Kaip elgtis tėvams, kai vaikas mušasi?

Mano mergytei metai ir 3 menesiai. Nuo pat gimimo jinai daug reiklesnis vaikas nei kiti vaikiukai. Nuo gimimo rekdavo del pilvo diegliuku, veliau del dantu kalimosi. Visada buvo labai jautri bet kokiam fiziniam diskomfortui. Kol buvo mazute, pateisindavome jos iskirtini demesio reikalavima, augo ant ranku, numyluota nubuciuota. Siuo metu jau didele, pati vaiksto, daug ka supranta, taciau susiduriam su didelem auklejimo problemomis. Suprantu Aure ir kitas mamytes. Neturiu supratimo kokius metodus dar pasitelkti, kad vaikas imtu klausyti - ne tik paklusti, bet bent jau klausyti, kas jam sakoma, nes vaiko ramybes busenoje neimanoma islaikyti... Kartais tikrai matau tik vienintele iseiti - tiesiog savo vaiko niekur nesivesti, kartais manau, kad reiketu bandyti buti kuo dazniau tarp kitu vaiku, kad mokytusi is ju elgesio, bet tuomet pastebiu, kad kitoms mamoms pikta, kad vedu saviske i ju vaiku tarpa, nes ji sukelia samisi kitu vaiku buryje.


Gal ir tiesa, bet as, augusi 4 vaiku seimoje, visada buvau labai disciplinuotas vaikas, nezinojes rykstes skonio. Apskritai esu gana melancholisko, ramaus budo. Seimoje su vyru jokiu atviru barniu nebuna. Bet prasidejus auklejimo sunkumams, imu jausti, kad greitai imsiu prarasti savitvarda savo vaiko atzvilgiu.


Ech, visada bandau nubrezti ribas visur - galima/negalima. Bet dukra manes net nesiklauso - vien bandant ramiai ja nulaikyti ir ka nors paaiskinti, prasideda musimai per veida, spardymasis kojomis, raitimaisis ir galiausiai isteriski klyksmai. Tuomet esu tikra, kad vaikas manes tikrai neisgirdo.

vis delto, tai nebutinai susije su auklejimu. mergytei dar TIK metukai, ji vis dar tas pats jautrus, reiklus kudikis...


na, temperamentu skirtumas (judri, emocinga mergyte - leta rami mama) situacijos tikrai nepalengvina.



ji ir neturi klausytis - metuku vaikas dar tikrai per mazai supranta kalba, kad butu galima ja paveikti pokalbiais. o stai kuno kalba - daug aiskesnis dalykas. ir jeigu nuolat kartojasi tas pats scenarijus (noriu eiti- mama stabdo- garsiai rekiu, spardausi- mama paleidzia), tai vaiko samoneje isitvirtina modelis - "mama neleidzia, bet jeigu garsiai rekiu - tada leidzia".

jums reiketu ismokti nesieti vaiko emociju tiesiogiai su savimi ir ramiai atlaikyti pasipriesinima, kai tai butina.

