skaudina. Kenkia poros vaikams. Geriau pirma spręsti paskui daryti, gyventi, o ne pirma gyventi, daryti, o paskui spręsti.
Ne visada žmonės sugeba daryti kaip geriausia, bet nereikia ir teigti, kad taip kaip ne geriausia ir yra geriausia. (Čia tik mano nuomonė, jei ji kažkam nepatinka, lai neima jos galvon
)
Lukne, aš ant tavęs niekaip pykti negaliu, bet tavo bekompromisis įsitikinimas mažų mažiausiai keistas. Nedorumas nėra norma, bet visdėlto, apsidairyk aplinkui.. Šaunu, kad tavo santuoka laiminga, bet juk galėjo taip ir nebūti..
Aš norėjau, aš svajojau kad mano gyvenime būtų tik vienas vyras. Pirmasis buvo tas, su kuriuo tikėjausi būti visą gyvenimą kartu. Tačiau praėjus 1,5 metų draugystės pas mus atsirado nesutarimų - ne tai kad nesutapo charakteriai, tačiau niekaip nepriėjom kompromiso. Tikrai neapsisukau ir netrenkiau durimis iš karto, stengiausi kalbėtis, aiškintis ir bandyti sutarti, tačiau dar 1,5 metų praėjo besiaiškinant ir besipykstant, kol galų gale išsiskyrėm.. Nors tada buvau įsipareigojus, ištikima ir t.t., tačiau gerai kad nesumastėm tada susituokt. Turint tokius kaip tavo įsitikinimus dabar gyvenčiau nelaimingoje santuokoje..
Mano supratimu santuoka yra aukštesnė vertybė, ir jos neverta sudaryti manant kad "gal viskas bus gerai"..
Norėčiau kad su dabartiniu vyru būtume vienas kitam pirmi, bet taip nėra. Tačiau manau kad abu esame verti santuokos. Nusprendėme tuoktis pagyvenę kartu metus laiko, teko abiems smarkiai apsišlifuoti, bet svarbiausia, kad sugebame kartu įvairiose situacijose rasti kompromisą.
Aš norėjau, aš svajojau kad mano gyvenime būtų tik vienas vyras. Pirmasis buvo tas, su kuriuo tikėjausi būti visą gyvenimą kartu. Tačiau praėjus 1,5 metų draugystės pas mus atsirado nesutarimų - ne tai kad nesutapo charakteriai, tačiau niekaip nepriėjom kompromiso. Tikrai neapsisukau ir netrenkiau durimis iš karto, stengiausi kalbėtis, aiškintis ir bandyti sutarti, tačiau dar 1,5 metų praėjo besiaiškinant ir besipykstant, kol galų gale išsiskyrėm.. Nors tada buvau įsipareigojus, ištikima ir t.t., tačiau gerai kad nesumastėm tada susituokt. Turint tokius kaip tavo įsitikinimus dabar gyvenčiau nelaimingoje santuokoje..
Mano supratimu santuoka yra aukštesnė vertybė, ir jos neverta sudaryti manant kad "gal viskas bus gerai"..
Norėčiau kad su dabartiniu vyru būtume vienas kitam pirmi, bet taip nėra. Tačiau manau kad abu esame verti santuokos. Nusprendėme tuoktis pagyvenę kartu metus laiko, teko abiems smarkiai apsišlifuoti, bet svarbiausia, kad sugebame kartu įvairiose situacijose rasti kompromisą.
QUOTE(maidala @ 2008 05 13, 13:54)
Lukne, aš ant tavęs niekaip pykti negaliu, bet tavo bekompromisis įsitikinimas mažų mažiausiai keistas. Nedorumas nėra norma, bet visdėlto, apsidairyk aplinkui.. Šaunu, kad tavo santuoka laiminga, bet juk galėjo taip ir nebūti..
