Kaip supratote, kad antra pusė neištikima?

Tai kam su tokiu gyventi po vienu stogu? Abejingu praeiviu pilnos gatves, kam namie toks reikalingas...

Nu gyvena... ir ne viena, ir ne dvi... šimtai moterų su tokiais gyvena, o kodėl, tai aš nežinau... neklausk manęs

labiausiai zmones bijo abejingumo, nes tada abejingam zmogui lengviausia priimti sprendimus. O kai tas, kuris draskesi, staiga nurimsta - tikrai iskils klausimas "kodel?"

O siaip receptuku cia visokiu galima pristrateguoti -svarbiausia -tausoti savo nervus, kas ivyko, tai ivyko. Ir apsispresti, ko nori
Papildyta:



Jei jos taip gyvena - tai, turbut, joms gerai, ir musu receptukai ju nedomina O jei blogai -tai kodel gyvena taip? Asarojimas juk problemos neispres

diskusija beprasme su tuo zmogum kuris pats nebuvo tokios situacijoj...ir duok dieve,nepakliuti...o jei kazkam geriau apsimesti akla - prasom...

A ko gi čia įsižeisti, matau tik įskaudintą moteriškę, kuri vis dar yra neigimo fazėj, tikisi per daug ir pyksta ne ant tų žmonių.

Diskutuojant kalbasi mažiausiai du žmonės, bet ne vienas verkia, o kiti tik galvom linksi ir pritariamai bamba: '-svolačius koks', iš tokių nieko gero Jūs ir neišmoksit

Aha, perskaičiau sekančius post'us, apie tą patį jie, tik kitais žodžiais. Vertėtų įsiskaityt ir pagaliau pradėt daryt išvadas. Man naudos nuo to, kad Jūs išsiskirsit ar gyvensis su einančiu pas kitas karts nuo karto, nei šilta nei šalta. O patirties aš turiu. Jei čia neverkiu, vadinas radau pati atsakymus ir stengiuos klaidų nebedaryt.

o visgi gali buti,kad skyrybos tai iseitis...nesakau konkreciu atveju,bet buna,jog antra santuoka ar galu gale gyvenimas vienai buna laimingesnis nei kankinantis del to,jog esi isduota...kiekvienas pats priima sprendima...naturalu,kad iskaudintos moterys paverkia...nejau reikia del to jas barti...

laba diena, visoms ir visiems

aš trumpai papasakosiu savo abejones, kas liečia vyro neištikimybę, nes labai pasimetusi esu, yra faktų kurie kaip rodo tokį dalyką, bet kartu ir neigia. mes susituokę jau 6 metai. kadangi jis labai norėjo vaiko, tai po metų jau supom. bet visa idilė ir šeimos grožis pasibaigė su mano pastojimu, vis dažniau likdavau viena namie atseit reikalai, darbas, "chaltūros" - vis dėl geresnio gyvenimo. leiskit pastebėt tokį dalyką, kad gyvename bute vieni, bet jo tėvų dėka iki šios dienos už paslaugas nemokam, taip kad nemaža sumelė lieka. aišku tuo metu buvo pakankamai sunku, nes aš gaudavau iš sodros nepilnai 700, o ir vyro alga buvo kažkur apie 1500. bet visus tris metus buvau namie, nes labai vaikas sirgdavo, o ir pati mokslus graužiau, tai kaip ir darbui neliko laiko. kai gimė sūnus, viską darydavau viena, vaikas rėkia, man stogas važiuoja, o padėt ner kam nes esu viena ir taip du metus, kol nepradėjau leist į darželį. ir dar plius prie visko gydžiausi labai gilią depresiją ir metus vaikščiojau pas psichologą. jis matė kur kas gilesnes problemas, t.y. ne mano vienos, o šeimos, bet niekaip vyro neįkalbėjau, kad kartu su manim pas psichologą nueitų. po kurio laiko lyg ir viskas aprimo, nusistovėjo. ir visus tuos metus aš visai negalvojau apie vyro neištikimybę, nes jis šiaip tokio charaterio kad pastoviai reikia veiklos, nu gerai kad papildomai dirba, vis pinigėlių daugiau.
dabar aš pradėjau juo abejoti ir manau, kad turiu tam priežasčių. prieš gerus pora metų mūsų bendra draugė (nėra labai artima) išsiskyrė su vyru, ją paliko dėl kitos. ta draugė turi savo verslą ir labai dažnai prašo mano vyro pagalbos, tai paremontuot tai krana pakeist, o dar ir pati paraginau, liko viena su vaikais reik padėt. po kiek laiko pastebėjau, kad labai pasikeitė jų bendravimas, kažkokie chi chi cha cha, man už nugaros, kažkokie nutylėjimai, o ir vyras pasidarė nervingas vis dažniau rėkauja, tai ant manęs, o ant vaiko anksčiau apskritai net man neleisdavo bartis, o dabar tiesiog matosi kaip pykčio negali suvaldyt. pokalbiuose pakankamai intymiuose kai budavom dvi, vis kažkokie jos nuomonės piršimai. o kad ir sekmadienį, vyras pradėjo klausinėt, kokie mano planai šią savaitę, man dabar sesija ir visos dienos ir vakarai užimti, aš jam ir sakau, kad tu žinai ruoštis egzaminam. kaip ir nurimo, vakar vėl pradėjo spirgėt, aš jam ir saku kas yra, jis - man reiktų nuvažiuot pas tą draugę kraną pakeist. aš jau neišlaikiau, tai sakau gal tu su ja ir gyvenk. tai jis supyko ir metė ragelį. o paskutiniu metu, jis grįždavo po darbo namo apie 17-18 val. ir apie 21 val. jam visada, kone kiekvieną dieną reikia važiuot į darbą.
ir dar daug daug galėčiau pasakoti savo įtairimų, nors kaip ir jo elgesys visada buvo panašus, tik išryškėjo tam tikros elgesio detalės, kurios anksčiau buvo kitokios.