pas mus panasu, daznai vaikstau apdraskytu veidu daug kas stebesi, kaip as leidziu savo 2.5m sunui taip elgtis, bet turbut tik stai va tokiu vaiku mamos mes ir galim viena kita suprasti.l Stai kiek suprantu Ragnez su tokia padetim nesusidurus. Man stai idomu, tegul atsako tos mamos kuriu vaikams kliuna nuo museiku, stai sakykim tokia situacija: vaikai zaidzia, Jusu vaikas paima zaisla kuris guli prie mano vaiko, mano vaikas supyksta ir trenka su kumsciu/su kitu zaislu per veida/i galva arba suleidzia savo dantukus jusu vaikui i peti, kokios reakcijos jus tiketumetes is manes? Beabejo tokioje situacijoje zinodama savo vaika as bandau uzbiegti uz akiu t.y. jei buna vyresniu vaiku tai paasikinu kad maniskio geriau neprovakuoti, arba tiesiog spieti atitraukti/ uzdengti jam burna (aisq tada tas ikandimas liuna man....) galiu pasakyt tik viena, tuo metu kai bandem sneketis geroju, t.y. tokioje situacijoje paasikindavu saviskiui jog negalima, nuvesdavau nuo vaiku, tai sulaukdavau nuo mamu labai pyktu komentaru - koks mano vaikas baisus, kokia baisi as, kad jog reikia kazka daryt jog tai nera gerai...kai po 9 menesiu kantrybe baigesi ir jis tokioje situacijoje gaudvo per uzpakali (tai duok Dieve nereiskia kad jis gauna kas kart, o tik tada kai jau tikrai stipria inuskriaudiza kita vaika ar mane) tai vat kazkodel aplinkui visos likdavo patenkintos..
Jei sakysit kad as musu savo vaika, tikrai nesutiksiu, tas kas tikrai musa daro tai kitaip, vaikysteje esu gavus kelius kartus su dirzu, tada buvo uz ka ir pamoka buvo visam gyvenimui. Kaip Aure ir sako dabar vaikai nejaucia nei kiek baimes suaugusiam(teko irgi kieme padrausminti viena 7meti vakar. tai jau geiau buciau patilejus)
Sutinku ir su Ranez (berots) pasakymu, kad jei musimas nepadeda, tai kam musti. kaiant savo vaiko pora kart pabandziau, tai pilnai supratau jog ir tai nepades, Siuo metu strategija tokia: arba nuvedu i kita kamabri paisterikuoti, arba jei tokios galimybes nera tai stipriai suemu siek tiek supurtau ir greztai pasaku jog taip negalima... nors tiesa pasakius nemanau kad elgiuosi teisingai.....

auginu tris bernus. ir jau tris kartus perejau per treciuju metu isterijas... kazin, su kokiom cia tokiom padetim as nesusidurus?



tai gerai. vadinasi turi galimybe keisti poziuri.


as niekur nerasiau, kad nesuprantu, kodel mamos pyksta ir nesusivaldo - puikiai zinau, kaip vaiku elgesys gali isvesti is pusiausvyros... deja, tai, kad mamu/tevu elgesys suprantamas, nereiskia, kad tai padaro vaiku musima priimtinesni ir pateisinama...

Is savo varpines pasakysiu,kad
* vaikas kazkur mate toki bendravima, jam paciam taip elgtis manau nesautu i galva. ( multikai? vaikai kieme? )
** kai vaikas musa kita vaika, reikia pulti prie nuskriausto vaiko ir visiskai ignoruoti skriaudika.
*** labaaaai reikia girti vaika, kai jis tiesiog zaidzia ramai. Nuolat girti.
Papildyta:


Jus mama, jus privalote ginti savo vaika. NEleiskite vaikams atimineti is jusu vaiko JO zaislu, cia yra JO turtas. Jis ji gina, kaip gali. Svelniai atimkite is kito vaiko JUSU zaisla ir tada paklauskite savo vaiko "Ar jis leidzia duoti kitam vaikui pazaisti?" jei neleidzia, tai sventa.

maniskis i darzeli isejo kai jam buvo metai ir 7 men. pacia pirma diena aukletojos buvo perspietos kad jis kandziajosi, tai gi ne is darzelio si dalyka atsinese, vaikai kieme ir gi ne, nes iki darzelio draugavom su 4 vaikais to paties amziaus, kurie toku problemu neturejo ir neturi, is multiku to labiau, nes maniskis ju tiesiog neziuri, jam kazkoel net teletabiai neidomus.
** o vat del sio pastebejimo, aciu, nes istikruju puolu iskart saviski i sona traukti, o gal istikruju vertetu tiesiog nekreipti i ji demesio pirma

su savo dukra (kriksto) turejome problemu, kai ji 3m. musdavo visus, o ypac jaunele sese...paaiskejo kad taip ji reikalauja demesio....musdavosi, "puldavo" y akis siaubingai, kol vien karta pabandziau jau priglausti ir apkabinti tikrai padejo kuo toliau tuo reciau kartojosi beprasmes mustynes....manau verta pabandyti toms mamytems, kuriu vaikuciai musasi
Papildyta:
o seip visada geriausia su vaikuciais tartis jie megsta kai gali jaustis vyresni, nei is tikro yra