Aš norėjau, aš svajojau kad mano gyvenime būtų tik vienas vyras. Pirmasis buvo tas, su kuriuo tikėjausi būti visą gyvenimą kartu. Tačiau praėjus 1,5 metų draugystės pas mus atsirado nesutarimų - ne tai kad nesutapo charakteriai, tačiau niekaip nepriėjom kompromiso. Tikrai neapsisukau ir netrenkiau durimis iš karto, stengiausi kalbėtis, aiškintis ir bandyti sutarti, tačiau dar 1,5 metų praėjo besiaiškinant ir besipykstant, kol galų gale išsiskyrėm.. Nors tada buvau įsipareigojus, ištikima ir t.t., tačiau gerai kad nesumastėm tada susituokt. Turint tokius kaip tavo įsitikinimus dabar gyvenčiau nelaimingoje santuokoje..
Mano supratimu santuoka yra aukštesnė vertybė, ir jos neverta sudaryti manant kad "gal viskas bus gerai"..
Norėčiau kad su dabartiniu vyru būtume vienas kitam pirmi, bet taip nėra. Tačiau manau kad abu esame verti santuokos. Nusprendėme tuoktis pagyvenę kartu metus laiko, teko abiems smarkiai apsišlifuoti, bet svarbiausia, kad sugebame kartu įvairiose situacijose rasti kompromisą.
Aš norėjau, aš svajojau kad mano gyvenime būtų tik vienas vyras. Pirmasis buvo tas, su kuriuo tikėjausi būti visą gyvenimą kartu. Tačiau praėjus 1,5 metų draugystės pas mus atsirado nesutarimų - ne tai kad nesutapo charakteriai, tačiau niekaip nepriėjom kompromiso. Tikrai neapsisukau ir netrenkiau durimis iš karto, stengiausi kalbėtis, aiškintis ir bandyti sutarti, tačiau dar 1,5 metų praėjo besiaiškinant ir besipykstant, kol galų gale išsiskyrėm.. Nors tada buvau įsipareigojus, ištikima ir t.t., tačiau gerai kad nesumastėm tada susituokt. Turint tokius kaip tavo įsitikinimus dabar gyvenčiau nelaimingoje santuokoje..
Mano supratimu santuoka yra aukštesnė vertybė, ir jos neverta sudaryti manant kad "gal viskas bus gerai"..
Norėčiau kad su dabartiniu vyru būtume vienas kitam pirmi, bet taip nėra. Tačiau manau kad abu esame verti santuokos. Nusprendėme tuoktis pagyvenę kartu metus laiko, teko abiems smarkiai apsišlifuoti, bet svarbiausia, kad sugebame kartu įvairiose situacijose rasti kompromisą.
As manau kad pagyventi kartu yra gerai-tik taip galima iki galo pazinti zmogu. Bet nepateisinu tu, kurie gyvena susimete 3 ir daugiau metu, abejoju ar tokie is viso kada besusituoks, gyvena taip ir jiems gerai.
QUOTE(Puma84 @ 2008 05 20, 20:31)
As manau kad pagyventi kartu yra gerai-tik taip galima iki galo pazinti zmogu. Bet nepateisinu tu, kurie gyvena susimete 3 ir daugiau metu, abejoju ar tokie is viso kada besusituoks, gyvena taip ir jiems gerai.
o kas nors 'teisinasi'?
QUOTE(Puma84 @ 2008 05 20, 19:31)
As manau kad pagyventi kartu yra gerai-tik taip galima iki galo pazinti zmogu. Bet nepateisinu tu, kurie gyvena susimete 3 ir daugiau metu, abejoju ar tokie is viso kada besusituoks, gyvena taip ir jiems gerai.
Va va gyvenu su saviskiu jau 5 metai ir uz menesio ten kazkokia svente laukia....nesuprantu kaip cia taip nutiko, juk gyvenam kartu ilgiau nei 3 metus
Ech buciau zinojus, kad cia tokie terminai dar yra nustatyti 