Na visko gali būti, jog jis ten pas tą draugę ne jos, o savo varvantį kraną remontuojasi... darbštus toks vyrukas... o sakykit pinigine išraiška kaip nors pasireiškia tas jo darbštumas?

na šiaip tai jis visada nuo algos iki algos gyvena, aš tik kiek nugvelbiu nuo jo, kad taupyt, nes jis tokio dalyko nesuvokia kaip taupymas, sako o kam reikia. tai iš jo kiek paimu, tiek atidedu, o jam tai visada pinigų mažai, čia jau truputi kita prblema - jis nemoka elgtis su jais, nes tėvai viskuom jį aprūpindavo, reik pinigų yra. o aš kitaip augau ir žinau, netaupysi neturėsi, tai aš iš savo atlyginimo ir atidedu, nes už mokslą reik susimokėt ir dar lieka mėnesio pabaigoj. o šiai dienai mūsų algos praktiškai vienodos, pora šimtų daugiau jis gauna. bet tai jis dar ir papildomai, tai mašiną remontuoja, tai kompą taiso, bet kaip pinigų nėr, taip nėr. mano mašina jau senai kratosi sunku važiuot, bet eilė neateina, čia kaip toj patarlėj batsiuvys be batų, visiems viską taiso, o pas patį griūna.

aš kažkaip visai nesenai pradėjau apie tai galvot, kad gal jis turi kitą, nes aš jau senai noriu antro, o ir pirmasis vaikas nori broliuko ar sesutės, o maniškis net nenori girdėt apie tai, sako kad nesugebės mūsų išlaikyt. nors dabartinė mūsų finansinė padėtis yra kur kas geresnė kai pradėjom gyvent ir atsirado vaikelis. toliau aš jo ir jo tėvai labai prašom, kad jis stotų į aukštajį, nes tikrai turi galvą ant pečių, o ir dabartiniame darbe praverstu aukštasis bent jau dėl to kad neatleistų, nes dabar žinote kokie laikai. o jis prižada ir viskas tuom pasibaigia. nors ir dabar turi aukštesnįjį, bet to mažai valstybiniame darbe, o ypač dabar kai sukrutusios interesų grupė. šiaip tai jis tok technikos žmogus. ir dabar aip aš surišu ųituos dalykus su ta drauge, ji mokslų jokių - vidurinis ir turi profesiją, du vaikai - ramu, o dar ir nuomonę išsako jo naudai, o čia žmona ir antro nori ir dar mokytis prašo.
ir dar kažkaip man užkliuvo jos vaikų elgesys su mano vyru, tartum labai dažnai matytųsi jie, tokie draugiški ir lipšnūs.
aišku ir aš pati nedovanėlė, daug reikalauju iš savęs ir iš aplinkinių, bet apie apgaudinėjimą nė minties neturiu. ir kažkaip net labai dažnai palaikau savo vyrą, bet iš jo jokio palaikymo ir pagalbos nesulaukiu, tik priekaištus, kad su manim susikalbėt neina, kad aš pastoviai suirzusi ir pavargusi, bet aš jam ir sakau, kaip aš galiu būt nepavargus, jeigu atidirbi visą dieną darbe, leki namo darai valgyt, tvarkaisi namus, dar mokslai, o iš tavęs jokios pagalbos, nes pastoviai nebūni manie, viską darau viena. jau kartais ir apverstuose namuose gyvenu, nes nebeturiu jėgų susitvarkyt, vieno noris atsigult ir ištiest kojas, bet negali, nes reik mažu ir dideliu vaiku pasirūpint, tai kur jau ten ta šypsena.
oi ir vėl kiek prirašiau, bet žiauriai blogai jaučiuosi, pasimetusi, ir turbūt dar tiek galėčiau prirašyt.