Kai laukiausi, galvojau, gad busiu ta ideali mama, kuri niekada nekelia balso ir aisku nekelia rankos. Svajojau kaip kalbesios su vaiku ir jis mane supras, busiu savo vaikui geriausia drauge....
Pries 2m.2men gyme mano dukra...
Niekada nepamirsiu musu terapeutes zodziu per apziura, kai mano pupai buvo 2 savaites( kojos virsuj, galva uzkelta ir taip sustingusi ziuri ka ta gyytoja jai daro) :
"Laaaabai aktyvi ir judri pana, nebus jums lengva". Kaip ji vandeni ziurejo.
Keturiu menesiu kabinasi uz viska ka tik galejo pasiekti, bandydama atsisesti, 6men ir 2sav leidau ropot,po savaites ismoko keltis ir vaiksciot laikydamasi uz baldu, 11 men sugebedavo atidaryt duris ir iseiti i laiptine, istraukdavau ja is po lovu, is spintu, rasdavau vonioj. Nebijojo ir nebijo nei tamsos, nei svetimu, nieko...
Lauke nenuleidziam nuo jos akiu, neatsidraukiam nuo jos nei per zingsni.
Pradejom lankyti darzeli... Jinai pakasdavo ir anksciau tai mane, tai babyte, kartais sustverdavo koki vaika, bet zinojau jos ta ydair labai sekiau kai zaide su vaikais. O darzelyje kaip diena tai ikando, tai iznybo. Mamos piksta ir as jas pilnai suprantu. TAIP ir as is tu BAISIU ir SMURTAUJANCIU mamu, kurios pabaria, ir per siknute jinai buvo gavusi, ir net kampe mes paro kartu jau stovejom, o jau kiek as su ja kalbu.... kartai jau ir liezuvis pinasi... Perskaiciau beveik visa tema ir nesitikiu kokio patarimo, kiekviena mama turi savo buda prieiti prie savo vaiko. Tiesiog kartais norisi issikalbet, gal kas ir supras...
Ir tikrai labai skaudina patarimai "patirusiu" mamu, turinciu vaiku, kurie neatsitraukia nuo teveliu nei per zingsni, ir jos tikrai nezino ka reiskia gaudyt vaika buitines technikos sandelyje, istraukti uz koju is po priekistalio, stoveti keturiom vidury parduotuves ir bandyti iziureti savo vaiko kajas, kuris stebuklingu budu vel pabego..., oj galeciau vardyti be galo., JUOKINGI tokiu mamu komentarai ir visai nereikalingi....

P.S. Mes laukiam antro lialiuko, visi draugai ir tevai stebisi, kad ryzomes antram vaikui kai pas mus pirma tokia judri, bet as tikiu, kad viskas bus OK, nes is tiruju be galo myliu savo pupa ir ji graziausia ir protingiausia mergyte.

P.P.S. Viena mama patare jai ikasti.., gal pabandyt, kad suprastu, kad tai skauda...

esu ''ideali''mama,kuri turi daug patirties su sunkiais vaikais<maniskiai hipriukai>,bet va tavo situacijoj net neturiu ka patart abejoju ar moralai jai pades<kitaip sakant grazus pokalbiai>,musimas irgi abejoju,o va del patarimo tai is vis patyliu .tiesiog uzjauciu tave.

Rašau šioje temoje norėdama gauti patarimų, kaip elgtis tokioje situacijoje mušamo ar kandžiojamo vaiko mamai:

