Kaip suptatau, psichologes ner, tai gal ka naudingo rasit siame straipsnyje
Tema: vaikas
agresyvumas
Pyktis priklauso prie augimo. Nebijokite. Agresyvumas vaikystėje
yra normalus reiškinys. Jeigu vaikui kas nors nepavyksta, jis
reaguoja nepasitenkinimu. Jis yra piktas, nusivylęs ir išlieja
savo apmaudą ant daiktų ar netgi kitų vaikų. Kaip vaikas reaguoja,
priklauso nuo temperamento. Vieni verkia, kiti tuojau pat užsimoja....
Kartais pasitaiko, kad vaikai stumdosi, mušasi ar gnaibosi be jokios matomos priežasties. Tačiau maži vaikai gali tapti agresyvūs ir iš nuobodulio. Jie negali numatyti pykčio išsiliejimu pasekmių. Jeigu tevai į tokius išsiliejimus per daug dėmesio kreipia, padidėja kartojimosi galimybė. Jeigu vaikas savo agresyvumu pritrauke daug dėmesio, sunku bus jam įrodyti, kodėl jis to nebeturi daryti. Dažniausiai agresyvumas vaikui yra pagrindinis įrankis pritraukti kuo daugiau dėmesio.
Dažnai būna tam labai paprastų priežasčiu, todėl reikėtų išsiaiškinti ar jūsų vaikui neprasidėjo kritine fazė dėl atitinkamų gyvenimo situacijų, pvz.:
1. kas nors atsitiko, kas pakeite šeimos gyvenimą: naujo šeimos nario gimimas, kraustymasis, senelių mirtis, skyrybos.
2. Galbūt jūsų šeimoje dabar vyksta kokia krizė, galbūt viskas vyksta per daug stresuotai ir vaikui trūksta jūsų dėmesio.
3. galbūt prasidejo jūsuų vaikui naujas gyvenimo etapas, kai turi priprasti prie darželio, nauju vaikų.
agresyvumui reikalingos ribos
Jeigu jūsų vaikas daznai mušasi ar kitus vaikus aprėkia, pagalvokit kodėl jis taip daro. Tačiau pirmiausia reikia jam parodyti ribas ir iš karto. Negalvokite, kad mažas vaikas gali pats išspręsti konfliktus. Tik nuo trečių metų gali vaikas sugebėti konfiktus be muštynių išspręsti. Tada jie žino, kad konfliktus galima išspręsti ir kitaip.
Tėvai, kurių vaikai yra didesnių puolami, neturėtu vaikui siūlyti: "tai duok atgal!", "ginkis gi!". Vaikas, kuris yra stumdomas ar mušamas, negali apsiginti, nes kitaip jau būtų tai padares. Jis yra tikrai nepavydėtinoje padėtyje. Iš vienos pusės jis yra mušamas, iš kitos pusės tevai su savo pasiūlymais parodo, kad yra juo nepatenkinti.
Todėl yra siūloma į muštynes isikišti tuojau pat, jas sustabdyti, pasakyti, kad taip negalima elgtis, pasiimti savo vaiką ir eiti su juo pasikalbėti ir kas svarbiausia, ramiu tonu. Tada vaikas gali grįžti žaisti pas kitus.
Jeigu matote, kad vaikai tuoj susipyks, kad pavyzdžiui, nepasidalima vienu kastuvėliu, galima pasiūlyti, kad pasidalintu, pirma vienas pakastu, paskui kitas. Bežaisdami vaikai kartais apie tokius paprastus dalykus nepagalvoja.
Jeigu agresyvumai nesibaigia, atskirkite vaiką nuo kitu. Pasakykite, kad jei dar karta pasikartos, eisite namo. Ir būtinai eikite namo, jei pasikartoja. Namie nepasiūlykite jam linksmybių, nežaiskite su juo, tegul pamato pats, kad vienam žaisti neįdomu. Ir svarbiausia yra, kad vaikui paaiškintumėt, jog pvz.: jis negali kitam vaikui su kastuvėliu per galva duoti, nes jam skaudės ir pan.
Anti-Agresyvumo-Programa
1. nemuškite vaiko. Tuo parodysite jam, kad stipresni gali silpnesnį mušti. Jokie stebuklai, jei vaikas ima iš suaugusių pavyzdį.
2. Būkite atkaklūs. Vaikas turi patirti, kad jėga nieko nepasieks. Nenusileiskite. Net ir dėl ramybės. Jeigu vaikas pastebės, kad galite nusileisti, visada bandys iš naujo pasiekti savo tikslo su argesyvumu.
3. Girkite vaiką už geras savybes. Padėkite jam sunkiose situacijose, skirkite jam daug laiko ir dėmesio. Greitai mažius supras, kad mama juo yra patenkinta, įgis daugiau pasitikejimo savimi ir nereikės savo silpybių slėpti už agresyvumo priepolių.
4. Aiškinkitės konfliktus be pašaliniu stebėtojų. Kitaip gali atsitikti, kad jūsų vaikas pasijus labai svarbus veikėjas ir būtinai norės pakartoti visa teatrą.
5. Jeigu jūsų vaikas yra ypač agresyvus, gali savo agresyvumą išlieti kumščiuodamas pagalvę, minkydamas plasteliną ar glamžydamas laikraščio lapus į kamuoliukus ir mėtydamas juos į sieną.
Šaltinis: Žurnalas "Leben&Erziehen"