As manau jie suka kazka tikrai,gal nerimtai,o gal ir rimtai.. irodymu tiesioginiu nera,bet vyrai siaip kranu netaiso uz grazias akis kitoms as pasikalbeciau su abiejais iskart,nes manau galit viena diena nustebinta buti nemaloniai .

tai vat ir aš manau, kad čia tas vadinamas patogus variantas, užknisa žmona yra "draugė", o jai irgi gerai pati apsirūpinusi, bet kažko juk reikia šalia, kas padėtų kranus pataisyt ir ne tik. bet tai lieka žmona su ragais tokiu atveju, nors gal tai tik laikina, bet gali pasidaryt ir nelaikina, nors manau kad ji tik proga naudojasi, nes yra labai gudri ir neblogai psichologiją išmananti. o vyrui ko rei, kad kalbėtų tai kas jam patinka, nepriekaištautų ir dar kojas išsk...

nes aš šiaip tai nepasakyčiau, kad jis apsoliučiai nekreipia dėmesio, ne jis ir batus nuperka ir apatinį trikotažą ar dar ką nors, aš net pėdkelnių pati sau neperku, jis tik paklausia ar reikia, o būna ir įdomesnes nuperka, kartais pats nusitempia į parduotuvę, šiaip man ar vaikui pinigų negaili. čia aš kartais pradedu aiškint apie išlaidavimą ir kartais stabdau. ir šiaip namie prieina apsikabina, ir labas pasako, ir pabučiuoja. bet kas liečia buitį nieko nenori girdėt ir padėt, padeda kai primeni, kad ir jis čia gyvena.

bet vat vistiek kažkos kirminas kirba ant širdies, kad ne iki galo viskas pas mus gerai. nes kodėl jis nenori vaikų, juk žino kad dėl to ir aš laiminga būsiu ir sūnus apsidžiaugs. juk žino jeigu nueis mokytis apsidžiaugsiu ne tik aš bet ir tėvai. ir kas keisčiausia, kad neduoda normalių svarių ir argumentuotų paaiškinimų kodėl jis to nenori ir nedaro. nors yra pasakęs kad eis mokytis ir vaikas bus kažkada, bet aš jam sakau, kad aš nejaunėju, o ir amžiaus skirtumas bus labai didelis tarp vaikų, o ir siaip sveikata kol leidžia reik antro, nes ir pirmas nėštumas buvo komplikuotas.

tai vat pati nežinau

Jis manau nebezino ko nori.. ziauru,bet jei ta kita sumaise kortas,tai tavo vyras dabar nebezino ar jusu jam reikia,ar kazko jau kito.. uz tai viska ir delsia su sprendimais,vaikais.. sakyciau ir gerai,nes jei jusu santykiai baiginejasi,neverta galvoti apie vaikus,planus ir panasiai..
jus pasnekekit atvirai su vyru,tiesiog paklauskit jo ar jis ilgai tarp dvieju moteru makaluosis dar? toks klausimas be jokiu uzuolanku,vien reakcija i ji jums daug ka pasakys