Skriaudžiamas berniukas vyresnis už savo skriaudiką trim metais, nuo mažumės buvo auklėtas neskriaust mažesnių, neatiminėt žaislų iš jų ir panašiai- visų šitų mokymų jis laikėsi ir laikosi iki šiol. taigi skriaudikas nuolat kabinėjasi prie maniškio, už bet ką: ar tai maniškis nenori duot savo mylimo žaislo su kuriuo tuo metu žaidžia, arba įspėja skriaudiką, kad apie nederamą skriaudiko elgesį praneš jo mamai, arba tiesiog dėl ko nors tarpusavyje susiginčija- skriaudikas tuoj trenkia maniškiui, kanda arba žnybia. Anksčiau maniškis tiesiog pasisakydavo man arba skriaudiko mamai, pastaroji sudrausmindavo neklaužadą, bet tas apsisukęs vis tiek mušdavosi ir į mamos žodžius niekada nekreipia dėmesio. galų gale skriaudiko mama pati patarė maniškiui tiesiog atsilyginti tuo pačiu. Tai situaciją pablogino- skriaudikas suduoda maniškiui, tas atsilygina, skriaudikas į ašaras ir skundžiasi mamai, o ji tada puola bart abu, kad jei mušatės tai nei vienas ir nesiskųskit. ratas sukasi ratu ir skriaudikas toliau mušasi, kol jo mama jam girdint pareiškia, jog ji su juo nesusitvarko, kas jis per vaikas, ir baigia išprotėt nuo tų muštynių. Skriaudikas to tik ir laukia, nes nuo to momento gali netrukdomas muštis ir nebus baudžiamas- jo mama tiesiog vėl griežtai ką nors pasakys, pagąsdins, kad nebeleis su kitais vaikais žaisti, o jis puikiai žino, kad tų pažadų jo mama niekada nesilaiko, ir po kelių min atėjęs ir pabučiavęs bei atsiprašęs mamos, vėl bus mylimiausias ir geriausias berniukas, kuris vėl bėgs muštis.
Jei pabandau jo mamai ką nors pasakyt, ji pasišiaušia gindama savo "gerą berniuką", kaltindama visus iš eilės dėl tokio elgesio tik aišku ne jį ir ne save. Tėčio jų šeimoje nėra.

Kaip man elgtis, ką patart savo sūnui, jam griežtai uždraudžiau duot atgal, o tiesiog neįsileist to vaiko į savo kambarį, bet skriaudiko tai nesulaiko, jis vis tiek ten veržiasi. Patarimas nebendrauti su tuo vaiku ir jo mama nepadės, nes tenka dažnai tiesiog būti vienuose namuose, jis mano vaiko pusbrolis, atvykstantis pas savo senelius (mes su jais gyvenam). Močiutė dar skriaudiką ir apraminą kuriam laikui, senelio raminimai, deja daugiau dėl akių, nes ir jam tas vaikas yra geriausias pasaulyje ir kaip sakoma toks jau vaiko būdas, nieko nepadarysi. Bet ar dėl tokio būdo turi kentėt maniškis?

Čia nenoriu diskutuot apie skriaudiko mamos auklėjimo trūkumus, jie ir taip akivaizdūs. Tiesiog kaip elgtis man ir mano sūnui, kad sūnus nebūtų to vaiko "bokso kriaušė"?

Aciu uz grazius zodzius ir supratima. Be galo myliu savo vaika. Pabaru o paskui apsikabinam ir as ilgai snekam (pagrinde as). O jinai sako: "As mamyte myliu, as klausysiu mamytes. O tu manes klausysi?" Aisku klausysiu, jug jinai mano turtas.
Kantrybes visoms mamytems ir man irgi....

Esu tokio besikandziajoncio angeliuko mama(mergytes, issisakiau cia truputi anksciau) ir nepaisant to galiu tik pasakyti jums tai,ka pasakiau savo kriksto dukrai pries kokius 7 metus, kai jinai 3,5m. pradejo lankyti darzeli. Kai pastebejau,kad ji nusiminusi eilini karta grizo is darzelio, pakamantinejau, pasirodo vienas berniukas ja skriaudzia. Tai as jai ir sakau:"trenk jam atgal", o jinai sako:"vaiku musti negalima,o mergytei dar ir negrazu" (irgi jusu tipo auklejimas). Tai as jai ir sakau - tipo pirmai negalima, bet jeigu skriaudzia tave, vozk atgal. Zinau kad nepedagogiska, bet apie ta berniuka as daugiau negirdejau.
O mama, jeigu protinga..., vienas trenke, kitas dave grazos,ka cia pasakysi.
Pagal savo vaika galiu pasakyti, musa tuos, kurie silpnesni( o musu atveju tokiu dauguma). Siuo atveju jusu vaikas silpnesnis.